emisija

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 1,25 mlrd. eurų, išleido dešimties metų trukmės euroobligacijų emisiją, trečiadienį pranešė Finansų ministerija. Anot jos, naujos emisijos platinimo metu užfiksuotas 95 bazinių punktų rizikos priedas virš vidutinės apsikeitimo sandorių palūkanų normos, tai yra 40 bazinių punktų mažiau nei pernai spalį papildytai tos pačios trukmės emisijai. „Tai reiškia, kad investuotojai Lietuvos kredito riziką vertina gerokai palankiau.

Besivystančios šalys gali sumažinti išmetamų teršalų kiekį santykinai nedidelėmis investicijomis, tačiau joms reikia didesnės tarptautinės bendruomenės paramos, ketvirtadienį pareiškė Pasaulio bankas.  Nors mažos anglies dioksido emisijos gali atnešti ekonominės naudos, besivystančioms šalims reikia „geresnių ir tvaresnių galimybių gauti finansavimą ir sutelkti privatų kapitalą“, kad būtų patenkinti šalių poreikiai, rašoma naujoje banko parengtoje ataskaitoje.

Aviacijos sektorius privalo pasiekti „ambicingus“ Paryžiaus klimato susitarimuose numatytus tikslus, kad sumažintų savo anglies dioksido pėdsaką, antradienį pareiškė tarptautinės oro transporto organizacijos vadovas.  Tarptautinė civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) narių atstovai nuo antradienio iki spalio 7 dienos renkasi JT agentūros būstinėje Monrealyje į 41-ąją kas trejus metus vykstančią asamblėją.

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose trečiadienį pasiskolino 650 mln. eurų, išleisdama 10 metų trukmės euroobligacijų emisiją. Tokios pat trukmės emisija paskutinį kartą išleista 2020 metais.   Už šią emisiją bus mokamos 2,125 proc. metų palūkanos, pranešė Finansų ministerija.   „Keičiantis centrinių bankų politikai ir įsibėgėjant palūkanų normų kilimui, naudojamės proga užsitikrinti finansavimą palankiomis sąlygomis.

Vyriausybė kitą savaitę svarstys, ar suteikti valstybės garantiją bendrovei „Valstybės investicinis kapitalas“, išleidžiant iki 150 mln. eurų vertybinių popierių emisiją. Bendrovė valdo 1 mlrd. eurų vertės Pagalbos verslui fondą, skirtą padėti nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusioms šalies įmonėms.   Finansų ministerija pažymi, kad be valstybės garantijos tik pernai rudenį įsteigtai bendrovei būtų neįmanoma už pagrįstą kainą išplatinti vertybinius popierius kapitalo rinkose.

„Dyzelgeito“ skandalas – vienas didžiausių pastarojo dešimtmečio košmarų garsiausioms automobilių gamintojoms. Atskleista ne vienus metus egzistavusi CO2 emisijos klastojimo schema privertė įmones patuštinti pinigines ir sumokėti kompensacijas vairuotojams. Apie siūlymą atgauti pinigus užsimenama ir Lietuvoje, tačiau dalis advokatų tai pataria vertinti itin atidžiai.

Kova su automobilių tarša miestuose įgauna naują pagreitį. Dalis savivaldybių jau užsimena apie žadamus pakeitimus miestuose bei naujus mokesčius, o nauji pakeitimai atsirastų pagrindinėse miestų zonose. Jau šiemet Kaunas žada įvesti dviejų eurų rinkliavą norintiems automobiliu įvažiuoti į senamiestį.

Kandidatas į aplinkos ministrus 36 metų Simonas Gentvilas sako, kad taršos mokesčiai turi tapti ne biudžeto pildymo instrumentu, o kurti ekologišką alternatyvą. Jis žada keisti automobilių taršos mokestį bei didinti mokesčius dideliems aplinkos teršėjams.  Pretendentas į ministro postą, be kita ko, norėtų, kad nuo 2025 metų visuose šalies miestuose viešasis transportas būtų varomas tik elektra, būtų rūšiuojamos maisto atliekos.

