elektros gamyba

Šiemet įsigalios naujos elektros energijos perdavimo paslaugų sutartys, kurias rinkos dalyviai sudaro su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“. Vienas svarbiausių pokyčių – elektros gamyba ir vartojimas bus skaičiuojami ne 1 valandos, bet 15 min. periodais. „Prie naujo, trumpesnio laiko vieneto pereina visa Europos elektros rinka. Pagrindinė to priežastis – vis didesnis atsinaujinančių energijos išteklių gamybos vaidmuo elektros sistemoje.

Estija birželį pagamino 442 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos – 36 proc. mažiau negu tuo pat mėnesiu pernai, parodė šalies statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti duomenys. Palyginti su šių metų geguže, elektros energijos gamyba sumenko 2,2 procento. Elektros eksportas per metus sumažėjo 32 proc. iki 384 GWh, o importas – 6,2 proc. iki 533 GWh. Per mėnesį importas smuko 23,5 proc., o eksportas – 19 procentų. Įmonėms birželį parduota elektra sudarė 76 proc.

Latvija per penkis šių metų mėnesių pagamino 3,791 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 51,8 proc. daugiau nei pernai sausį-gegužę, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės gamybą padidino 54,8 proc. iki 2,779 mln. MWh, o didžiosios šiluminės elektrinės – 74,9 proc. iki 645,2 tūkst. MWh. Biokurą deginančias jėgainės elektros gamybą sumažino 11,4 proc. iki 142,4 tūkst. MWh, biodujas deginančios – 7,1 proc.

Elektros energijos gamyba Baltijos valstybėse pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 17 proc., tuo tarpu jos vartojimas sumažėjo 5 proc., pranešė Latvijos energetikos rinkos reguliuotoja – Viešųjų paslaugų reguliavimo komisija, apimčių nenurodydama. Skelbiama, jog Latvijoje gamyba ūgtelėjo 70 proc., Lietuvoje – 5 proc., tuo tarpu Estijoje – sumenko 17 procento. Vartojimas kito kitaip: Latvijoje ir Lietuvoje sumažėjo atitinkamai 4 proc. ir 8 proc.

Latvija per keturis šių metų mėnesių pagamino 3,445 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 64,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės gamybą padidino 70,8 proc. iki 2,455 mln. MWh, o mažųjų hidroelektrinių gamyba beveik nepakito – 40,5 tūkst. MWh. Didžiosios šiluminės elektrinės elektros šiemet sausį-balandį pagamino 2,1 karto daugiau – 636,8 tūkst. MWh.

Elektros gamybai Latvijoje pirmąjį metų mėnesį smarkiai išaugus, o jos vartojimui kiek sumažėjus, gamyba buvo gerokai perteklinė. Valstybinės elektros perdavimo tinklų operatorės „Augstsprieguma tikls“ duomenimis, praėjusį mėnesį šalyje pagaminta 919,4 tūkst. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 76,8 proc. daugiau nei per pirmąjį praėjusių metų mėnesį. Didžiosios hidroelektrinės elektros gamybą padidino 2,9 karto iki 637,6 tūkst. MWh, o mažosios hidroelektrinės – 5,5 proc.

Latvija per praėjusius metus pagamino 4,795 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 14,5 proc. mažiau nei 2021-aisiais, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės elektros gamybą padidino 1,3 proc. iki 2,653 mln. MWh, mažosios hidroelektrinės – 13,3 proc. iki 77,7 tūkst. MWh. Didžiosios šiluminės elektrinės elektros pernai pagamino 36,9 proc. mažiau negu užpernai – 1,216 mln. MWh.

  Pastarosiomis dienomis Lietuvos energetikos pasaulyje dažnai girdima atsinaujinančių energetikos išteklių bendrijų sąvoka. Neseniai pradėta diskutuoti ir apie tokių bendrijų reguliavimą. Prieš mėnesį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje Energetikos ministerija pristatė tai numatančias gaires, iki šių metų pabaigos žadėjo parengti ir jas reguliuojantį tvarkos aprašą.

Briuselyje svarstomos elektros gamybai naudojamų gamtinių dujų kainų lubos sumažintų elektros kainas, tačiau padidintų dujų poreikį ir kainą, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovas.  „Apibendrinant rugsėjo mėnesio (elektros – BNS) kainas visoje Europoje mes matome aiškų išsiskyrimą Pirėnų pusiasalyje – Ispanijoje ir Portugalijoje – kurios šią priemonę taiko nuo birželio pradžios.

Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai ragina valdžią užtikrinti, kad visi Lietuvos elektros gamybos pajėgumai, įskaitant itin brangiomis dujomis kūrenamą Lietuvos elektrinę Elektrėnuose, gamintų elektrą.  „Tie energetikos šaltiniai, kurie šiandien yra Lietuvoje, pavyzdžiui, Elektrėnų elektrinė, (siūlome – BNS) kad jie galėtų dirbti pilnu pajėgumu. Mūsų ekspertai mano, kad vien šitos elektrinės resursų užtektų stabilizuoti kainoms.

