energijos kainos

Naująja telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ vadove paskirta Giedrė Kaminskaitė-Salters sako, kad net ir mažėjant energijos kainoms išaugę jos kaštai išliks iššūkiu tiek įmonei, tiek visam telekomunikacijų sektoriui.  „Tikrai neturėčiau iliuzijų, kad tai (aukštos energijos kainos – BNS) yra jau praeitis. Manau, kad tai kaip tik vis dar yra didelė rizika ir ji ilgai išliks“, – interviu BNS sakė nuo kovo 1 dienos „Telia Lietuvai“ pradėsianti vadovauti G. Kaminskaitė-Salters.

Seimas ketvirtadienį priėmė du įstatymus, leisiančius sumažinti aukštas energijos kainas ir jos vartojimą, taip pat reguliuoti energijos rinkos pajamas ir jų perviršį.  Dokumentais į Lietuvos teisę perkeliamos Europos Sąjungos (ES) reglamento nuostatos.

Seimui ketvirtadienį teikiamas įstatymo projektas, kuriuo į Lietuvos teisę perkeliamos Europos Sąjungos (ES) reglamento nuostatos dėl skubaus didelių energijos kainų mažinimo.  Jei Seimas dokumentą priimtų, institucijos turėtų sumažinti elektros suvartojimą 10 proc., o piko valandomis – 5 proc. Taip pat būtų pradėtos reguliuoti energetikos rinkos pajamos ir jų perviršis – tokio perviršio mokestis būtų taikomas elektros gamintojams.

Jungtinėje Karalystėje, kur gyvena tūkstančiai emigravusių lietuvių, žmones taip pat neramina išaugusios sąskaitos už elektrą ir dujas. Tačiau, pasirodo, didelė jų dalis nesikreipia į energetikos kompanijas, kad gautų vyriausybės įvestas laikinas kompensacijas. Pirmadienį apie tai rašo britų nacionalinio transliuotojo BBC naujienų portalas. Nuo spalio 1 d. šalies namų ūkiai jau pradėjo gauti pirmas išmokas, iš jiems numatytų 400 svarų sterlingų (464 eurų). JK paštas (angl.

Europos Komisijos siūlomos energijos kainų mažinimo priemonės yra geros, tačiau būtina, kad jos įsigaliotų automatiškai augant kainoms, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. EK antradienį pasiūlė bendrai ES šalims narėms pirkti dujas, riboti kainas TTF dujų biržoje, toliau mažinti dujų paklausą bei naujas skaidraus infrastruktūros naudojimo ir solidarumo priemones.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Prahoje dalyvauja neformaliajame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime, kuriame didžiausias dėmesys bus skirtas Europos Sąjungos (ES) apsirūpinimo energijos šaltiniais, kritinės infrastruktūros apsaugos ir ekonomikos klausimams. Prezidentas neformaliame vadovų susitikime planuoja pasisakyti už dujų kainų lubas, siūlydamas, kad virš jų esančią kainą Europos Sąjungą galėtų kompensuoti skolintomis lėšomis.

Finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė sako, kad 2023 metų valstybės biudžeto deficitas bus arčiau 5 proc. ribos. „Sutarėm, kad esminis prioritetas yra energijos kainų šoko suvaldymas, sušvelninimas ir priemonės, nukreiptos į žmonių perkamosios galios išsaugojimą situacijos strabilizavimą.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje ir pakilusių energijos energijos kainų nukentėjęs verslas gali kreiptis dėl lengvatinių paskolų, kurios skirtos apyvartinėms lėšoms likvidumui užtikrinti ir investicijoms finansuoti – tam numatyta 50 mln. eurų. Tiesioginės paskolos bus teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams bei didelėms įmonėms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Aukštos energijos kainos neišvengiamai paveikė visus, ne išimtis ir bažnyčios. Jau praėjusį šildymo sezoną kai kurios bažnyčios skendėjo skolose, todėl šiemet šaltajam metų periodui tikinčiųjų bendruomenės pradėjo ruoštis anksčiau. Dvasininkai sutiko papasakoti, kaip atrodo jų pasiruošimas artėjančiam šildymo sezonui. Kernavės Švč.

