euro įsivedimas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „euro įsivedimas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „euro įsivedimas“.
A. Butkevičius: kitų metų biudžetas Lietuvai ypač svarbus dėl euro įvedimo
Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad kitų metų Lietuvos valstybės biudžetas yra labai svarbus, šaliai siekiant 2015 metais įsivesti eurą. "Yra pradėti rengti trys biudžetų projektai - valstybės ir savivaldybių, privalomojo sveikatos draudimo, tuo pačiu ir "Sodros". Tikimės, kad bus laiku rudenį pristatyti Seime.
Latvija teiks prašymą įvertinti euro įvedimo galimybes
Keturis mėnesius iš eilės Latvija atitiko visus Mastrichto kriterijus, todėl artimiausiu metu ji ketina pateikti prašymą įvertinti šalies pasirengimą įsivesti eurą, Latvijos nacionalinei televizijai trečiadienį sakė euro projekto vadovė Dacė Kalsonė. Prašymas bus įteiktas 2013 m. sausio pabaigoje - vasario pradžioje, praneša Latvijos naujienų agentūra LETA. Tokie vertinimai paprastai atliekami kas dvejus metus.
Euro svajonė: estai jau džiaugiasi, latviai siekia, bulgarams draudžiama apie jį galvoti
Politinės valios kriterijus gali palikti Lietuvą už durų siekiant euro, konstatuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, 2014-aisiais gali susiklostyti tokia situacija, kad mūsų kaimynės Latvija ir Estija jau turės eurą, o Lietuva jo įsivedusi nebus ne tik dėl Mastrichto kriterijų neatitikimo, bet ir politinės valios stokos.
„Galiu įsivaizduoti, kad biudžeto deficitas šiais metais bus mažesnis nei 3 proc.
Euras Lietuvoje: pagaliau gali, bet nenori
Praėjusių metų sausį Estija tapo naujausia euro zonos nare. „Ekonomika.lt“ domėjosi, kokios ekonominės naudos euro įvedimas duotų Lietuvai. Ji metus, tikėtina, užbaigs jau galėdama prisijungti prie krizės kamuojamos bendros Europos Sąjungos valiutos.
„Swedbank“ analitikai suskaičiavo, kokią apčiuopiamą naudą galėtų gauti Lietuva įsivesdama eurą. Anot jų, kasmet litų ir eurų keitimas šalies gyventojams bei įmonėms kainuoja per 50 mln. litų.
Kokia Latvijai nauda iš euro?
Latvijos centrinio banko apskaičiavimais, šaliai prisijungus prie euro zonos, Latvijos bendrasis vidaus produktas papildomai išaugtų 8 mlrd. eurų. Tačiau ekspertai pataria įvertinti ir su šiuo procesu susijusias rizikas, rašo „Dienas Bizness“.
Ekonomistai pataria Latvijai per derybas dėl prisijungimo prie euro zonos iškelti savo sąlygas. Tokiu būdu Latvija galėtų pareikalauti, kad ji nebus atsakinga už skolas, iškilusias Pietų Europos šalyse iki jai įstojus į bendrosios Europos valiutos bloką.
„Nordea“ apie euro įvedimą Lietuvoje: galime likti trečiuoju broliu Baltijos šalyse
Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės, tačiau recesijos turėtume išvengti, prognozuoja „Nordea" banko ekonomistai. Jie sako, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šįmet augs 2,7 proc., nedarbas sieks 14 proc., o infliacija sudarys 3 proc. Būtent pastarasis rodiklis gali tapti svarbiausia kliūtimi link euro įsivedimo.
G. Maželis: euras įsuktų Lietuvos ekonomiką
Lietuvai, vos prieš du dešimtmečius ištrūkus iš ilgalaikio įkalinimo buvusioje Sovietų Sąjungoje, gyvybiškai svarbu siekti euro klubo, net jei jis šiuo metu patiria tam tikrų sunkumų, teigia „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus generalinis direktorius Gintaras Maželis.
„Turėdami Lietuvoje eurą, visiškai eliminuotume bet kokias spekuliacijas apie galimą lito devalvavimą.
Link euro – skirtingais keliais
Latvija nuo liepos ketina mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM): taip kaimynai tikisi pažaboti infliaciją ir įsivesti eurą. Lietuvoje tai net nesvarstoma.
