Europos naujų automobilių rinka

Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA), atstovaujanti didžiausiems žemyno koncernams, oficialiai kreipėsi į Europos Sąjungą, prašydama sušvelninti ambicingus CO2 taršos mažinimo tikslus. Gamintojai teigia, kad perėjimas prie elektromobilių vyksta per lėtai, todėl dabartiniai reikalavimai yra „nepasiekiami“ ir gresia pramonei milijardinėmis baudomis. Tačiau aplinkosaugos organizacijos šį žingsnį vadina cinišku bandymu išsisukti nuo klimato įsipareigojimų.

Europos automobilių pramonė atsidūrė nelygioje kovoje. Iš trečiųjų šalių, ypač Kinijos, plūstantys pigesni automobiliai kelia grėsmę vietos gamintojams. Tačiau jų kainos pranašumas dažnai pasiekiamas ne tik dėl mažesnių darbo kaštų, bet ir dėl taršios gamybos naudojant plieną ir aliuminį, išlydytą anglimi kūrenamose krosnyse.

Europos keliai skendi pilkos, baltos ir juodos spalvų jūroje. Naujausia „Jato Dynamics“ analizė patvirtina tai, ką matome kasdien: renkantis naują automobilį, europiečiai yra stebėtinai konservatyvūs. Net septyni iš dešimties pirkėjų renkasi neutralius atspalvius. Tačiau kur kas įdomesnė istorija slypi automobilio viduje – čia europiečių skoniai radikaliai išsiskiria ir atskleidžia aiškią kultūrinę ribą tarp žemyno Šiaurės ir Pietų.

Europoje plinta naujo tipo subsidijos elektromobiliams. Oficialiai jos skirtos apdovanoti pačius „žaliausius“ automobilius, tačiau realybėje tai – sumaniai užmaskuotas protekcionistinis įrankis, nukreiptas tiesiai prieš Kinijoje pagamintų elektromobilių importą. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė jau taiko šį „ekologinio balo“ modelį, o susidomėjimą juo rodo ir kitos ES šalys, pavyzdžiui, Italija ir Ispanija.

Europos automobilių pramonei vidaus rinka yra per maža, todėl jų sėkmę labiausiai įtakoja eksportas. 2024 metų duomenys atskleidžia, kad svarbiausia užsienio rinka Europos gamintojams išlieka Kinija – ji lenkia JAV beveik trimis milijonais parduotų automobilių. Tačiau šis gyvybiškai svarbus regionas tampa ir didžiausiu galvos skausmu. Ištisus dešimtmečius Kinija Vakarų gamintojams buvo neišsenkantis pelno šaltinis. Tačiau situacija pasikeitė kardinaliai.

Pasaulinės prekybos protekcionizmo tendencijos pasiekė ir Turkiją. Šalies vyriausybė paskelbė apie naujus, griežtus muitus importuojamiems automobiliams, taip siekdama apsaugoti savo gyvybiškai svarbią automobilių pramonę. Naujosios taisyklės, kurios įsigalios per 60 dienų, yra sukonstruotos taip, kad skaudžiausiai smogtų būtent elektromobiliams, atvykstantiems ne iš Europos Sąjungos. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Europos naujų automobilių rinka rugpjūtį demonstravo kuklų 4,5 proc. augimą, tačiau bendras metų rezultatas išlieka beveik nepakitęs – vos 0,3 proc. didesnis nei pernai. Vis dėlto, po šiais nuosaikiais skaičiais slepiasi galingos tendencijos: rinkos augimą beveik vienareikšmiškai tempia elektrifikuoti modeliai, o tarp laimėtojų vis ryškiau matyti Kinijos gamintojų vardai, kol kai kurie rinkos senbuviai, įskaitant net „Tesla“, susiduria su sunkumais.

