eurobarometro

Liepos 30-ąją minime Jūros dieną, o paskutinį liepos savaitgalį Klaipėdoje vykstanti Jūros šventė − vienas didžiausių ir populiariausių renginių Lietuvoje. Vis dėlto, nors didžiuojamės gyvendami jūrinėje valstybėje, tai ne taip ryškiai atsispindi mūsų mityboje. „Eurobarometro“ duomenimis, bent kartą per savaitę žuvies ar jos produktų namuose valgo 38 proc. Lietuvos gyventojų, ir pagal šį rodiklį dar kiek atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio, siekiančio 42 proc.

Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas skyrė finansavimą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) parengtam projektui, pagal kurį bus kuriamas Lietuvos korupcijos žemėlapis ir vykdoma antikorupcinė kampanija. Numatoma atlikti tyrimą apie esamą korupcijos lygį šalyje, sukurti antikorupcinės socialinės reklamos vykdymo strategiją, rengti ir įgyvendinti informacines ir šviečiamąsias kampanijas, skirtas korupcijos atsiradimo ir plitimo rizikai mažinti. Projektui finansuoti skirta bemaž 215 tūkst.

 Nors kainų šuolį po euro įvedimo pernai prognozavo kone 9 iš 10 gyventojų, tačiau šių metų pradžioje fiksuojamos atvirkštinės tendencijos – vartojimo prekės ir paslaugos pinga. Statistikos departamento duomenimis, sausį, palyginti su gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 1,3 proc., o vasarį prognozuojama 0,3 proc. mėnesinė defliacija.

Beveik ketvirtadalis europiečių save įvardija agnostikais arba ateistais, o per pastarąjį dešimtmetį, „Eurobarometro“ apklausų duomenimis, netikinčiųjų padaugėjo 5 procentais. Tačiau Vilniaus Universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro (VU RSTC) docentė Aušra Pažėraitė sako, kad vienareikšmiškai teigti globalų tikinčiųjų sumažėjimą negalima: pastebima ir priešingų tendencijų, kai gana sekuliarias šalis apima religinės karštinės ar paūmėja jaunosios kartos religingumas. LRT.

Lietuvos patekimas į euro zoną neliko nepastebėtas ir Rusijos žiniasklaidoje. Dauguma jų pasitenkino sausais pranešimais spaudai, pateikiančiais tik pagrindinius faktus: eurą pavyko įsivesti ne iš pirmo karto, lito istoriją ir premjero pirmuosius išsiimtus eurus iš bankomato. Išsamiau ir įdomiau informaciją pateikė du kaimyninės šalies naujienų gigantai – vienas iš mažiausiai cenzūruojamų gazeta.ru ir, vienas iš labiausiai skleidžiančių antivakarietišką propagandą, lifenews.ru.

„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, beveik kas antras mūsų gyventojas mano, kad Lietuvoje yra paplitusi diskriminacija dėl amžiaus. Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė įsitikinusi, kad to priežastis – mūsų šalyje dominuojantis jaunystės kultas. Esą iš viešosios erdvės daug sužinome apie jaunystę, bet daug mažiau – apie senatvę. O ko nepažįstame ir nesuprantame, to ir netoleruojame.

Pastaruoju metu aplinkosaugos tema labai aktuali. Daug kalbama apie tai, kad privalome saugoti gamtą. Tačiau ne kiekvienas susimąstome, kad aplinkos saugojimas nėra savitikslis. Rūpindamiesi gamta mes kartu saugome ir save. Juk žmogus – gamtos dalis. Jei dėl mūsų veiklos teršiamas oras, vanduo, šiukšlinama aplinka, tai kada nors atsigręš prieš mus pačius, kels pavojų mūsų sveikatai ar net išlikimui.

„Kalbėdami apie klimato kaitos politiką, turėtume neapsiriboti svarstymais apie tai, kas „įmanoma“ padaryti dabartinėmis technologijomis, ar tai naudinga šiandienos ekonomikai, ar ne per brangu gamintojams, ir dažniau prisiminti, kodėl tokios politikos reikia – klimato kaita yra problema, kurios negalime palikti nespręstos.

