estonian air

Per tris šių metų ketvirčius bankrutuojančiomis tapo daugiau nei 1,5 tūkst. įmonių, arba 26 procentais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pasak „Creditinfo“ atstovės Rasos Maskeliūnienės, metinį bankrotų skaičiaus augimą lemia ne prastesnė įmonių būklė, o griežtesnis mokesčių administratorių požiūris į vėluojančias mokėti mokesčius įmones. „Dauguma bankrutuojančių įmonių vos judėjo. 70-80 proc.

 Veiklą priverstinai sustabdžiusiu Estijos skrydžių bendrovė „Estonian Air“ išdalino darbuotojams atleidimo lapelius. „Darbuotojams išdalinti pranešimai apie atleidimą. Su jų atstovais aptarti kolektyvinio atleidimo principai ir įgyvendinimo tvarka, kompensacijų mokėjimai, santykiai su kreditoriais. Kreditoriams pasiūlyta su atleidžiamais darbuotojais atsiskaityti pirmumo tvarka“, – visuomeninei televizijai sakė valstybės valdomos „Estonian Air“ valdybos narys Ahtis uningas.

Estijos avialinijos „Estonian Air“ pranešė nuo sekmadienio nutraukiančios skrydžius. Pasak bendrovės, sprendimas staiga nutraukti komercinę veiklą susijęs su Europos Komisijos paskelbtu nutarimu, jog valstybė negalėjo remti oro bendrovės, tai prieštaravo bendros rinkos principams, tad visą gautą finansinę paramą privalu grąžinti. Estijos Vyriausybė oro bendrovei 2008-2014 metais iš viso yra suteikusi apie 130 mln. eurų finansinės paramos. „Estonian Air“ skraidė ir į Vilnių.

 „Air Lituanica“ laimėjo arbitražo teismą prieš Estijos kompaniją „Estonian Air“. Estų kompanija Lietuvos bendrovei turės sumokėti 3,3 mln. litų.Švedijos karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo institutas (angl. SCC arbitration) priėmė sprendimą „Air Lituanica“ ir „Estonian Air“ ginče dėl vienašališko komercinio bendradarbiavimo sutarties nutraukimo.

Vilniaus savivaldybės valdoma oro bendrovė „Air Lituanica“ laimėjo ginčą su buvusia verslo partnere Estijos vežėja „Estonian Air“ - pastaroji Lietuvos bendrovei turės sumokėti 3,3 mln. litų. Stokholmo prekybos rūmų arbitražas „Air Lituanica“ naudai išsprendė ginčą su „Estonian Air“ dėl pastarosios vienašališko sutarties nutraukimo, pranešė „Air Lituanica“. „Air Lituanica“ arbitražo prašė priteisti 6,4 mln. litų nuostolių, kuriuos ji patyrė dėl neteisėto bendradarbiavimo sutarčių nutraukimo.

„Estonian Air“ stabdo skrydžius Vilnius-Berlynas nuo šių metų gruodžio 6 dienos ir perleidžia keleivius, kurie šiam reisui nusipirko bilietus iš „Estonian Air“, kompanijos „Air Lituanica“ atitinkamiems skrydžiams Vilnius-Berlynas.

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ inicijavo arbitražo procesą prieš kompaniją „Estonian Air“, pateikdama pranešimą Švedijos karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo institutui (angl. SCC arbitration). „Air Lituanica“ ieškinio suma viršija 7,4 mln. litų. Vilniaus savivaldybęs įsteigta oro linijų bendrovė išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad Estijos oro vežėjas skolingas už jau pervežtus keleivius.

Oro linijų „Estonian Air“ vadovas Janas Palmeris teigia, kad lietuvių teiginiai esą dėl sutarties nutraukimo su Lietuvos oro vežėju yra estų kaltė nėra teisingi. „Jie kalba tik apie vieną istorijos dalį, neatskleisdami svarbios jos dalies. Žemiau pateikiame paaiškinimus apie sutarties įsipareigojimus ir jų nevykdymą iš bendrovės „Air Lituanica“ pusės“, – sakė Estijos oro linijų vadovas.

Ketvirtadienį „Estonian Air“ pranešė bendrovei „Air Lituanica“ nutraukianti su ja skrydžių paslaugų sutartį ir komercinę sutartį. Tai „Air Lituanica“ ne tik nustebino, bet ir suteikė savotišką palengvėjimą. Santykiai buvo problematiški  Estų bendrovė ketvirtadienį išplatino pranešimą, kuriame teigia juridinius santykius nutraukianti dėl „Air Lituanica“ įsipareigojimų nevykdymo.