Iki 2022-ųjų Rusijos naujų automobilių rinka buvo globalių gamintojų kovos laukas. Šiandien tai – neatpažįstamai pasikeitęs pasaulis. Vakarų sankcijos, įvestos po invazijos į Ukrainą, sukėlė beveik visišką Europos, Korėjos ir Japonijos prekių ženklų pasitraukimą, o atsiradusį vakuumą žaibiškai ir agresyviai užpildė Kinijos automobilių pramonė. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Iš tinklo įkraunami hibridai (PHEV) ilgą laiką buvo automobilių gamintojų auksinis bilietas, leidęs drastiškai sumažinti bendrą visų parduotų automobilių CO2 vidurkį. Tačiau šiai gudriai praktikai atėjo galas.  Remdamasi realiais vairuotojų duomenimis, Europos Sąjunga drastiškai keičia skaičiavimo metodiką, ir šis sprendimas turės didžiulių pasekmių tiek pramonei, tiek pirkėjams. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Prancūzijos automobilių dalių gamybos milžinės „Valeo“ vadovas Christophe'as Périllat'as ragina Europos Sąjungą imtis ryžtingų veiksmų ir nustatyti taisyklę, pagal kurią Europoje būtų galima parduoti tik čia pagamintus automobilius.  Interviu Vokietijos leidiniui „Welt“ C. Périllat'as teigė, kad ES privalo sukurti lygias konkurencines sąlygas.

Automobilio markė šiandien gali atskleisti ne tik vairuotojo skonį, bet ir skirtingų kartų požiūrį bei įpročius. Pasak „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovo Vaidoto Gursko, didžiausią įtaką automobilių pirkimams per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius turėjo tūkstantmečio karta (angl. Millennials), konservatyviausi išliko vyriausi vairuotojai, o jauniausi Z kartos pirkėjai vis dažniau renkasi „Premium“ ar elektrifikuotus modelius.

Europos Sąjungos planas nuo 2035 metų uždrausti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimą griūva kaip kortų namelis. Tokį griežtą perspėjimą atvirame laiške Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen išsakė dviejų didžiausių Europos automobilių pramonės asociacijų – gamintojų (ACEA) ir tiekėjų (CLEPA) – vadovai. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Pirmąjį 2025-ųjų pusmetį Lietuvos naujų automobilių rinka demonstravo įspūdingą augimą – registracijų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, šoktelėjo trečdaliu. Rinkos ekspertų teigimu, augimą lėmė ne tik gerėjantys gyventojų lūkesčiai, bet ir suaktyvėję įmonių parkų atnaujinimai bei netikėta vieno „premium“ gamintojo sėkmė. „Regitros“ duomenimis, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius šalyje įregistruota per 23 tūkst. naujų automobilių.

Atrodo, kad mechaninės pavarų dėžės dienos suskaičiuotos – automatinė transmisija dominuoja Nyderlandų naujų automobilių rinkoje ir 2025 m. pirmąjį pusmetį pasiekė rekordinę 76 proc. rinkos dalį. Tačiau Nyderlandų pramonės asociacijos BOVAG duomenys atskleidžia ir netikėtą tendenciją. Automobilių su vidaus degimo varikliais segmente mechaninė pavarų dėžė išgyvena renesansą.

Pirmąjį 2025 m. pusmetį Europos automobilių rinkoje išryškėjo du besikertantys reiškiniai: išliekantis mažų automobilių populiarumas ir kartu vis aiškesni bendro rinkos tempo lėtėjimo ženklai. Analitikai įspėja – šių tendencijų susikirtimo taške gali slypėti reikšmingi pokyčiai visam sektoriui. Nuo sausio iki birželio Senajame žemyne buvo užregistruota 6,84 mln. naujų lengvųjų automobilių – tai 0,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sukritikavo Europos Sąjungos planus, pagal kuriuos nuo 2030 metų automobilių nuomos bendrovėms ir didelėms įmonėms būtų draudžiama savo parkams įsigyti automobilius, kurie nėra elektriniai.  Pasak Vokietijos dienraščio „Bild“, remiantis neįvardytais ES šaltiniais, tokios bendrovės kaip „Sixt“ ar „Europcar“ nuo nurodytos datos galėtų pirkti tik elektra varomus automobilius. Leidinio teigimu, įmonių autoparkai sudaro apie 60 proc.

Automobilių kainos Europoje per pastaruosius penkerius metus išaugo 40 proc., o naujų automobilių pardavimų apimtys sumažėjo 22 proc. Tokius duomenis pateikia bendra „JATO Dynamics“ ir konsultacijų bendrovės „Oliver Wyman“ atlikta analizė, vertinanti, kaip perėjimas prie elektrifikuoto transporto paveikė rinkos struktūrą, kainodarą ir vairuotojų galimybes įsigyti automobilį.