Lietuviai Europos Sąjungos (ES) institucijomis pasitiki labiau, o nacionaline valdžia - mažiau nei vidutiniškai kiti europiečiai, rodo naujas tyrimas. „Eurobarometro“ apklausoje prasčiausiai įvertintas Lietuvos Seimas - pasitikėjimą juo teišsakė 10 proc. apklaustųjų. Nors šis rodiklis yra gerokai mažesnis nei ES vidurkis (27 proc.

 Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Dabar valdžia bet kokį pinigų leidimą laiko ekonomikos pagyvinimu, bet tai – ne ekonomika, o tiesiog pinigų švaistymas, teigia ekonomistas Raimondas Kuodis. Jis ragina, vertinant viešuosius projektus, pagaliau imtis atlikinėti išlaidų ir naudos analizę. Korupcija ir kova su ja – Lietuvoje amžina tema ir problema.

Gyventojai teigiamai į euro įvedimą šalyje pradėtų žvelgti, jei politikai ir ekonomistai kalbėtų artimesne ir argumentuota kalba, o ne bendromis frazėmis, teigia sociologas, tyrimų centro "Vilmorus" vadovas Vladas Gaidys. Pasak jo, nors lapkričio mėnesio apklausos duomenimis 49 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria eurui, kaip bendrai Europos Sąjungos valiutai, dauguma jų nėra kategoriškai nusistatę prieš eurą.

 Europos ekonominę ir pinigų sąjungą su vieninga valiuta euru palankiai vertina 40 proc. Lietuvos gyventojų, nepalankiai - 52 proc., rodo antradienį paskelbti naujausio "Eurobarometro" tyrimo rezultatai. 8 proc. respondentų Lietuvoje nurodė neturintys nuomonės šiuo klausimu. Daugiau negu pusė (51 proc.) visų europiečių palankiai vertina eurą. Euro zonos šalyse bendrąją valiutą palaiko 62 proc., euro neįsivedusiose šalyse - 29 proc. gyventojų.

Nors rūkymas mažinamas įvairiausiomis priemonėmis, rūkančių žmonių kiekis nemažėja – „Eurobarometro“ duomenimis, Lietuvoje rūko 30 proc. gyventojų ir šis skaičius nekinta jau nuo 2009 m. Be to, dauguma rūkančiųjų pateisina kontrabandą, jos vartojimą ir patys nevengia įsigyti kontrabandinių prekių.

Valdžios ketinimai įvesti eurą šalyje 2015 m. kol kas neatspindi didžiosios visuomenės dalies nuotaikos ir lūkesčių, pastebi SEB banko analitikai naujausiame leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ numeryje. Pasak SEB analitikų, Lietuvos žmonės norėtų dar tam tikrą laiką išsaugoti litą kaip nacionalinę valiutą, nors santaupoms laikyti ir ypač paskoloms imti dažnokai pirmenybę teikia eurui.

2013 metų antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Be kitų darbų, šiuo laikotarpiu laukia ir bendros ES kibernetinio saugumo strategijos patvirtinimas, kurią ruošia Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba.

Kiek laiko šiandien skyrėte savo vaikui? Tyrimų duomenimis, Lietuvoje vaikai gauna ypač mažai tėvų dėmesio – vidutiniškai 7 minutes per dieną. Vien per 2011-uosius į emocinės paramos telefonu tarnybą „Vaikų linija“ bandyta paskambinti 4,2 mln. kartų. Siekdama paskatinti suaugusiuosius daugiau bendrauti su vaikais, skirti mažiesiems daugiau dėmesio, „Vaikų linija“ pradeda pirmąją Lietuvoje akciją „Išgirsk vaiką“. „Akcijos savaitę, balandžio 23-29 d., pirmiausia kreipsimės į suaugusiuosius.

Šiandien Vilniuje oficialiai pradedami Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metai. 2012-aisiais, Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais, siekiama pagerinti vyresnių žmonių gyvenimo sąlygas, skatinti jų užimtumą, dalyvavimą visuomeninėje veikloje, aktyvią ir sveiką gyvenseną. Tikimasi, kad politikai, valstybės vadovai ir visuomenės atstovai šiais metais imsis konkrečių veiksmų šiems tikslams įgyvendinti.