Europos Komisijai (EK) rudenį ketinant pateikti ambicingesnių šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą sumažinimo planų vertinimą, Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad įsipareigojimas dėl spartesnio taršos mažinimo Lietuvai gali būti per didelis iššūkis. „Tikslas yra gražus (labiau mažinti CO2 išmetimus – BNS), bet realybė tokia, kad tai būtų didžiulis sukrėtimas visoms ūkio šakoms.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame trejų metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 725 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 45 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,014 procento. Ši emisija pradėta platinti pernai kovo 18 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione sausio 27 dieną obligacijų parduota už 31 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,077 procento.

Po euforiško triumfo momento Paryžiuje, kai buvo priimta Jungtinių Tautų klimato sutartis, prasidės sunkioji dalis – veiksmai, kurių turi būti imtasi, siekiant išvengti pragaištingo klimato atšilimo. Ekspertai neturi iliuzijų, jog vien pakilios nuotaikos ir skambios retorikos pakaks, kai ateis laikas realiai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Pirmadienį Lietuvos vyriausybė sėkmingai išplatino vertybinių popierių emisiją ir „NASDAQ OMX Vilnius“ biržoje pasiskolino 60 mln. litų. Išplatintų vyriausybės vertybinių popierių vidutinės metinės palūkanos siekia 0,34 proc. Lyginant su gegužę vykusia emisija skolinimasis šalies vyriausybei atpigo 0,066 proc. punkto. Pavasario pabaigoje vyriausybė pasiskolino 110 mln. litų.

 „Grigiškės“ planuoja naują 5,7 mln. litų nominalios vertės akcijų emisiją ir didinti įstatinį kapitalą, atšaukiant pirmumo teisę akcininkams įsigyti naujų akcijų. „Bendrovė svarsto galimybę pritraukti papildomo kapitalo, vykdydama viešą siūlymą ir platinimą esamiems akcininkams, taip pat kitiems investuotojams, kad finansuotų savo veiklos plėtrą bei sustiprintų akcininkų bazę ir padidintų akcijų likvidumą antrinėje rinkoje.

 Nepaisant pastarųjų reformų, Slovėnija žengia link sunkios bankų krizės ir gilios recesijos, rodo naujausia šalyje atlikta Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) apklausa. Slovėnija sunkiai nukentėjo nuo sprogusio ekonomikos augimo burbulo, prie to papildomai prisidėjo laiku neatliktos reformos ir euro zonos skolų krizė, pastebima OECD ataskaitoje.

Artėjant naujojo elektrinio BMW „i3“ pasaulinei premjerai šiais metais, Vokietijos koncerno „BMW Group“ generalinis direktorius Norbertas Reithoferis teigia, jog elektriniai automobiliai neabejotinai yra automobilių rinkos ateitis ir būtinybė. Interviu vokiškam žurnalui „Wirtschaftswoche“ metu jis atskleidė elektrinių BMW automobilių technologijų detales bei ateities perspektyvas. Teigiama, jog naujų BMW elektrinių automobilių „i“ serijos gamyba bei plėtra koncernui kainuos 2 mlrd. eurų.

Šiandien Finansų ministerija vidaus rinkoje išplatino 600 mln. litų nominaliosios vertės obligacijų emisiją, kurios pelningumas - 1 proc. Dvišalių derybų būdu išplatinta emisija bus išperkama po pusantrų metų - 2014 m. rugpjūtį. Siekdama didinti skolinimosi vidaus rinkoje dalį ir didelius tarptautinius įsipareigojimus (pvz.

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose šiandien planuoja pasiskolinti iki 400 mln. eurų. Eurais denominuotos euroobligacijos papildys 2007 metais išleistą skolos vertybinių popierių emisiją, kurios pajamingumas siekė 4,85 proc. Minėtų obligacijų išpirkimo terminas sueis 2018 metų vasarį. „Verslo žinių“ teigimu šį kartą ketinama pasiskolinti beveik perpus pigiau, nes metinė palūkanų norma sieks maždaug 2,55 proc.

