Fazer Lietuva

Kovo 28 dieną Kaune, „Fazer Lietuva“ priklausančioje duonos kepykloje, vienam iš darbuotojų buvo diagnozuotas koronavirusas, rašoma įmonės pranešime.  Įmonė buvo pasiruošusi tokiai situacijai ir deda visas pastangas, kad užtikrintų kitų darbuotojų saugumą ir gamybos tęstinumą. Visi darbuotojai, turėję kontaktą su užsikrėtusiuoju, identifikuoti ir šiuo metu yra saviizoliacijoje namuose.

Vis labiau plečiasi socialiai atsakingų Lietuvoje veiklą vykdančių įmonių ratas, kurios prisijungia prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoto bendradarbiavimo susitarimo gerinti maisto produktų sudėtį, praneša SAM. Šiais susitarimais įmonės savanoriškai įsipareigoja gerinti maisto produktų sudėtį juose mažinant cukraus, druskos ir riebalų kiekį.

  Verslininkės Jolantos Blažytės valdomam koncernui „Vikonda“ vadovaus Suomijos bendrovės „Fazer Bakeries“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis.   „Fazer Lietuva“ pranešė, kad M. Snarskis dar du mėnesius dirbs įmonėje, o vėliau taps „Vikondos“ generaliniu direktoriumi. Prie „Fazer“ Lietuvoje M. Snarskis prisijungė 2008 metais, o nuo 2014 metų taip pat dirbo Baltijos šalių „Fazer Bakery Baltic“ direktoriumi.

Baltijos šalyse tęsiasi dokumentų elektronizavimo ir informacinių procesų automatizavimo tendencija. Tai rodo kiekvienais metais auganti EDI dokumentų apyvarta „Edisoft“ sistemoje. Nuo 2014 metų apdorotų elektroninių dokumentų kiekis kasmet vidutiniškai išauga 13,8%, o praėjusiais metais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo perduota apie 18 mln. EDI dokumentų. EDI arba elektroniniai duomenų mainai (angl.

Cukraus mokesčio – išvengta. Bent jau kol kas. Mat gamintojai patys po ilgų derybų su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) susitarė mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį produktuose. Sveikatai – tai nauda, bet ar nuo to netuštės piniginė? Pasak sveikatos ministro Aurelijaus Verygos, su kiekviena įmone yra atskiras susitarimas. „Kai kurios įmonės paminėjo konkrečius proc., kiek bus ko mažinama. Kai kur nereikia niekuo keisti, kai kur gal bus tie produktai kitkuo keičiami“, – sako jis.

Ketvirtadienio vakarą vykusio iškilmingo renginio metu Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) kartu su mažmeninės prekybos tinklais „Maxima“ „IKI“ ir „Rimi“ paskelbė ir apdovanojo savo svarbiausius partnerius – gamintojus ir tiekėjus. Antrą kartą rengiami apdovanojimai buvo inicijuoti norint pabrėžti sinergijos tarp šių verslų svarbą ir jos naudą vartotojams. „Tiek prekybininkai, tiek tiekėjai negalėtų išgyventi vieni be kitų.

Vilniuje, Lukiškių aikštėje esantis „Jorės“ rugių laukas šią vasarą trauks ir stebins savo skambesiu. Per tris gyvavimo metus įkvėpimo vieta tapęs laukas jau nuo šiandien kvies visus ne tik pasimėgauti ramiu rugių siūbavimu, bet ir patirti malonų netikėtumą laukui uždainavus ar pradėjus šnabždėti. Pažangių technologinių sprendimų dėka rugių laukas įgavo naujos gyvasties – dieną jis groja, o naktį šviečia ir šnabžda.

Trečiadienio pavakarę sostinės Lukiškių aikštėje vyko miestui neįprastas reiškinys – pagrindiniame aikštės gėlyne buvo sėjami vasariniai rugiai. Saujelę grūdų į pagrindinio aikštės gėlyno dirvą paberti galėjo kiekvienas atėjęs. Renginio metu vyko perkusininko Tomo Dobrovolskio pasirodymas, teatralizuotai rugių sėjai suteikęs ypatingą atmosferą. Idėjos autorė, bendrovė „Fazer Lietuva“, tikisi, jog rugių laukas taps vilniečių bei miesto svečių įkvėpimo šaltiniu.

Vilniaus centre esančios Lukiškių aikštės pagrindiniame gėlyne bus pasodintos vasarinių rugių sėklos, kurios jau po kelių savaičių turėtų sudygti. lgą laiką kėlusi neigiamas asociacijas su karčios istorinės praeities įvykiais, Lukiškių aikštė vilniečiams tampa vis mielesnė. Dabar miestiečiai čia galės ilsėtis apsupti rugių lauko.

Birželio mėnesį atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, jog kasdien duonos gaminius vartoja 80 % lietuvių: 53 % duoną valgo 1-2 kartus per dieną, 23 % – 3-4 kartus, likę 4% – 5 ir daugiau kartų. Visai duonos nevartojantys teigė 3 % apklaustųjų, 8% duonos gaminiais vaišinasi kas antrą dieną, 5% – kartą per savaitę, 4% – dar rečiau.

Šių metų vidutinės grūdų kainos bus didesnės nei 2011-aisiais, tačiau ekspertai sako, kad maisto produktų brangimui didesnę įtaką gali turėti ne grūdų kainų padidėjimas, o oligopolijų įsigalėjimas miltų, duonos ir pieno produktų gamybos bei prekybos sektoriuose. Ar brangs duona? Grūdai šįmet 15–25 proc. brangesni nei prieš metus, nors javų augintojų dalis duonos kainoje sudaro tik 12–13 proc. Vadinasi, net ir kylant grūdų supirkimo kainai duona lyg ir neturėtų brangti.