Lietuvos gyventojų nuomone, žmonės jaunais nustoja būti sulaukę 47-erių, t. y. penkeriais metais vėliau nei taip mano vidutinis ES pilietis, o senyvo amžiaus žmogus yra asmuo, sulaukęs daugiau nei 65 metų, ir svarbiausias jo vaidmuo šeimoje – auginti anūkus. Tai parodė didžiausios Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas „Eurobarometro“ tyrimas. Tai didžiausias visuomenės nuomonės tyrimas, kuriuo remiantis priimami politiniai sprendimai.

Teisėjų korupcijos skandalas Kaune iš pagrindų smogė teismų sistemai, nors gyventojų pasitikėjimas ja ir taip buvo mažiausias Europos Sąjungoje. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius žada jau Seimo pavasario sesijai pateikti šūsnį būtinų projektų tarėjų institutui įteisinti. STT supurtė teismų sistemą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktas tyrimas Kaune iš postų išvertė net 4 šio miesto teisėjus.

Seimo Darbo partijos frakcijos narė, Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė įsitikinusi, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) reakcija į mobiliųjų telefonų poveikio organizmui tyrimo rezultatus yra ne tik pavėluota, bet ir nepakankama.

Dirbti norinčių vyresnio amžiaus žmonių netrūksta, tačiau jiems įsidarbinti būna neretai sunkiau nei kitų amžiaus grupių bedarbiams. Jau ne vienus metus gyventojai, kuriems iki pensijos būna likę keletas metų, skundžiasi, kad įsidarbinti būna nepaprastai sunku. Dar sunkiau darbą rasti dirbti norintiems pensininkams – niekam ne paslaptis, kad darbdaviai ne visada noriai priima tokius darbuotojus.

Europos Komisijos skelbiamos naujos apklausos duomenimis, maždaug kas šeštas Europos gyventojas teigia praėjusiais metais asmeniškai buvęs diskriminuojamas. 64 % Europiečių baiminasi, kad dėl ekonomikos nuosmukio darbo rinkoje didės diskriminacija dėl amžiaus. Naujausi „Eurobarometro“ apklausos duomenys surinkti prieš lapkričio 16–17 d. Stokholme rengiamą šių metų Europos aukščiausiojo lygio susitikimą lygybės klausimais.

Tyrimo „Diskriminacija Europoje 2009“ duomenys rodo, kad Lietuvoje dažniausiai pasitaiko diskriminacijos dėl amžiaus ir negalios. Kaip rodo „Eurobarometro“ paskelbtas tyrimas, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip tūkstantis lietuvių, 59 proc. repondentų teigė, kad dėl amžiaus pasitaikanti diskriminacija – dažna. Pusė apklaustųjų manė, kad dažnai diskriminuojama ir dėl negalios. Kiek mažiau (atitinkamai 35 ir 25 proc.

73 % europiečių mano, kad jų šalyje skurdas yra plačiai paplitusi problema, o 89 % nori, kad jų vyriausybė imtųsi skubių veiksmų šiai problemai spręsti. Tai pagrindiniai Europos Komisijos pristatyto „Eurobarometro“ tyrimo, kurį atliekant nagrinėtas požiūris į skurdą ir socialinę atskirtį, rezultatai. Tyrimas pristatomas rengiantis 2010-iesiems – Europos kovos su skurdu metams.

73 proc. europiečių mano, kad jų šalyje skurdas yra plačiai paplitusi problema, o 89 proc. nori, kad jų vyriausybė imtųsi skubių veiksmų šiai problemai spręsti. Tai pagrindiniai šiandien Komisijos pristatyto „Eurobarometro“ tyrimo, kurį atliekant nagrinėtas požiūris į skurdą ir socialinę atskirtį, rezultatai. Tyrimas pristatomas rengiantis 2010-iesiems – Europos kovos su skurdu metams.

„Eurobarometro“ apklausos „Parama vystymuisi ekonominės suirutės metu“ rezultatai rodo, kad, nepaisydama Europos šalis ištikusios krizės, visuomenė toliau aktyviai palaiko paramą vystymuisi. Maždaug 90 proc. europiečių tebemano, kad vystymasis yra svarbus, o 72 proc. pritaria tam, kad būtų vykdomi prisiimti įsipareigojimai remti besivystančias šalis arba teikti didesnę paramą.