Portugalija trečiadienį mažesnėmis palūkanų normomis išleido tris serijas trumpalaikių ir vidutinės trukmės obligacijų už 2,5 mlrd. JAV dolerių. Iždo vekseliai, kurių terminas yra trys mėnesiai, parduodami už 300 mln. eurų. Jų paklausa 3,8 karto viršijo pasiūlą, o pelnas sudarė 0,667 proc., palyginti su 1,936 proc. ankstesnio obligacijų platinimo pelnu. Tuo pat metu už 1,2 mlrd. eurų išleista obligacijų, kurių terminas yra 12 mėnesių.

Jei Lietuva nuspręs parduoti savo tarptautines obligacijas, jos sulauks didelės paklausos, nes taip nauja šalies Vyriausybė parodys, kad ketina laikytis fiskalinės drausmės, teigia „Royal Bank of Scotland“.  Lietuva gali pasiūlyti apie 500 mln. JAV dolerių vertės obligacijų, tačiau dar neaišku, kuria valiuta, skelbia „Bloomberg News“. Taip bus siekiama apmokėti 2,5 mlrd.

Nuo ateinančių metų pradžios Europoje kai kuriose žemos emisijos klasės (LEZ) zonose atsiranda griežtesni reikalavimai transporto priemonių emisijos klasei. Austrija Styria / Steiermark provincijoje sunkvežimiams galiojantis „Euro 1“ emisijos standartas nuo kitų metų pradžios griežtinamas iki „Euro 2“. A12 greitkelio naktiniai vilkikų eismo apribojimai negalioja tik „Euro 5“, „Euro 6I“ ir „EEV“ transporto priemonėms.

Lietuva Šveicarijos finansų rinkoje išplatino penkerių su puse metų trukmės 175 mln. Šveicarijos frankų (apie 500 mln. litų) obligacijų emisiją, už kurią bus mokamos 2,0 proc. metinės palūkanos. Sandoriui tarpininkavo „Credit Suisse“ ir „BNP Paribas“ bankai. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, mūsų šaliai tai buvo nauja patirtis, kadangi Lietuva Šveicarijos frankais skolinosi pirmą kartą.

Penktadienį Vilniuje pirmojo švedų koncerno „Scania“ sunkvežimių ir autobusų prekybos ir serviso paslaugų centro atidarymo metu Lietuvoje bus pristatomas naujos kartos Euro 6 emisijos standartą atitinkantis variklis, į aplinką išmetantis 5 kartus mažiau teršalų nei jo pirmtakas.

Įsivaizduokite, kad didžiuliu greičiu savo motociklu lekiate intensyvaus eismo magistrale ir staiga jus prispiria reikalas. Ką daryti? Puikų tokios situacijos sprendimo arba tiksliau sakant galimybės to išvengti būdą siūlo japonų tualetų gamintojas „Toto“ išleidęs triratį pavadintą „Toilet Bike Neo“. Reikia pažymėti, kad ši unikali transporto priemonė nėra žaislas, ji buvo sukonstruota siekiant atkreipti publikos dėmesį į vonios patalpų dujų emisiją ir būtinybę taupyti vandenį.

Nacionalinė naftos taryba (NPC, National Petroleum Council) skelbia, kad dėl reikalingų didelių investicijų ir technologijų ribotumo vidaus degimo varikliai liks dominuojančiu galios šaltiniu maždaug iki amžiaus vidurio.

Vilniaus apygardos teismas, ketvirtadienį išnagrinėjęs didžiausią Lietuvoje grupės ieškinį dėl neužregistruotos banko „Snoro“ akcijų emisijos lėšų grąžinimo, sprendimą skelbs birželio 27 dieną. Investuotojų asociacija yra subūrusi ir teisme atstovauja 473 asmenų grupei, kurie prašo grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti pasirašytas „Snoro“ akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos.

