federacijos taryba

Rusų parlamentarai trečiadienį pritarė prezidento Vladimiro Putino pasiūlytoms konstitucinėms reformoms. Konstitucijos pataisos Valstybės Dūmoje priimtos trečiuoju ir galutiniu skaitymu. Joms pritarė 383 deputatai, 43 – susilaikė, balsavusiųjų „prieš“ nebuvo. Kaip anksčiau žurnalistams sakė Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas, priimtas beveik 390 pataisų paketas.

Rusija ir NATO nuolat kalba apie dialogo būtinybę. Tačiau kol kas tai daugiau tik žodžiai. Iš tiesų abi pusės keičiasi kaltinimais dėl agresyvių veiksmų, kurias vadina atsakomosiomis priemonėmis. NATO yra išgryninusi ir toliau tobulina visą priemonių kompleksą. Karinės pratybos šalia Rusijos sienų – tik viena iš šios strategijos dalių, rašoma BBC.

Rusijos parlamento žemutiniai rūmai ketvirtadienį priėmė daug aistrų sukėlusį įstatymą dėl pensinio amžiaus didinimo. Prezidento Vladimiro Putino siūlymas penkeriais metais padidinti pensinį amžių vyrams ir moterims išprovokavo šalyje masinius protestus ir suerzino kone visų politinių pažiūrų rusus. Valstybės Dūma per trečią ir paskutinį įstatymo svarstymą pritarė tam, kad vyrai ateityje išeitų į pensiją nuo 65 metų, o moterys – nuo 60 metų.

 Rusijos parlamentas trečiadienį vienbalsiai preliminariai pritarė prieštaringai vertinamam pensijų reformos įstatymui su prezidento Vladimiro Putino pateiktoms pataisomis, planams dėl pensinio amžiaus didinimo sukėlus retą visuomenės nepasitenkinimo protrūkį visoje šalyje. Valstybės Dūma, žemieji parlamento rūmai, pritarė V. Putino siūlymui sušvelninti reformas: moterų pensinį amžių pailginti ne aštuoneriais, kaip buvo planuota, o penkeriais metais - iki 60 metų.

Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkė Valentina Matvijenko pirmadienį pareiškė, kad 2018-ųjų kovą vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose turėtų dalyvauti per 700 stebėtojų iš užsienio – daugiau nei per praėjusius valstybės vadovo rinkimus. „Per praėjusius prezidento rinkimus dalyvavo užsienio stebėtojų; jų buvo apie 700, jei neklystu – 685 žmonės iš 58 šalių. Tai labai gerai. Šiuose prezidento rinkimuose, įtariu, bus didesnis aktyvumas, ir dalyvaus daugiau stebėtojų iš užsienio.

Rusijos parlamento žemieji rūmai penktadienį galutinai pritarė įstatymui, kuriuo naikinama baudžiamoji atsakomybė už kai kurias šeiminio smurto formas. Valstybės Dūma trečiuoju skaitymu patvirtino įstatymo projektą, kuriuo panaikinama baudžiamoji atsakomybė už šeimos narių sumušimą, jeigu nesukeliama kūno sužalojimų, o už tokį nusižengimą pažeidėjas būtų baudžiamas 15 dienų areštu ar bauda. Teisės aktas buvo priimtas 380 balsais prieš tris.

Rusijos parlamento aukštieji rūmai trečiadienį kone vienbalsiai atšaukė anksčiau šiais metais prezidentui Vladimirui Putinui suteiktą teisę siųsti šalies ginkluotąsias pajėgas į Ukrainą, kurios Vyriausybė stengiasi numalšinti prorusiškų separatistų sukilimą šalies rytuose. Aiškindamas šį žingsnį, kuris buvo atliktas V. Putino iniciatyva, vienas aukšto rango senatorius sakė, kad jis turėtų būti laikomas geros valios aktu, turinčiu skatinti taikos pastangas Ukrainoje.

Įvyko dar vienas Rusijos prezidento V. Putino susitikimas su tauta . Vyko jis išskirtiniame kritinės situacijos Ukrainoje fone. Todėl natūralu, kad visi iš Kremliaus šeimininko tikėjosi kokio nors kaip pasakytų anglakalbiai, „mesedžo“ (lietuviškai – žinios) šiuo klausimu. Sprendimo įvesti Rusijos pajėgas į „broliškos valstybės“ teritoriją nebuvo sulaukta, bet nuobodu irgi nebuvo. Prasidėjo viskas gana įprastai nuo oficialios Maskvos versijos apie valstybinį perversmą Kijeve.