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigianti esą sutartis nutraukta vienašališkai, o estai lietuviams skolingi 5,7 mln. litų. Supažindiname su pranešimu. „Oro linijų bendrovė „Air Lituanica” yra nustebinta Estijos oro linijų bendrovės „Estonian Air“ komunikaciniais veiksmais, kurie pažeidžia sutartį ir partnerystės principus, tačiau patvirtina, kad komercinis bendradarbiavimas tarp aviakompanijų nutrūko.

Oro transporto bendrovė „Estonian Air“ pranešė bendrovei „Air Lituanica“, kad nuo ketvirtadienio nutraukia su ja skrydžių paslaugų sutartį ir komercinę sutartį. Pasak estų bendrovės vadovo, „Air Lituanica“ kelis kartus neįvykdė mokėjimo įsipareigojimų bendrovei „Estonian Air“. Nutraukti sutartis nuspręsta dėl pakartotinių jų pažeidimų iš „Air Lituanica“ pusės, kurie nebuvo pašalinti, nepaisant besitęsiančių derybų ir atsiskaitymo pasiūlymų.

Estijos verslumo skatinimo fondo (EAS) užsakymu sukurti reklaminiai filmukai, kuriuose turistai iš Rusijos vaizduojami kaip matrioškos, buvo atšaukti dėl prieštaringų vertinimų abiejose šalyse, penktadienį pranešė dienraštis „Postimees“. Reklama, kuri turėjo padėti pritraukti turistų iš Rusijos į Estiją per žiemos atostogų sezoną, daugeliui sukėlė pasipiktinimą, nes Rusijos piliečiai, į kuriuos orientuota ši kampanija, vaizduojami kaip rūpesčių keliančios tradicinės lėlės, kurias sudėtinga įlaip...

Šiandien, rugpjūčio 6 d. Civilinės aviacijos administracija įmonei UAB „Air Lituanica“ išdavė komercinės veiklos licenciją. Vežėjo pažymėjimą „Air Lituanica“ gavo birželio 26 d. Skrydžių bendrovė „Air Lituanica“ pirmąjį savo skrydį įvykdė birželio 30 d., nors įmonė dar neturėjo nei oro vežėjo pažymėjimo, nei licencijos oro susisiekimui.

Per tris mėnesius oro linijoms „Estonian Air“ pavyko sumažinti nuostolius 4 mln. eurų, o birželis tapo pirmuoju pelningu mėnesiu per trejus metus, praneša postitimes.ee. „Estonian Air“ pardavimai per pirmąjį pusmetį sudarė 35,7 mln. eurų ir per metus krito 19 proc. Vis dėlto per tą patį laikotarpį grynieji kompanijos nuostoliai sudarė 5,8 mln. eurų, o tai jau yra 61 proc. mažiau nei 2012 metais. Kol kas „Estonian Air“ veikia pagal savo numatytą planą.

Vakar, birželio 30 d. įvyko pirmasis Lietuvos aviakompanijos „Air Lituanica“ skrydis į Briuselį. Lėktuvas iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto pakilo 18.30 val., Briuselį pasiekė 20.05 val. vietos laiku. Pirmasis reisas buvo užpildytas 95 proc., sparčiai vyksta bilietų rezervacija kitiems skrydžiams. „Air Lituanica“ vadovo Eriko Zubraus teigimu, pirmieji lietuviškos aviakompanijos skrydžiai rinkoje buvo sutikti itin palankiai.

Panašu, kad cepelinai ar kiti lietuviški nacionaliniai patiekalai patinka toli gražu ne visiems. Vieni tokių, kurie nesižavi lietuviška virtuve, galėtų būti estai. Estijos skrydžių bendrovė „Estonian Air“, reklamuodama savo skrydžius į Vilnių, lietuviško maisto visiškai nereklamuoja. „Verta pasivaikščioti po senamiestį, jis iš tiesų puikus, kupinas kalvų.

Bendrovė „Air Lituanica“, siekdama nuo pat veiklos pradžios užtikrinti platų skrydžių tinklą visame pasaulyje, savo komerciniu partneriu pasirinko Estijos oro linijų bendrovę „Estonian Air“. Lietuvos ir Estijos aviakompanijos bendradarbiaus bilietų platinimo ir tiesioginių bei jungiamųjų skrydžių vykdymo srityse, „Air Lituanica“ keleiviams užtikrinant patogesnius skrydžius.