Balandžio populiariausių modelių dešimtuke netrūksta ryškių nuosmukių, tačiau bendras naujų automobilių registracijų skaičius Europoje išliko beveik identiškas kaip ir pernai. Remiantis „JATO Dynamics“ analitikų duomenimis, 2025 m. balandį Europoje buvo užregistruota 1 078 521 nauja lengvoji transporto priemonė, tai – vos 0,1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Sausio–balandžio mėnesių statistika taip pat išlieka panaši.

2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą kaip reikiant sutrikdė įprastą automobilių pramonės ritmą. Staiga tiekimo grandinėse kilo sumaištis – pradedant nikeliu ir paladžiu, baigiant laidų pynėmis ir dujomis, kurios būtinos mikroschemų gamybai.

Išaugę elektromobilių pardavimai, ženklus „Stellantis“ nuosmukis ir sėkmingas „MG“ žygis į priekį. Sausio mėnesio naujų automobilių pardavimų statistika Europoje atskleidė kelis svarbius pokyčius, kurie gali būti siejami ne tik su laikinais rinkos svyravimais, bet ir ilgalaikėmis tendencijomis. Naujų automobilių paklausa sausio mėnesį Europoje smuko keliose pagrindinėse regiono rinkose: Vokietijoje, Italijoje ir Prancūzijoje.

Metų pabaigoje apsimoka dairytis ne tik nuolaidų kalėdinėms dovanoms – įsigyti automobilį svarstantys gyventojai įprastai taip pat gali nemažai sutaupyti, jį pirkdami metų gale. Vis dėlto, „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovo teigimu, dėl nuo kitų metų įsigaliosiančių pelno mokesčio įstatymo pakeitimų situacija šiemet gali būti kiek kitokia: automobilius aktyviau pirkti turėtų ir įmonės, nuolaidų gauti gali būti sunkiau prabangesnio segmento automobiliams.

Hibridiniai automobiliai pirmą kartą aplenkė tradicinį, benzininį variklį turinčius automobilius. Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, hibridiniai automobiliai užėmė 32,8 proc. naujų automobilių rinkos.  Dar prieš gerą dešimtmetį retas automobilių gamintojas investavo į hibridinių automobilių technologijas, tačiau šiandien į hibridinių automobilių traukinį siekia įšokti kone kiekvienas.

Elektromobilių gamintojams Europoje susiduriant su sunkumais pereinant prie šios technologijos, vis daugiau diskutuojama apie neišnaudojamą kitų alternatyvių degalų potencialą, rašoma „Neste“ išplatintame pranešime spaudai.  Elektromobilių gamintojai, prognozavę, kad ši tvari transporto priemonė neabejotinai užkariaus transporto rinką, stebi krintančias pardavimo apimtis.

Vokietijos žiniasklaidoje pasirodančios žinutės apie prastėjančią šalies ekonominę padėtį paveikė Vokietijos naujų automobilių rinką. Praėjusį mėnesį naujų automobilių paklausa sumažėjo labiausiai visoje Europoje.  Automobilių gamintojų asociacijos („ACEA“) duomenimis, rugpjūčio mėnesį Vokietijoje naujų automobilių rinka susitraukė 27,8 proc. Vis dėlto, didžiausias nuosmukis buvo užfiksuotas elektromobilių segmente.  Rugpjūčio mėnesį šalyje buvo parduoti tik 27 tūkst.

„Dacia Sandero“ birželio mėnesį vėl tapo perkamiausiu nauju automobiliu Europoje. Tai jau ketvirtas kartas šiais metais, kuomet biudžetinės klasės hečbekas sugebėjo pranokti kitus modelius. Preliminariais „Dataforce“ duomenimis, praėjusį mėnesį „Sandero“ pardavimai išaugo 20 proc. – iki 26 557 vienetų.

Rumuniškas „Dacia Sandero“ hečbekas trečią kartą šiais metais tapo perkamiausiu automobiliu Europoje. Balandžio mėnesį, šio modelio pardavimų apimtys išaugo 37 proc. Remiantis preliminariais „Dataforce“ duomenimis, biudžetinius automobilius gaminančios „Dacia“ modelis (24 835 vnt.) užtikrintai lenkia antroje vietoje likusį „Volkswagen Golf“ (21 592 vnt.