Kijevas norėtų derėtis su Rusija dėl santykių atnaujinimo, trečiadienį pareiškė Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas. „Norėtume surengti derybas dėl Ukrainos ir Rusijos santykių ir manome, kad mūsų užsienio reikalų ministrai turėtų susitikti kiek įmanoma greičiau“, – sakė A.Jaceniukas per investuotojų konferenciją Kijeve. Tačiau jis dar kartą pabrėžė, kad Ukraina niekada nepripažins Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos.

 Rusijos senatu vadinama Federacijos Taryba kovo 1-ąją balsavimu pritarė Rusijos kariuomenės įvedimui į Ukrainą pažeisdama reglamentą, paskelbė žinių portalo „lenta.ru“ žurnalistai, išnagrinėję kovo 1-ąją vykusio skubiai sušaukto Tarybos posėdžio įrašą, pranešama BBC tinklalapyje. Rusijos parlamento aukštųjų parlamento rūmų oficialiai paskelbtame įraše matyti, kad po senatorių registracijos paaiškėjo, jog kvorumo nėra.

Rusijos aukštieji parlamento rūmai trečiadienį balsavo už stojimą į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Dabar dar reikia prezidento Vladimiro Putino parašo, kad sutartis įsigaliotų. Rusija galiausiai taps 156-ąja PPO nare praėjus 30 dienų po to, kai organizacijai bus pranešta, kad prezidentas pasirašė sutartį, pagal kurią Maskva sumažins importo tarifus ir užsienio investicijoms atvers svarbiausius ekonomikos sektorius. Federacijos Taryboje iš 166 narių 144 balsavo už įstojimą į PPO.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pateikė parlamentui įstatymo projektą dėl Federacijos Tarybos formavimo tvarkos. Tai pranešama Kremliaus tinklalapyje. „Federacijos Tarybos formavimo tvarka turi būti demokratiškesnė, o patys aukštieji rūmai – labiau regioniniai, jei taip galima sakyti, savo sudėtimi“, – pareiškė V. Putinas senatoriams.

Rusijos ministras pirmininkas Valdimiras Putinas penktadienį pasižymėjo itin aršia kalba Valstybės Taryboje. Jis kategoriškai paneigė kalbas, kad spalio mėnesio regioniniai rinkimai buvo klastojami. Atsakydamas į tai, kad kaltinimai klastojimu yra itin plačiai aptarinėjami internete, Rusijos premjeras pareiškė, kad internetu jis netikįs, nes jame net 50 proc. medžiagos sudaro pornografija.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas nutarė supaprastinti karinių operacijų už šalies ribų tvarką. Jis Dūmai nusiuntė įstatymo projektą, kuriuo siūloma padidinti priežasčių, leidžiančių šalies vadovui pradėti karą užsienyje, skaičių ir priimant šį sprendimą nereikalauti parlamento Federacijos Tarybos pritarimo. Apžvalgininkų nuomone, taip Maskva atriša sau rankas operatyviau reaguoti į konfliktus už Rusijos sienų.

Rusai pramoginiais laivais ir jachtomis Kuršių mariomis į Nidą bei kitus Lietuvos uostelius gali atplaukti nors šiandien. Tačiau kada lietuviai turistiniais laivais galės nuplaukti į Karaliaučių ar Elbingą, neaišku. Galimybės laisvai įplaukti į Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai priklausančią Kuršių marių dalį lietuviai siekė gerą dešimtmetį. Atvėrus sienas, Kuršių mariose laivyba pagyvėtų.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė įstatymą, ratifikuojantį Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos sutartį dėl laivybos Kuršių įlankoje ir vandens keliuose Kaliningrado srityje ir Lietuvoje. Valstybės Dūma dokumentą priėmė šių metų balandžio 15 d., o Federacijos Taryba jį aprobavo balandžio 22 d. Sutarties tikslas - sudaryti teisinius pagrindus, reglamentuojančius laivybos klausimus lygiateisiškumo ir abipusės naudos principais.

Žmogaus teisių aktyvistai Rusijoje teigia, kad naujame įstatymo projekte pasiūlytas išplėstas šnipinėjimo ir išdavystės apibrėžimas bloškia Rusiją atgal į tamsiausius stalinistinio režimo metus. Įstatymo projektas, kurį remia premjeras Vladimiras Putinas ir valdančioji „Vieningosios Rusijos“ partija, Dūmai buvo pateiktas praėjusią savaitę.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pranešė, kad Rusija oficialiai pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę. Pirmadienį Dmitrijų Medvedevą pripažinti respublikų nepriklausomybę paragino Dūma. D. Medvedevas informavo, kad jau pasirašė pripažinimo įsaką.

