energetinė krizė

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad energetinė krizė yra ir proga ieškoti tvarių sprendimų. Prezidentas ketvirtadienį susitikime su Lietuvos verslo, pramonės, mokslo bei viešojo sektoriaus atstovais pabrėžė energinio naudingumo ir atsinaujinančios energetikos projektų plėtros Lietuvoje svarbą, pranešė Prezidentūra. „Aukštos energijos kainos yra ne tik iššūkis, bet ir galimybė daugiau galvoti apie tvarius, inovatyvius sprendimus“, – sakė šalies vadovas.

Dėl smarkiai išaugusių elektros sąnaudų veiklą jau nutraukia nedidelės prekybos įmonės regionuose, sako Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos vadovas. Eimučio Radžvilos teigimu, valstybė turėtų padėti mažiesiems prekybininkams padengti išlaidas elektrai.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) prognozuojant, kad reguliuojama elektros kaina buitiniams vartotojams 2023 metais gali siekti 64 centus už kilovatvalandę – beveik dukart daugiau negu dabar, o  dujų kaina – 3,75-4,15 euro už kubinį metrą – 2,6-2,8 karto daugiau, VERT vadovas teigia negalintis atsakyti, kokios valstybės kompensacijos kitąmet galėtų būti mokamos gyventojams.

Seimui rengiantis balsuoti dėl nepasitikėjimo energetikos ministru Dainiumi Kreiviu, socialdemokratai reiškia nuostabą dėl premjerės Ingridos Šimonytės žodžių, esą ji turi dar daugiau klausimų ministrui negu opozicija, teigiama Lietuvos socialdemokratų partijos pranešime spaudai, „Jeigu ministro darbas vyriausybės vadovei kelia tiek daug klausimų, kodėl ji nepasidalija savo abejonėmis ir turima informacija su visuomene? Ar tai reiškia, kad premjerę ir ministrą sieja bendros paslaptys?“ – klausi...

Verslininkai teigia, kad sąskaitos už elektrą varo į neviltį, o jas apmokėjus neretai nelieka pinigų ir darbuotojų atlyginimams. Anot jų, keliskart didinti paslaugų kainas – ne išeitis, o sulaukti valstybės paramos verslai jau nebesitiki, todėl „kraujuojančiomis širdimis“ praneša esantys priversti užverti savo duris klientams.

Pirmojoje naujo TV3 sezono laidoje „Karštai su tv3.lt“ – speciali diskusija apie Lietuvą purtančią elektros kainų krizę. Vasaros metu elektros kainos ėmė kilti žaibišku greičiu – sakyti, kad jos kilo kaip „ant mielių“, jau būtų per švelnu. Pirmoji sezono laida kviečia kartu ieškoti atsakymų, kas dėl to kaltas.

Valdančiosios koalicijos partneriai pirmadienį susirinko aptarti Seimo rudens sesiją ir planą, kaip padėti gyventojams išaugus energijos kainoms. Naujienų portalas tv3.lt pirmadienio rytą gavo priemonių planą, kurio ketina imtis valdžia energijos kainoms suvaldyti ir padėti gyventojams išgyvenant krizę. Šis planas kol kas yra ne galutinis, jis dar bus keičiamas po susitikimo su prezidentu G. Nausėda ir koalicijos nariais.

Gyventojams smogusios energijos kainos verčia pripažinti, kad šildymas ir elektra yra jau nebe tik energetikos, bet ir socialinė problema. Tad kokių priemonių griebsis valdžia? Ar įmanoma kaip nors palengvinti gyventojų pečius slegiančią naštą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Mykolas Majauskas ir ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvoje ryškiai pastebima energetinė krizė, tik ši neturi nieko bendra su atominės energijos išteklių problemomis. Ši krizė – mumyse, mūsų kūne ir dvasioje. Tūkstančiai žmonių kiekvieną rytą prabunda jau pavargę nuo būsimos dienos ir tai ne tik fizinių jėgų stoka - šias dar galima sugrąžinti keliomis papildomomis miego valandomis ir sveika mityba. Be to, pasak statistikos, nuo 2005 m. daugelis sveikatos rodiklių pagerėjo arba bent jau stabilizavosi.

Japonijos ministras pirmininkas Naoto Kanas atsisakė imti atlyginimą už savo darbą tol, kol šalis neįveiks energetikos krizės padarinius. Katastrofos Japonijoje nuostolius ekspertai vertina 310 mlrd. JAV dolerių. Japonijos vyriausybė patvirtino, kad apie 5 tūkst. namų šalyje buvo visiškai sunaikinti, 2,5 tūkst. namų pusiau sugriauta ir 56 tūkst. – iš dalies apgadinta. Japonijos vyriausybė planuoja pastatyti 30 tūkst. laikinųjų būstų, 10 tūkst. iš jų – privačių kompanijų jėgomis.