Artėjant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Estijos oro linijų kompanija „Estonian Air“ gali pasiūlyti Vilniui daugiau tiesioginių skrydžių, praneša Estijos naujienų agentūra ERR. Lietuvos vyriausybė išreiškė susidomėjimą dėl trumpo arba ilgalaikio bendradarbiavimo su Estijos nacionalinėmis oro linijomis, tačiau, anot Estijos ekonomikos ministro Juhano Partso, kol kas yra per anksti spėti apie ketinimų pagrįstumą.

Ketvirtadienį Estijos oro linijų bendrovė pranešė, kad yra nusiteikusi optimistiškai, nors 2012 m. jos grynieji nuostoliai siekė 49,2 mln. eurų. Apie tai praneša „EUbusiness. Didelę dalį įmonės akcijų valdo valstybė. Šiuo metu bendrovė įgyvendina naują verslo modelį, kuris padės dirbti efektyviau ir leis sutelkti dėmesį į pelningus maršrutus. Nuo 2011 m. įmonės pajamos padidėjo nuo 76,1 mln. eurų iki 91,5 mln.

Seną planą įkurti bendrą Baltijos šalių oro vežėją šį rudenį vėl prisiminė latvių premjeras Valdis Dombrovskis. Kol kas į šiuos planus oro bendrovių „airBaltic“ ir „Estonian air“ atstovai reaguoja santūriai, o specialistai neslepia – valstybėms investuoti į šį projektą tiesiog neverta. Šį rudenį bankroto grėsmė iškilo Estijos oro bendrovei „Estonian Air“, nuo metų pradžios iki spalio patyrusiai 20,2 mln. eurų (69,75 mln. litų) nuostolį.

Estijos nacionalinė aviacijos kompanija "Estonian Air" atleis 146 darbuotojus visuose "Estonian Air" struktūriniuose padaliniuose, pranešė įmonės atstovai. Šiuo metu kompanijoje dirba 318 žmonių, liks tik 172 žmonės. "Ryžtingas "Estonian Air" maršrutų sumažinimas, deja, neatsiejamas nuo būtinybės išsiversti su mažesniu darbuotojų skaičiumi", - sakė "Estonian Air" valdybos pirmininkas Janas Palmeris.

Estijos vyriausybė ne kartą minėjo, kad nacionalinis vežėjas negali bankrutuoti, tačiau jeigu Europos Komisija neduos vyriausybei leidimo gelbėti žlungančią bendrovę tuomet „Estonian Air“ laukia liūdnas likimas, rašo err.ee Premjero Andrus Ansipo teigimu, šiuo metu viskas priklauso nuo Europos Komisijos valios. Anksčiau vyriausybės vadovas tvirtino, kad „Estonian Air“ bankrotas yra neįmanomas.

Lietuva su Latvija ateityje galėtų steigti bendras aviacijos ir pašto įmones, Klaipėdoje trečiadienį sutarė Lietuvos ir Latvijos susisiekimo ministrai Eligijus Masiulis ir Aivis Ronis, taip pat aptarę europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimą. „Latvijos ir Estijos nacionalinės avialinijos pastaruosius keletą metų patiria didelius nuostolius, šių įmonių perspektyvos yra labai miglotos.

Estijos nacionalinė aviacijos bendrovė „Estonian Air“ atsidūrė ties bankroto riba ir jai būtina 60 mln. eurų parama, kad būtų įmanoma tęsti veiklą. Apie tai rašo Estijos laikraštis „Eesti Paevaleht“. Bendrovės likimas buvo aptariamas per uždarą Estijos parlamento ekonominės komisijos posėdį. Be piniginės injekcijos, buvo svarstomas ir „Estonian Air“ pardavimo investuotojui variantas. Per posėdį taip pat buvo pabrėžta, kad bendrovei būtina nauja strategija.

Tokios nedidelės ir silpnos aviacijos bendrovės kaip „Estonian Air“ ir „airBaltic“ išnyks arba susijungs su stambiomis kompanijomis, pareiškė aviacijos bendrovės „Finnair“ viceprezidentas Mika Vehvilainenas (Mika Vehvilainen), lankydamasis Taline. „Mes vienu „Finnair“ maršrutu nuskraidiname daugiau žmonių nei „Estonian Air“ visais savo maršrutais, o juk mes Europos mastu esame nedideli dalyviai“, - jo žodžius cituoja Db.lv.

Po šią savaitę pasirodžiusios informacijos apie Latvijos ketinimus parduoti pusę oro linijų bendrovės „airBaltic“ ir Estijos politikų siūlymo sujungti „airBaltic“ ir „Estonian air“ skrydžių bendroves susisiekimo ministras Eligijus Masiulis siūlo grįžti prie bendros Baltijos šalių oro skrydžių bendrovės idėjos.