Rusijos prekybos ir pramonės rūmų prezidentas Jevgenijus Primakovas įspėjo Rusijos politikus oficialiai nepripažinti suvereniomis pasiskelbusių Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės. „Pripažindamos Kosovą, kai kurios šalys pažeidė tarptautinę teisę. Ir mes neturime kartoti tokių klaidų ir oficialiai pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos“, - pareiškė J.Primakovas, atsakydamas į Sankt Peterburgo valstybinio universiteto tarptautinių santykių fakulteto studentų klausimus.

Ukrainos vyriausybė, siekdama kuo greičiau pradėti derybas dėl stojimo į NATO bei pasirašyti „Narystės veiksmų planą“, pasiūlė aljansui naudotis jos teritorijoje esančiomis išankstinio perspėjimo priešraketinės gynybos bei kosmoso stebėjimo radarais, skelbia „Eurasia Daily Monitor“. Minėtieji radarai yra dislokuoti Kryme esančiame Sevastopolio mieste ir Mukačeve, Transkarpatijoje.

Rusijos Valstybės Dūma trečiadienį priėmė naują įstatymo "Dėl Pergalės vėliavos" redakciją, kurią pasiūlė specialiai sudaryta rūmų komisija.Už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsavo 430 deputatų, vienas buvo prieš, dar vienas susilaikė.Įstatymu reglamentuojama, kad Pergalės vėliava laikoma 1945 metų gegužės 1 dieną ant Reichstago Berlyne iškelta kovinė vėliava.

Prezidentas Vladimiras Putinas antradienį faktiškai atleido iš Centrinės rinkimų komisijos (CRK) pirmininko pareigų Aleksandrą Vešniakovą, kuris šiame poste išbuvo daug metų, o nuo regioninių rinkimų, kuriais Kremlius dar labiau įtvirtino savo valdžią, prabėgo vos dvi dienos.Naujoji Rinkimų komisiją perims tarnybą kovo pabaigoje ir stebės 2008-aisiais rengiamus Rusijos prezidento rinkimus. Šios komisijos penkių V.Putino pasiūlytų kandidatų sąraše A.Vešniakovo nėra.

Rusijos Federacijos Taryba, reaguodama į Lietuvos Seimo pretenzijas dėl sovietinės okupacijos, pareiškė, kad Lietuva Rusijai skolinga dešimtis kartų daugiau, rašo „Respublika“. Rusijos užsienio reikalų ministerija vakar taip pat pareiškė, kad Maskva neketina paisyti Lietuvos reikalavimų. „Mūsų pozicija yra visiems žinoma ir buvo aiškiai išdėstyta, – teigiama ministerijos pareiškime.

Rusijos kalendoriuje atsiras nauja šventė - Vienybės diena, įamžinanti 1612 metais įvykusį liaudies sukilimą prieš Kremlių užėmusius lenkus. Užtat nebeliks Spalio revoliucijos šventės. Atitinkamą įstatymą ketvirtadienį pasirašė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Gruodžio 24-ąją šį įstatymą priėmė Rusijos parlamento žemieji rūmai - Valstybės Dūma, o šią savaitę jį patvirtino Federacijos Taryba. Vienybės diena bus švenčiama lapkričio 4-ąją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė Rusijos parlamente priimtus įstatymus, kuriais ratifikuojama readmisijos sutartis su Lietuva. Kaip skelbiama Rusijos prezidento interneto svetainėje, šiuos dokumentus V. Putinas pasirašė penktadienį. Rusijos parlamento aukštieji rūmai - Federacijos Taryba - readmisijos sutartį ratifikavo birželio 25 dieną, žemieji rūmai - Valstybės Dūma - birželio 18-ąją.

Rusijos parlamente baigta readmisijos sutarties su Lietuva ratifikavimo procedūra - trečiadienį (06.25) šį dokumentą ratifikavo parlamento aukštieji rūmai - Federacijos Taryba. Parlamento žemieji rūmai - Rusijos Valstybės Dūma - susitarimą dėl readmisijos ratifikavo birželio 18-ąją. Sutartis įsigalios po to, kai įstatymą dėl jos ratifikavimo pasirašys Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Rusijos Valstybės Dūma trečiadienį (06.18) ratifikavo Rusijos ir Lietuvos susitarimą dėl readmisijos. Už šio susitarimo ratifikavimą balsavo 285 deputatai, kai būtini mažiausiai 226 balsai, 52 deputatai balsavo "prieš". Tikimasi, jog birželio 25 dieną sutartį ratifikuos ir parlamento aukštieji rūmai - Federacijos Taryba. Susitarimas dėl nelegaliai atvykusių asmenų grąžinimo (readmisijos) buvo pasirašytas gegužės 12 dieną Vilniuje.

