estlink

350 megavatų galios elektros jungtis tarp Estijos ir Suomijos „Estlink 1“ lapkričio 22-ąją išsijungė dėl techninio gedimo netoli Talino esančioje Harku keitiklio stotyje, trečiadienį pranešė Estijos perdavimo tinklų operatorė „Elering“. Anot įmonės, Harku keitiklių stotyje turima rezervinės įrangos, todėl nedelsiant buvo pradėtas sugedusios įrangos keitimas.

Elektros importas į Baltijos valstybes iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių 2020-aisiais sumenko 50 proc., tuo tarpu iš ES – išaugo 45 proc., skelbia Latvijos elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“ (AST). Jos duomenimis, pernai 74 proc. importuotos elektros Baltijos šalys pirko iš ES, 26 proc. – iš kitur.

Latvijai imantis veiksmų užsitikrinti elektros importą iš trečiųjų šalių, o Lietuvai abejojant, ar taip nebus atvertas kelias Astravo atominės elektrinės (AE) srautams, ekspertai sutaria, kad kalbėti apie solidarią abiejų šalių laikyseną energetikoje šiuo atveju yra sunku. Lietuvai ketinant atsisakyti importo iš Baltarusijos po to, kai šioje šalyje pradės veikti nesaugia laikoma Astravo AE, Latvija argumentuoja, jog Baltijos regione pritrūks elektros.

Trijų Baltijos šalių ir Lenkijos derybos dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemų sinchronizavimo su kontinentine Europa gali strigti, Lenkijos naftos koncernui „Orlen“ nuolat keliant krovinių pervežimo tarifų jos gamyklai Lietuvoje problemą.

Nors trečią rugpjūčio savaitę elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje nežymiai augo, ji beveik nesiskyrė nuo kainos, užfiksuotos Suomijoje. Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje buvo vos 12 ct/MWh brangesnė už elektrą Suomijoje. Praėjusią savaitę, palyginti su laikotarpiu, trukusiu nuo rugpjūčio 8 iki 14 d., vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje ūgtelėjo 3 proc. iki 32,38 EUR/MWh.

Antrąjį metų mėnesį, palyginti su pirmuoju, elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 41 proc. ir pasiekė žemiausią fiksuotą ribą nuo 2013 metų. Tokiam kainų pokyčiui įtakos turėjo ir pradėjusi veikti „NordBalt“ jungtis. „Vasario mėnesį vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje bei Latvijoje, nukrito iki 29,65 EUR/MWh. Tai – žemiausia riba nuo įstojimo į „Nord Pool“ biržą 2013 metais.

Vasario pabaigoje elektros energijos kainos Baltijos šalyse judėjo skirtingomis kryptimis. Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje ir Latvijoje atpigo 2 proc., o Estijoje pabrango 4 proc. Praėjusią savaitę vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo 2 proc. iki 27,04 EUR/MWh ir buvo mažiausia šiais metais. Elektros kainų mažėjimą lėmė ir išaugusios importo apimtys, ir sumažėjusi paklausa. Lietuva ir Latvija kartu sudėjus suvartojo 308 GWh elektros energijos – 11 proc.

Po visą mėnesį trukusios elektros kainų mažėjimo tendencijos Lietuvos ir Latvijos kainų zonose praėjusią savaitę ji augo 5 proc. Tai lėmė sumažėjęs elektros importas iš Estijos ir Rusijos. Tuo tarpu Estijoje kaina vėl ėmė kristi – praėjusią savaitė ji mažėjo 3 proc. Tikimasi, kad artimiausiu metu kainų skirtumas regione dar labiau išaugs. Importo trūkumas augino kainą Elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržoje Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę siekė 33,31 EUR/MWh.

 Dėl žemų elektros energijos rinkos kainų rugsėjį Skandinavijoje trečią mėnesį iš eilės didėjo elektros energijos tiekimo apimtys iš Suomijos į Baltijos šalis – lyginant su rugpjūčiu jos išaugo 10,2 proc. Tokį pokytį lėmė išaugusi elektros paklausa dėl atšalusių orų ir sumažėjusi vietinės elektros gamyba. Tikimasi, kad iki gruodžio elektros energijos importas iš Skandinavijos padidės dar du kartus.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, šį sausį dėl ypač vėjuotų orų ypač pagausėjo elektros energijos, kurią pagamino vėjo elektrinės. Rekordinis elektros kiekis buvo fiksuojamas paskutinę sausio savaitę. Lietuvos vėjų asociacijos direktorius Saulius Pikšrys tikina, kad kai kuriais atvejais Lietuva savo poreikiams iš vėjo pasigamina net 20 procentų reikalingos elektros energijos. „Vėjas pūtė pakankamai smarkiai.