Kartu su naujausios kartos „Master“ pristatymu 2010 m. įvyko ir specialiai „Renault“ mikroautobusui sukurto „M9T“ variklio premjera. Šį Kleone gaminamą 2,3 l darbinio tūrio dCi motorą galima rinktis trijų galingumo lygių – 100, 125 arba 150 arklio galių. Šiais metais variklis buvo patobulintas ir dabar sunaudoja iki 0,6 l/100 km mažiau degalų.

Gegužės 29 d. „Swedbank“ pradeda platinti LR Vyriausybės taupymo lakštus. Tai – pirmoji šių vertybinių popierių emisija, kurią bus galima įsigyti „Swedbank“. Priklausomai nuo pasirinkto investicinio laikotarpio, nauji taupymo lakštai investuotojams uždirbs nuo 2,3 iki 2,5 proc. metinių palūkanų. „LR Vyriausybės taupymo lakštai yra patrauklus būdas gyventojams ir nepelno siekiančioms organizacijoms įdarbinti laisvas lėšas.

Lietuva tarptautinėse rinkose išplatino 400 mln. eurų vertės euroobligacijų emisiją, kuri papildė 2007 metų spalio 29 dieną išleistą ir 2018 metais išperkamą 600 mln. eurų 4,85 proc. kupono obligacijų emisiją. Po šio papildymo bendra emisijos nominalioji vertė pasiekė 1 mlrd. eurų. Kaip praneša Finansų ministerija, antradienį išplatintų obligacijų pelningumas – 4,216 proc., o išleidimo kaina lygi 103,181 proc. jų nominaliosios vertės.

Lietuvos banko valdyba leido įregistruoti „Ūkio banko“ įstatų pakeitimus, susijusius su banko įstatinio kapitalo padidinimu iki 345,824 mln. Lt. Kapitalas padidintas vadovaujantis 2011 m. kovo 25 d. įvykusio  banko eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.  Artimiausiu metu Juridinių asmenų registrui bus pateiktas prašymas įregistruoti banko  įstatų pakeitimus.

Investuotojų asociacija kreipėsi į banką „Finasta“ prašydama informuoti, kaip ir kada numatoma grąžinti Investuotojų asociacijos narių lėšas, kurios buvo sukauptos šio banko sąskaitoje „Snorui“ platinant naują akcijų emisiją. Investuotojų asociacijos valdybos nario Tomo Pilipavičiaus teigimu, banko „Finasta“ sąskaitoje esančios smulkiųjų investuotojų lėšos, kurios buvo skirtos „Snoro“ emisijai apmokėti, nėra „Snoro“ turtas ir jomis bankas disponuoti negali.

Investuotojų asociacija ragina grąžinti lėšas, sukauptas neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkimui. Investuotojų asociacija ragina grąžinti smulkiųjų investuotojų lėšas, kurios buvo sukauptos „Snorui“ platinant naują akcijų emisiją, kurios neužregistravo Lietuvos bankas. „Akivaizdu, kad nauja akcijų emisija nėra ir nebus užregistruota, nes 100 proc. „Snoro“ akcijų perėmė valstybė.

Kapitalą daugiau nei 650 mln. litų didinanti valstybės valdoma „Lietuvos energija“ greičiausiai nenori, kad prie naujos akcijų emisijos prisidėtų ir smulkieji akcininkai. Jiems akcijas leidžiama pasirašyti tik viename „Swedbank“ skyriuje Vilniuje. „Kapitalo iš tiesų siekiančios pritraukti bendrovės sudaro sąlygas įsigyti akcijų visuose didesniuose šalies miestuose.

Šiuolaikinio meno centras žinomas kaip didžiausia Lietuvoje parodinė institucija, tačiau čia plėtojamos ir kitos veiklos kryptys. Vilniaus knygų mugėje bus pirmą kartą plačiau pristatyta ŠMC leidybinė veikla. ŠMC leidžia čia eksponuojamų tarptautinių ir Lietuvos meno parodų katalogus bei kitus meno leidinius. Be gausių iliustracijų ŠMC katalogai dažniausiai turi išplėstą tekstinę dalį ir tampa išsamia tam tikro meninio, kultūrinio reiškinio ar regiono humanitarine studija (pvz.