Rusijos Valstybės Dūma birželio 18 dieną spręs dėl readmisijos sutarties su Lietuva ratifikavimo. Rusijos naujienų agentūra "Interfax" pranešė, kad antradienį Dūma pritarė Tarptautinių reikalų komiteto pasiūlytai datai. Komiteto pirmininko Dmitrijaus Rogozino teigimu, tikimasi, jog birželio 25 dieną sutartį ratifikuos ir parlamento aukštieji rūmai - Federacijos Taryba. Lietuvos Seimas readmisijos sutartį ratifikavo gegužės 29 dieną.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pasirašė parlamento priimtus įstatymus dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos ir dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje atskyrimo sutarčių ratifikavimo. Tai pranešė Rusijos prezidento spaudos tarnyba. Sutartys įsigalios apsikeitimo ratifikaciniais raštais dieną.

Liepą pradėsianti veikti naujoji Kaliningrado tranzito tvarka gali būti pavyzdžiu kuriant bevizį režimą tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES), mano Lietuvos diplomatai. Kaip BNS sakė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Evaldas Ignatavičius, tarp Lietuvos, Rusijos ir ES pasiekti susitarimai dėl tranzito yra puikus konstruktyvaus bendradarbiavimo pavyzdys.

Rusijos parlamento aukštieji rūmai - Federacijos Taryba - absoliučia dauguma ratifikavo prieš pusšeštų metų pasirašytą su Lietuva sienos sutarčių paketą, taip priartindama šio dvišaliams santykiams svarbaus dokumento įsigaliojimą. Kaip pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija, trečiadienį Federacijos Tarybos posėdyje už Lietuvos ir Rusijos sausumos sienos sutarties ratifikavimo įstatymą balsavo 132 senatoriai, vienas buvo prieš ir vienas susilaikė.

Rusijos parlamento aukštieji rūmai - Federacijos Taryba - absoliučia balsų dauguma ratifikavo prieš pusšeštų metų su Lietuva pasirašytą sienos sutarčių paketą, taip priartindama šio dvišaliams santykiams svarbaus dokumento įsigaliojimą. Kaip pranešė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, trečiadienį Federacijos Tarybos posėdyje už Lietuvos ir Rusijos sausumos sienos sutarties ratifikavimo įstatymą balsavo 132 senatoriai, vienas buvo prieš ir vienas susilaikė.

Prezidentas Rolandas Paksas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo pateikė Seimui ratifikuoti Lietuvos ir Rusijos readmisijos sutartį. Susitarimas dėl nelegaliai atvykusių asmenų grąžinimo (readmisijos) buvo pasirašytas gegužės 12 dieną Vilniuje. Dokumentas turėtų įsigalioti iki liepos 1 dienos, kuomet per Lietuvos teritoriją į ar iš Kaliningrado sritį vyksiantiems Rusijos piliečiams bus pradėti išdavinėti supaprastinti kelionės dokumentai.

Rusijos Federacijos Tarybos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Michailas Margelovas teigia, kad Rusijos ir Lietuvos sienos sutarties ratifikavimo procesas Rusijos parlamento aukštesniuosiuose rūmuose "nebus lengvas". Rusijos ir Lietuvos sutarčių dėl valstybės sienos sausumoje ir jūroje nustatymo bei išskirtinės ekonominės zonos ir žemyninio šelfo Baltijos jūroje atskyrimo ratifikavimas įtrauktas į Federacijos Tarybos gegužės 28 dienos posėdžio darbotvarkę.

Rusijos Valstybės Dūma trečiadienį (05.21) ratifikavo beveik prieš šešerius metus pasirašytą su Lietuva sienos sutarčių paketą. Kaip pranešė naujienų agentūra "Interfax", už sutarties dėl abiejų valstybių sienos sausumoje ratifikavimą balsavo 268 deputatai, prieš - 138, vienas susilaikė. Sprendimui priimti būtini 226 deputatų balsai. Iš viso Valstybės Dūma turi 450 deputatų.