Keleivių srautas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) vasaros mėnesiais reguliariai auga. Šių metų liepa parodė geriausius rezultatus oro uosto veiklos istorijoje: praėjusį mėnesį aptarnauta 236 tūkst. keleivių – 26,98 proc. daugiau nei 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu. Liepos 20 d. pagerintas birželio mėnesį pasiektas aptarnautų keleivių skaičiaus per vieną dieną rekordas: iš Vilniaus oro uosto išvyko 4647, atvyko 5020 žmonių – iš viso aptarnauti 9667 keleiviai.

Pirmajame dešimtuke karaliauja lietuviai, užimantys dvi pirmąsias, taip pat šeštąją ir dešimtąją vietas. Vienintelė dešimtuke esanti estė džiaugiasi trečiąja vieta, o likę penki „dešimtukininkai“ – latviai. Nemažai žygio dalyvių nusiteikę azartiškai, nes aplankę daugiausiai objektų pretenduoja laimėti  įspūdingų prizų.

Estijos aviacijos bendrovės „Estonian Air“ lėktuvai bus pavadinti šalies paukščių garbei, praneša Estijos žiniasklaida. Paukščių vardais bus pavadinti kol kas tik keturi „Embraer“ orlaiviai, tačiau kompanija tikisi, kad ateityje sparnuočių vardais bus pavadinti visi jai priklausantys lėktuvai. Pavadinimai keturiems „Embraer“ lėktuvams bus renkami surengus atvirą konkursą, kuriame dalyvauja ir ornitologų draugija.

Remdami kovo 7-9 dienomis numatytą Estijos švietimo darbuotojų streiką, prie jo prisideda vis nauji ūkio sektoriai, įskaitant ir elektros energijos tiekimą. Kad streikuos penktadienį, paskelbė vienos iš dviejų didžiausių Estijos elektrinių darbuotojai. Elektros generavimo pajėgumai nuo 7 val. ryto iki 7 val. vakaro bus sumažinti perpus. Tuo metu daugiau elektros energijos Estija turės pirkti iš užsienio, o padidėjęs energijos poreikis reikš ir didesnę jos kainą.

Nuo 2012 m. kovo 25 d. oro linijų bendrovė „Estonian Air“ skrydžių maršrutu Vilnius–Talinas tvarkaraštį išplės iki 24 skrydžių per savaitę. Šiuo metu bendrovė „Estonian Air“ vykdo 16 skrydžių per savaitę pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais ir skraidina keleivius 33 vietų orlaiviu SAAB 340. Papildomai bendrovė „Estonian Air“ skraidins keleivius maršrutu Vilnius–Talinas popietiniu skrydžiu šešis kartus per savaitę pirmadieni...

(Papildyta 12:02 val.) Skrydžių valdymo centras iškvietė spectarnybas, tačiau jų pagalbos neprireikė, mat paaiškėjo, jog važiuoklė visgi yra išsiskleidusi, nors elektroniniai prietaisai rodė gedimą. Civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Auryla portalui Balsas.

Vis labiau augant oro kelionių poreikiui didėja ir Estijos aviakompanijos "Estonian Air" plėtros planai. Kompanija plečia savo skrydžių tinklą iš Vilniaus oro uosto ir pradeda vykdyti tiesioginius skrydžius į Milaną. 2010 metų gruodžio 18-ąją prasidėsiantys skrydžiai Vilnius-Milanas bus įtraukti į aviakompanijos žiemos skrydžių tvarkaraštį, pagal kurį šiuo metu jau vykdomi Vilnius-Amsterdamas ir Vilnius-Stokholmas skrydžiai.

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) nuo lapkričio įsigalioja naujas žiemos sezono reguliariųjų skrydžių tvarkaraštis, kuris galios iki 2011 metų kovo 27 dienos. Žiemos sezono tvarkaraštyje atsirado kelios naujos skrydžių kryptys, kai kurių skrydžių padaugėjo.

Išpirkus naujos emisijos akcijas, Estijos vyriausybei priklausys 90 proc., o SAS – 10 proc. „Estonian Air“ akcijų. SAS parduoda „Estonian Air" akcijų dalį. SAS grupei nuo 2003 m. priklauso 49 proc. Estijos skrydžių bendrovės „Estonian Air“ akcijų. Akcijos parduodamos remiantis SAS strategine programa, pagal kurią pagrindinis kompanijos dėmesys skiriamas Šiaurės Europos vidaus rinkai. SAS grupė pasiekė sutarimą su Estijos vyriausybe dėl SAS turimos 49 proc. „Estonian Air“ akcijų dalies.