Š. m. rugpjūčio mėn. vasaros sostinėje Palangoje sklandys ekologiškos idėjos. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje organizuojamo projekto „Žaliosios europiečių atostogos“ metu kurorte įsikurs poilsiavietė, kur įvairaus amžiaus poilsiautojai bus žaismingai ir originaliai įtraukiami į kovą su klimato kaitos problema.

Šiandien paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, keturiems iš penkių europiečių rūpi, kokį poveikį aplinkai daro jų perkami produk tai. Labiausiai aplinka susirūpinę Graikijos gyventojai – daugiau kaip devyni iš dešimties apklaustųjų teigia, kad įsigydami produktą jie atsižvelgia į tai, kokį poveikį tas produktas daro aplinkai.

Europos komisarė Meglena Kuneva šiandien pradėjo kampaniją „Žinok savo teises ir laimėk“, skirtą informuoti Lietuvos gyventojus apie jų vartotojų teises Lietuvoje bei kitose ES šalyse. „ES teisė kiekvienam garantuoja vartotojo teises, bet tai tėra pirmas žingsnis suteikiant vartotojams galių“ – kalbėjo ji vaizdo transliacijos metu Vilniuje vykusioje spaudos konferencijoje.

Kovo 4 d. Europos Parlamente buvo pristatyta „Eurobarometro“ apklausos ataskaita dėl  moterų dalyvavimo politikoje ir europiniuose rinkimuose. Ataskaitoje teigiama, kad prasimušti į politiką, kurioje tebedominuoja vyrai, moterims nėra lengva. Europos Sąjungoje dažnai ir daug kalbama apie lyčių lygybę, tačiau tik apie 1/3 europarlamentarų yra moterys.

Prasimušti į politiką, kurioje tebedominuoja vyrai, moterims nėra lengva. Nors dauguma europiečių ES politikoje norėtų išvysti daugiau moterų, jie nepritaria privalomų kvotų įvedimui, sakoma Europos Parlamente šią savaitę pristatytos „Eurobarometro“ apklausos išvadose. Kovo 4 d. Europos Parlamente pristatytoje „Eurobarometro“ apklausoje ir ankstesnių apklausų tyrime nagrinėjamos moterų dalyvavimo politikoje ir europiniuose rinkimuose temos.

Lietuva 2004-ųjų kovo pabaigoje tapo visateise Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), o dar maždaug po mėnesio – Europos Sąjungos (ES) nare. Šios dvi tarptautinės organizacijos Lietuvai duoda daug naudos, tačiau jos taip pat stipriai veikia ir vidaus bei užsienio politiką. Kartais jų pozicijos tam tikrais klausimais išsiskiria, tad mums tenka rinktis vienos ar kitos siūlomas veikimo gaires. Keisčiausia, kad abiem organizacijoms priklauso tos pačios „pagrindinės” šalys.

Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 žinomumas pernai Lietuvoje didėjo sparčiausiai tarp Europos Sąjungos narių šalių - daugiau nei 10 proc. Tiek pat jis padidėjo Bulgarijoje, Švedijoje, Rumunijoje ir Portugalijoje. Tai parodė „Eurobarometro“ atlikta visos ES apklausa. Jos duomenimis, 94 proc. ES piliečių mano, jog turėti bendrą ES pagalbos numerį naudinga. Spontaniškai pasakyti, kad 112 yra numeris, kuriuo pagalbos tarnybas galima iškviesti bet kur Europos Sąjungoje, galėjo tik 24 proc.

Lietuvos gyventojų optimizmas dėl ekonominės situacijos šalyje sumažėjo drastiškai ir pasiekė 2001 metų lygį, tačiau pesimizmo dugnas greičiausiai dar nepasiektas, vertindami naujo „Eurobarometro“ tyrimo rezultatus sako specialistai. Bus dar liūdniau Tyrimas rodo, kad per artimiausius 12 mėnesių ekonominės situacijos pagerėjimo tikisi tik dešimtadalis lietuvių (Europos Sąjungos (ES) vidurkis - 15 proc.), o net 60 proc. teigia, kad metai bus blogesni.