Nuo 2014 metų eurą ketinantys įsivesti latviai pradėjo rūpintis, kad atitiktų keliamus reikalavimus, rašo „Lietuvos rytas“.
Mūsų šalis taip pat siekia įstoti į euro zoną, tačiau PVM mažinimo scenarijus atmetamas: baiminamasi, kad tai išpūs biudžeto deficitą ir užkirs kelią įsivesti eurą.
Kodėl Lietuvai reikalingas euras?
Artėjant momentui, kai bus vertinami Lietuvos pažanga ir pasiruošimas įstoti į euro zoną, verta prisiminti, kodėl kuo greitesnė narystė Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS) mūsų šalies gyventojams, įmonėms ir valstybei yra itin svarbus strateginis prioritetas. Nemaža dalis šalies gyventojų abejoja euro privalumais, kai kurie ekspertai siūlo palaukti, o kai kurios interesų grupės tam atvirai prieštarauja.
Švedija ilgam atidėjo planus įsivesti eurą
Švedija ilgam atidėjo planus prisijungti prie euro zonos, nes skolų krizė valiutos sąjungos narėse šalies gyventojams daro itin nemalonų poveikį, pareiškė Švedijos finansų ministras Andersas Borgas.
Pasak A. Borgo, euras funkcionuoja „ne taip, kaip mes tikėjomės“. „Problemos pasirodė daug sudėtingesnės“, - pridūrė jis. Kartu finansų ministras pabrėžė, kad jis nėra euroskeptikas ir neatmetė galimybės, kad ilgalaikėje perspektyvoje Švedija įstos į valiutos sąjungą.
REKLAMA
REKLAMA
M. Majauskas: Lietuva siekia finansinio stabilumo
„Bloomberg“ televizija kalbino Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus patarėją ekonomikos klausimais Mykolą Majauską. Patarėjas pasidalino mintimis apie Lietuvos sėkmę, prižiūrint šalies finansinę padėtį, ir valstybės perspektyvas įsivesti eurą.
Lenkijos centrinio banko vadovas: mes vis dar norime euro
Laikas parodė, kad, nepaisant kai kurias šalis smaugiančių skolų, euras yra „didelė sėkmė“, penktadienį pažymėjo kadenciją baigiantis Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jean Claude Trichet, informuoja AP.
Jis Varšuvoje susitiko su Lenkijos centrinio banko vadovu Marekas Belka, kuris savo ruožtu patikino, kad Lenkija tebenori įsivesti eurą.
Čekija atsisako pereiti prie euro
Čekija dar kartą patvirtino kol kas neplanuojanti prisijungti prie euro zonos.
„Mes sutikome prisijungti prie valiutų sąjungos, bet ne prie skolų sąjungos“, - Čekijos premjero Petro Nečaso žodžius cituoja JAV laikraštis „ The Wall Street Journal“.
P. Nečaso nuomone, būtina ekonominio šalies stabilumo sąlyga yra nepriklausomos, tai yra nacionalinės, valiutos išsaugojimas.
Specialistai: euro įsivedimas kasmet Lietuvai sutaupytų iki milijardo litų
Yra tikimybė, kad kitąmet Lietuva atitiks visus Mastrichto kriterijus, bet įsivesti eurą gali sutrukdyti visuomenės nuomonė, kuri pastaruoju metu yra gana neigiama, teigia „Swedbank Markets“ vadovas Tomas Andrejauskas.
„Problemos kyla dėl skolų. Jas iš esmės matome visur, tame tarpe ir valstybės lygyje. Euras, toks, koks jis yra dabar, akivaizdu, kad ilgai gyvuoti negali“, - neabejojo analitikas, skaitydamas pranešimą Nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje.
Estijos premjeras: įsivesti eurą buvo naudinga
Estijai, kuri prie euro zonos prisijungė tuomet, kai jos valstybės narės kovojo su skolų krize, net vyraujant sąmyšiui monetarinėje sąjungoje bendra valiuta duoda naudą, teigia Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas.
„Estijai buvo labai svarbu prisijungti prie euro zonos, net ir turint omenyje praėjusių metų įvykius, galiu teigti, kad taip, tai buvo puikus Estijos sprendimas“, - tikino A. Ansipas.
Pasaulio bankas: jeigu nori euro, Latvija ir Lietuva negali didinti atlyginimų
Jeigu nori pažaboti infliaciją ir įsivesti eurą, Latvija ir Lietuva turi išlaikyti krizės metu nustatytus atlyginimų apkarpymus, teigia Pasaulio banko vadybininkas Baltijos šalims Thomas Laursenas.