Vokietija ketvirtadienį paskelbė skirsianti 200 mlrd. eurų, kad padėtų šalies namų ūkiams ir įmonėms įveikti staigiai didėjančių energijos išlaidų sukeltą krizę, kurią paskatino Rusijos invazija į Ukrainą. „Vokietijos vyriausybė padarys viską, kad kainos nukristų“, – spaudos konferencijoje pareiškė kancleris Olafas Scholzas. Tuo metu Vokietijos finansų ministras ketvirtadienį perspėjo, kad Berlynas yra įtrauktas į „energijos karą“ su Vladimiro Putino vadovaujama Rusija.

Saulės elektrinės Lietuvoje pagamina beveik dešimtadalį elektros energijos, išgaunamos panaudojant atsinaujinančius šaltinius. Elektros brangymetis saulės energiją skatina vertinti ne kaip mados reikalą: net du iš trijų šalies gyventojų ją rinktųsi, nes tai padėtų sutaupyti pinigų ir sumažinti sąskaitas už elektrą. Reprezentatyvioje „Spinter tyrimų“ apklausoje 66 proc. respondentų pažymėjo, kad juos saulės elektrinės domintų išimtinai dėl praktinių sumetimų.

Jau gavę kelis kartus didesnes sąskaitas už elektrą ligoninių vadovai su siaubu laukia šildymo sezono pradžios. Jie konstatuoja, kad sunkmetis jau atrodo neišvengiamas, o jo pasekmes pajaus ne tik medikai, bet ir pacientai. Politikai savo ruožtu ramina, kad pagalvę gydymo įstaigoms paruoš, tačiau ragina ir patiems labiau pasistengti pataupyti.

Europos aikštėse per pastaruosius mėnesius, kol vyksta Rusijos karas prieš Ukrainą, buvo įprasta matyti ir girdėti siaubą keliančius liudininkų pasakojimus apie karą Ukrainoje, raginimą pasipriešinti kolonijiniam užkariavimui ir nuoširdžius kreipimusis į visuomenę prašant pagalbos, rašo „Politico“. Tačiau neseniai Berlyne surengtame mitinge žmonės kėlė ne Ukrainos, o nuo jos atsiskyrusių ir Kremliaus remiamų Luhansko ir Donecko respublikų vėliav...

Seimo kaimo reikalų komiteto nariai – tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai – teigia, jog Žemės ūkio ministerija neturi jokio plano, kaip padėti žemdirbiams siaučiant energetinei krizei, o ministras vengia tiesioginių diskusijų su Seimu. „Šiandien neišgirdau nė vienos konkrečios priemonės iš Žemės ūkio ministerijos, nors to buvo paprašyta raštu, – kaip svarbiausia šakinė ministerija galėtų pagelbėti energetikos kainų parklupdytam žemdirbiui.

Ramūnas Karbauskis jį regėjo kaip galimą konkurentą, todėl inicijavo partijos įstatų pakeitimą, kad į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkus kandidatuojantis narys privalo turėti nepertraukiamą ketverių metų stažą. Sauliui Skverneliui su komanda atsiskyrus nuo valstiečių žaliųjų ir paskelbus apie naujos partijos kūrimą, Virginijus Sinkevičius daugelio regimas jau kaip galimas šios komandos veidas.

Valstybės valdomos energetikos įmonės galėtų užtikrinti didesnį šalies konkurencingumą, prisidėti prie valstybės ekonomikos skatinimo, jei paisytų visuomenės intereso, o ne stengtųsi uždirbti kuo didesnį pelną. Tai teigia ekonomistas Raimondas Kuodis. LRT.lt pašnekovo teigimu, dėl prastos energetikos įmonių reguliavimo schemos bendrovės turės galimybę pelningai uždarbiauti, o vartotojai – sulaukti dar didesnių energijos kainų.

Brangstanti energija artimiausiais metais labiausiai įtakos Baltijos šalių transporto sektoriaus įmonių pelningumą. Tokie duomenys gauti tarptautinės audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovės KPMG analitikams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atlikus tyrimus ir įvertinus energijos resursų kainų įtaką įmonių pelningumui.