Lietuvos gyventojai ekonominę šalies padėtį vertina prastai ir į ateitį žvelgia niūriai. Tai parodė 2008-ųjų spalį bendrovės „TNS Opinion & Social“ atlikta „Eurobarometro“ apklausa. Iš Lietuvoje tiesiogiai apklaustų 1011 respondentų vos 15 proc. ekonominę šalies situaciją vertino gerai. Palyginti su 2008-ųjų metų pavasariu, šis skaičius sumažėjo dvigubai. Daugiau nei dvigubai gerai vertinančiųjų ekonominę padėtį per metus sumažėjo ir Latvijoje bei Estijoje: atitinkamai nuo 16 proc.

Europos Parlamento (EP) Vidaus rinkos ir vartotojų teisių komitete pradėtas svarstyti jau daugelį metų aktualus klausimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų pacientams iš kitų valstybių narių. Pasak šio komiteto nario Šarūno Biručio, labai trūksta informacijos šiuo klausimu,  daugelio valstybių narių pacientai nežino apie savo galimybes bei teises gauti gydymo paslaugų užsienyje ir šio gydymo išlaidų kompensaciją.

Valstybės institucijų kalbos centro direktorė Eglė Šleinotienė tvirtina, kad Lietuvos ekonominiame sektoriuje nėra kalbų mokymosi strategijos, dėl ko prarandama dalis tarptautinių verslo sandėrių. „Kalbų dažniausiai mokosi tik elitiniai įmonių vadovai, o kalbos strategija atsiranda, tik jei vadovas tuo domisi. Tada ir finansai atsiranda“ , - BNS ketvirtadienį kalbėjo E.Šleinotienė.

Liepos pabaigoje po septynerių metų konsultacijų žlugus Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) deryboms, Norvegijos užsienio reikalų ministras Jonas Gahras Støre norvegų laikraščiui „Aftenposten“ pareiškė, kad tai signalizuoja apie naują pasaulio tvarką. Ministro teigimu, dar prieš kelerius metus Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) išspręsdavo visus ginčus. Kai jos sutardavo dėl sprendimo, taip dažnai ir būdavo. „Tos dienos jau suskaičiuotos.

Krizės nuotaikos vis labiau užvaldo Lietuvos gyventojus. Katastrofiškai mažai žmonių pasitiki dabartine Vyriausybe, vis daugiau jų šalies ateitį piešia juodomis spalvomis, rašo „Vakario žinios“. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, valstybės institucijomis lietuviai yra linkę mažiau pasitikėti negu vidutinis ES pilietis. Tradiciškai mažas pasitikėjimas Gedimino Kirkilo Vyriausybe dar labiau smuko. Šiuo metu ja nepasitiki net 77 proc.

Lietuvos gyventojų požiūris į šalies vietą Europos Sąjungoje - dvilypis. Lietuviai mano, kad ES primeta savo požiūrį Lietuvai, tačiau pripažįsta, kad būdama ES narė šalis yra saugesnė ir ekonomiškai stabilesnė. Tai paaiškėjo paskelbus balandžio 1-22 dienomis bendrovės „TNS Opinion & Social“ atliktos „Eurobarometro“ apklausos duomenis. 64 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų buvo linkę sutikti, kad ES primeta savo požiūrį Lietuvai, 21 proc. manė priešingai. 59 proc.

Lietuvių pasitenkinimas gyvenimu per pastaruosius metus sumažėjo, daugiau nei pusei šalies gyventojų kyla sunkumų mėnesio pabaigoje apmokant sąskaitas. Tai rodo balandžio 1-22 dienomis bendrovės „TNS Opinion & Social“ atliktos „Eurobarometro“ apklausos duomenys. Šį pavasarį 60 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų sakė, kad jie yra patenkinti gyvenimu, 39 proc. tvirtino, kad yra nepatenkinti. 2007 metais šie rodikliai atitinkamai buvo 65 proc. ir 34 proc.