Po to, kai praėjusių metų pradžioje bankrutavo nacionalinis oro vežėjas „FlyLAL“, Lietuva tapo tarsi atskirta nuo pasaulio. Paradoksas, tačiau 2009-aisiais, metais, kai Vilnius buvo paskelbtas Europos kultūros sostine, oro keliais į jį patekti tapo itin sudėtinga: Lietuva neteko dešimčių skrydžių į daugelį Europos miestų. Keleiviams teko rinktis skrydžius su persėdimais, patirti daugybę nepatogumų, gaišti savo laiką bei mokėti brangiau.

Latvijos oro bendrovė „airBaltic“ nuo spalio 25 dienos iš Vilniaus oro uosto tiesiogiai nebeskraidins į Taliną. „airBaltic“ rinkodaros ir viešųjų ryšių koordinatorė Rosita Sakalauskaitė lrt.lt nurodė, kad tiesioginiai skrydžiai nevyks dėl nepakankamo keleivių srauto. Anot jos, iš Vilniaus į Taliną „airBaltic“ lėktuvais tiesiogiai skraidoma nebus iki kovo 27 dienos, tačiau asmenys, jau įsigiję bilietus, galės skristi netiesioginiais reisais. „Greičiausiai per Rygą“, – sakė R. Sakalauskaitė.

Speciali darbo grupė iki liepos vidurio privalės parengti Vilniaus oro uosto gelbėjimo planą. Premjeras Andrius Kubilius ketvirtadienį pasirašė potvarkį, kuriuo sudarė darbo grupę ir pavedė jai iki liepos 15 dienos parengti pasiūlymus, kaip finansuoti rinkodaros, skatinamąsias ir verslo rizikos pasidalijimo, arba kompensacinių, priemones, kuriomis būtų skubiai sprendžiamos Vilniaus oro uosto problemos, pritraukiant užsienio ir vietos vežėjus.

Prabėgus daugiau nei dviem savaitėms po nacionalinio vežėjo „flyLAL“ skrydžių sustabdymo, vis dar neaišku, kas Vilniuje užpildys tuščią oro skrydžių nišą. Tuo metu Kaunas skuba išnaudoti progą ir tapti šalies skrydžių centru. Šią savaitę Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) turi pateikti Susisiekimo ministerijai planą, kokios naujos oro bendrovės, kokiomis kryptimis ir kada pradės vykdyti skrydžius iš Vilniaus.

SAS grupė per antrąjį 2008 metų ketvirtį skraidino 11.6 mln. keleivių. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, jų skaičius išaugo 5,2 proc. SAS grupė per šį laikotarpį gavo 262 mln. Švedijos kronų (97 mln. litų) pajamų. Tai beveik perpus mažiau lyginant su praėjusių metų tuo pačiu periodu, kai grupės pajamos siekė 544 mln. Švedijos kronų (201 mln. litų). „Pajamų sumažėjimo priežastys yra gerai žinomos.

Estijos saugumo policija mano, kad padidėjęs turistų iš Rusijos susidomėjimas kelionėmis į jų šalį susijęs ne su balandžio įvykių metinėmis, bet su artėjančiomis pavasario šventėmis. Saugumo policijos komisaras Andresas Kaharas interviu BNS pirmadienį pabrėžė, kad būtų klaidinga padidėjusį rusų turistų aktyvumą sieti su balandžio įvykiais.

Vakar, birželio 13 d., Skandinavijos avialinijų grupės SAS valdyba paskelbė apie priimtą sprendimą reorganizuoti grupės veiklą. Nuo šiol SAS didžiausią dėmesį skirs savo pagrindiniam verslui – skrydžiams iš, į ir tarp Šiaurės Europos šalių ir tokiu būdu sieks stiprinti savo, kaip šio regiono rinkos lyderės, pozicijas, sakoma SAS pranešime spaudai.Tos SAS grupės įmonės, kurios nevykto SAS pagrindinio verslo funkcijų, pavyzdžiui, aviakompanija „Spanair“, bus parduotos.

"SAS Group" ir Estijos aviacijos bendrovė "Estonian Air" pasirašė sutartį dėl 49 proc. akcijų paketo pardavimo už 300 mln. Estijos kronų (maždaug 20 mln. JAV dolerių). Kaip pranešė "Estonian Air" spaudos tarnyba, aviacijos kompanija tęs veiklą savo pavadinimu kaip savarankiška firma. Kitos "Estonian Air" akcijos priklauso valstybei (34 proc.) ir investicijų bankui "Cresco" (17 proc.). Oro susisiekimo bendrovė SAS pradėjo skrydžius iš Stokholmo į Taliną dar 1989 metais.