Europos Sąjungos energetikos komisaras Andris Piebalgas pirmadienį pareiškė, kad dėl elektros kabelio „Swedlink“, sujungsiančio Švediją su Lietuva arba Latvija, bus nuspręsta tik gavus ekspertų vertinimą, kuris bus padarytas iki liepos, pranešė naujienų agentūra dpa. Prieš prasidedant ES energetikos konferencijai Rygoje, A.Piebalgas agentūrai sakė, kad kabelio linijos negalima galutinai nurodyti, kol techninės ataskaitos nėra pateiktos. „Tuomet mes žinosime, ką jie siūlo.

Europos Komisija (EK) trečiadienį patvirtino papildomą finansinę paramą dviem Baltijos šalių energetikos projektams, pranešė Vilniuje viešinti už finansinį programavimą ir biudžetą atsakinga EK narė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, elektros tiltui į Švediją „Swedlink“ patvirtinta 175 mln. eurų (604 mln. litų) paramos, o antrajai „Estlink“ jungčiai - 100 mln. eurų (345 mln.

Kuo toliau, tuo daugiau Lietuvoje aptarinėjama, vadinamoji 2010 m. problema. Klausimai galimi tik du: iš kur gausime elektros energijos ir kiek gi ji mums kainuos? Labai gerai, kad šiuo klausimu vis labiau domisi visuomenė, žiniasklaida ir tikėkimės – šalies vadovybė. Tik ar ne per vėlai šis susidomėjimas kyla? Be to, koncentruojamės tik į Ignalinos AE uždarymo klausimą bei vyriausybės veiksmus, padėsiančius išvengti elektros energijos deficito krizę.

Estijos energetikos bendrovei „Eesti Energia“ 2006-2007 finansiniai metai buvo sėkmingiausi per visą bendrovės veiklos istoriją. Minimuoju laikotarpiu bendrovės veiklos pajamos augo 10 proc. ir buvo daugiau nei 2 018 mln. Lt (585 mln. EUR), veiklos pelnas augo 17 proc. ir siekė 662,4 mln. Lt (192 mln. EUR), o grynasis pelnas išaugo 27 proc. ir buvo 590 mln. litų (171 mln. EUR). „Eesti Energia“ finansiniai metai baigėsi šių metų kovo 31 dieną.

Estijos energetikos bendrovė „Eesti Energia“ vasario 20 d. Lietuvoje įsteigė antrinę bendrovę „Lumen Balticum“. Pagrindinis „Lumen Balticum“ uždavinys bus prekyba elektros energija atviroje Lietuvos energijos rinkoje. 100 procentų įsteigtos bendrovės akcijų priklausys „Eesti Energia“. „2002 metais liberalizuota Lietuvos energetikos rinka yra atvira įvairiems energijos tiekėjams.

„Barbarų belaukiant“ – gerų Konstantinos Kavafio eilių pavadinimas. Civilizacija ruošiasi barbarų atvykimui, o jie taip ir nepasirodo. Nors kostiumuoti portfelių valdytojai ir investuotojai, spėju, nėra barbarai, bet jų apsilankymas sukrečia besiblaškantį indeksą ir suteikia jam ilgėlesnę krytį. Šiuo metu Vilniaus biržoje dedasi priešingi dalykai - akcijų rinka lūkuriuoja ir tebeieško krypties. Prekyboje pavedimų skaičiumi ir apyvarta ryškiai dominuoja dvi pozicijos.

Integruotis į Vakarų Europos elektros rinką ir taip sumažinti šalies ūkio pažeidžiamumą Lietuva aktyviai siekia jau keletą metų. Tačiau, niekaip nepavykstant susitarti su kaimynine Lenkija, „eiti į Europą“ tenka per aplinkui – per Suomiją ir Švediją. Su Lenkija susitarti nesiseka Elektros tiltas tarp Lietuvos ir Lenkijos visuomet buvo prioritetinė integracijos į Vakarų Europos elektros rinką kryptis.