Lietuvos gyventojai didžiausiomis pasaulio problemomis laiko visuotinį atšilimą, tarptautinį terorizmą bei ekonomikos nuosmukį. Naujausias „Eurobarometro“ tyrimas, atliktas kovo-gegužės mėnesiais, parodė, kad 28 proc. apklausti Lietuvos gyventojų labiausiai nerimauja dėl visuotinio atšilimo, 17 proc. kaip didžiausią šiandienos pasaulio problemą įvardija terorizmą, 14 proc. - ekonomikos nuosmukį.

Daugiau negu pusė apie finansinius pažeidimus pateikiamų pranešimų yra dėl atlyginimų vokeliuose, rašo "Lietuvos žinios". Gyventojai vis aktyviai kovoja su šešėline ekonomika, vis daugiau jų nebijo skelbti savo pavardžių. Tačiau kai kurie, sužinoję, kad už turimą informaciją nebus atlyginta, meta ragelį. Kone penktadalis pateikiamos informacijos nepasitvirtina.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) informuoja, kad per dvejus bendro VMI pasitikėjimo telefono 1882 gyvavimo metus, sulaukta per 4500 įvairių pranešimų apie mokamus „atlyginimus vokeliuose“, darbo sutarčių sudarymo, darbo drausmės, darbo laiko apskaitos bei kitus finansinius pažeidimus. Apie 75 proc. skambinusiųjų sutiko prisistatyti ir toliau bendradarbiauti su VMI specialistais, atskleidžiant finansinius nusikaltimus.

Pastaruoju metu ypač pagausėjo diskusijų apie darbuotojų iš naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių migraciją. Ar iš tiesų darbo jėga iš Rytų Europos tokia kenksminga, kaip kartais gali pasirodyti? ES turėtų atsiverti naujos profesinės galimybės senosiose ES narėse, Austrija ir Vokietija rimtai svarsto galimybę savo darbo rinkas apriboti iki maksimalaus 2011 m. termino, rašo „Respublika“. Šių šalių bei Belgijos, Prancūzijos ir Danijos spaudoje periodiškai pasirodo straipsniai, kupini nuogąstavim...

Nors kas antras Lietuvos gyventojas pastaruoju metu yra skaitęs ar girdėjęs apie Europos parlamentą (EP), beveik du trečdaliai respondentų mano, kad jie yra prastai informuoti apie Parlamento veiklą, parodė „Eurobarometro“ užsakymu atlikta apklausa. Surinkti duomenys parodė, kad lietuviai gana neblogai išmano EP galias. 67 proc. Lietuvos gyventojų (visoje ES – 67 proc.) žino, kad Parlamentas turi pritarti ES plėtrai, o 62 proc. (ES – 60 proc.

Ar lietuviai tolerantiški? Kiek Lietuvoje paplitusi diskriminacija? Atsakymų į šiuos klausimus ateinančią savaitę ieškos Lietuvos televizijos „Labas rytas“, parengęs reportažų ciklą „Atvirkščias barometras“. „Eurobarometro“ tyrimas diskriminacijos tema rodo, kad didelė dalis Europos Sąjungos gyventojų mano, jog šis reiškinys jų šalyje plačiai paplitęs.

Lietuviai nerūšiuoja atliekų, nesistengia mažiau naudoti plastikinių maišelių, ką jau kalbėti apie tai, kad išliptų iš savo automobilio ir persėstų į viešąjį transportą. Lietuviai nesieja aplinkosaugos problemų su gyvenimo kokybe ir nemano, jog individualios pastangos čia ką nors reiškia. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, net 6 iš 10 Lietuvos gyventojų jaučiasi per mažai informuoti apie aplinkosaugos problemas. Blogiau informuoti Europos Sąjungoje jaučiasi tik rumunai ir bulgarai.

65 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigia žinantys apie paramą, kuri jų regionui arba miestui teikiama per ES sanglaudos fondus, 90 proc. žinančiųjų tokią paramą įvertina kaip naudingą. Pagal šiuos duomenis, gautus sausio 30-vasario 4 dienomis apklausus po maždaug tūkstantį gyventojų kiekvienoje iš 27 ES narių, lietuviai yra tarp labiausiai informuotų apie ES regioninę politiką ir patys optimistiškiausi vertindami jos naudą. Minėto „Eurobarometro“ duomenimis, 7 proc.