Varšuvoje Th. Laursenas žurnalistams sakė, kad euras abiem šioms šalims tebėra „puikus inkaras“.
Latvijai ir Lietuvai gali nepavykti įsivesti euro 2014-aisias, prekių brangimas didina infliaciją. Gegužę vartotojų kainų augimas šiose šalyse pasiekė 5 proc.
Europos skolų krizė atšaldė Baltijos šalių norą įsivesti eurą
Latvija ir Lietuva rodo vis mažiau entuziazmo pasekti savo kaimynės Estijos pavyzdžiu ir tapti euro zonos nare, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas trečiadienį sakė, kad „euras nėra tas dalykas, dėl kurio būtų verta žudytis“. Latvijos banko prezidentas Ilmaras Rimševičius taip pat neseniai teigė, kad euras neturi būti įvestas „bet kokia kaina“.
Anksčiau Lietuva ir Latvija žadėjo pasekti Estijos pavyzdžiu. Pastaroji eurą įsivedė šiemet.
L. Christensenas: valstybės pirmūnės nelabai norės matyti Lietuvą euro zonoje
Pastarąją Lietuvos krizę ir būsto kainų sprogimą dar 2007-aisiais teisingai išpranašavęs „Danske“ banko ekonomistas Larsas Christensenas į Lietuvos ateitį dabar jau žvelgia kur kas optimistiškiau, rašo „Lietuvos rytas“.
L.Christensenas yra įsitikinęs, kad euras lito artimiausiais metais Lietuvoje nepakeis, mat krizės apimtos euro zonos šalys nenorės priimti valstybės, kuri dar neseniai balansavo ant bankroto slenksčio.
Apklausa: lenkai nenori euro
Naujausios apklausos rodo, kad dauguma Lenkijos gyventojų nenori, kad šalis prisijungtų prie euro zonos, informuoja „Warsaw Business Journal“.
Apklausos, kurią kovo pradžioje atliko viešosios nuomonės tyrimo centras CBOS, rezultatai parodė, kad 60 proc. apklaustųjų lenkų nenorėtų, kad Lenkija įsivestų eurą. Pernai balandį tokios nuomonės buvo 49 proc. respondentų.
Euro norėtų 32 proc. Lenkijos gyventojų. Praėjusių metų balandį taip manė 41 proc. apklaustųjų lenkų.
Čekijos prezidentas: neskubėsime įsivesti euro
Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas patvirtino, kad jo šalis kol kas nėra suinteresuota įsivesti euro, praneša agentūra AFP.
Čekija šiuo klausimu neskubės, pareiškė jis Prahoje po susitikimo su Vokietijos prezidentu Christianu Wulffu. V. Klausas pabrėžė, kad tokia yra vyraujanti nuomonė jo šalyje. Pirmiausia dėl euro krizės nei Čekijos vyriausybė, nei parlamentas, nei Centrinis bankas esą nerekomenduos artimoje ateityje prisijungti prie euro zonos.
R. Vainienė: euro įvedimas buvo valdžios įrankis didinti savo įtaką rinkoje
Lietuva jau keletą metų yra išsikėlusi tikslą įsivesti eurą. Tikėjomės jį turėti dar nuo 2007 m., vildamiesi, kad einame į stiprių valstybių klubą. Dabar yra mažiausiai dvi priežastys, kodėl dėl to verta suabejoti.
Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentės Rūtos Vainienės, pirma priežastis – netvirti pamatai, ant kurių buvo sukurtas euras, antroji – susvyravęs euro stabilumas dėl pastarojo laikotarpio finansinės padėties kai kuriose Europos Sąjungos šalyse.
Lietuva - dvejopų standartų auka
Jeigu Lietuva, prasidėjus finansų krizei, būtų turėjusi eurą, Andriaus Kubiliaus Vyriausybei nebūtų tekę griebtis tų skaudžių priemonių, dėl kurių Vyriausybė šiuo metu yra kalama prie kryžiaus.
Prieš dvejus metus Lietuvai iki euro įsivedimo trūko itin nedaug, tačiau kraštas tapo ne visiems vienodai griežtų konvergencijos kriterijų auka. Kitaip sakant, Lietuva tapo Europos politinio žaidimo auka.