Padidėjusi vėjo elektrinių gamyba regione ir sumažėjusi vietinė gamyba elektros kainas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažino 9 proc. – liepos 4–10 dienomis vidutinė jos kaina šalyje siekė 272,6 euro už megavatvalandę (MWh). „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad praėjusią savaitę vėjo gamyba regione augo 4 proc. ir sugeneravo 657 MWh daugiau elektros, o Lietuvoje gamyba sumažėjo 31 proc., ją pakeitė „Nordbalt“ jungtis, kuri buvo išnaudojama 100 proc.

Elektros energijos deficitas Baltijos valstybėse pirmąjį šių metų pusmetį siekė 6,48  teravatvalandės (TWh) ir sudarė 43 proc. vartojimo, rodo Estijos perdavimo tinklų operatorės „Elering“ duomenys. Deficitas buvo padengtas importu iš kaimyninių valstybių. Palyginti su tuo pačiu pradėjusių metų laikotarpiu, gamyba padidėjo beveik dešimtadaliu iki 8,31 TWh, vartojimas – 5 proc. iki 14,79 TWh. Elektros gamyba Šiaurės Europos valstybėse augo 4 proc. iki 216,64 TWh, vartojimas – 7 proc.

Nuo šiol Saulius Skvernelis bus ne tik ministras pirmininkas, bet ir elektros energijos gamintojas. Prieš kelias dienas jis deklaravo sandorį dėl saulės elektrinės įrengimo. Ministras pirmininkas neatskleidžia, ar elektrinės statyboms gavo paramos. Be to, pirmadienį pranešta, kad S. Skvernelis su šeima persikraustė gyventi į premjero rezidenciją Turniškėse, Vilniaus pakraštyje.

Lietuvai raginant Baltijos bei kitas kaimynines šalis neįsileisti elektros iš Baltarusijoje, netoli Vilniaus statomos nesaugios Astravo Astravo atominės elektrinės (AE), Baltarusijos prezidentas pareiškė, jog būsimos elektrinės pagamintą elektrą gali būti sunku eksportuoti. „Kaimynai vargu ar galės iš mūsų pirkti šią elektrą. Rusijoje elektros gamyba – irgi perteklinė, Ukrainai elektros energijos pakanka. Europoje – sava elektra. Tai yra prekė, vyksta konkurencija.

Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas yra nebegyvas, mano šio projekto kūrėjas, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Pasak jo, projektas parodė, kad jis negali būti regioninis. „Šiandien apie Visagino atominės elektrinės projektą galima kalbėti kaip apie vakarykščią dieną. Iš tikrųjų tas projektas šiandien jau yra nebegyvas“, - sakė A.Sekmokas interviu Europos humanitarinio universiteto Medijų centrui - jis parengtas bendradarbiaujant su naujienų agentūra BNS.

Dar mažiausiai dvi savaites neveiksiant elektros jungčiai su Švedija „NordBalt“, elektros gamybos bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ teigia esanti pasiruošusi užtikrinti elektros rezervą. Bendrovė pranešė, kad elektrą gali gaminti rezervinė Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir 9-asis blokas Elektrėnuose. „Kitomis aplinkybėmis dabartinę situaciją rinkoje Kruonio HAE galėtų išnaudoti geriau, tačiau gedimų, priešingai nei remontų, nesuplanuosi.

Energetikos ministerija stebės, ar uždarius 15-30 proc. miesto šilumos poreikio tiekiančią trečiąją termofikacijos elektrinę, bendrovė „Vilniaus energija“ nebandys nepagrįstai didinti kainų vartotojams. Anot ministro Roko Masiulio, jėgainės uždarymas neturi daryti įtakos šilumos kainoms. „Parama elektros gamybai užtikrindavo pelną elektrinės valdytojams, tačiau nedavė proporcingos naudos šilumos vartotojams, nes neužtikrino mažesnių šilumos kainų.

Per pirmąjį 2014 m. pusmetį Lietuvoje veikiančios elektrinės kartu pagamino 1252,1 GWh elektros energijos – beveik penktadaliu (19,4 proc.) mažiau negu per pirmuosius šešis 2013 m. mėnesius. Tiek hidroelektrinių, tiek šiluminių elektrinių pagamintos energijos kiekis sumažėjo, o elektros energijos gamyba vėjo jėgainėse augo. Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, vėjo jėgainės 2014 m. sausio-birželio laikotarpiu pagamino 268,8 GWh elektros energijos – 22,2 proc.

Praėjusių metų lapkritį priėmusi nutarimą patvirtinti kvotas subsidijuojamos elektros gamybai termofikacinėse elektrinėse (TEC), Vyriausybė sudarė galimybes per keturis šių metų mėnesius sutaupyti beveik 67 mln. litų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto lėšų. „Efektyviau valdant subsidijuojamos elektros energijos gamybą, įmonė „LESTO“ šiemet jau sutaupė beveik 67 mln. Lt VIAP biudžeto lėšų, skirtų TEC elektros gamybos subsidijavimui.

Jungtinių Valstijų bendrovė „Advanced Rail Energy Storage“ (ARES) pranešė pradėjusi elektros energijos akumuliavimo naudojant geležinkelio vagonus projektą, skelbia „Scientific American“. Tuo tikslu ji netrukus pradės tiesti 8 kilometrų ilgio geležinkelį, kurio magistralės aukščių skirtumas siekia 900 metrų, sakoma pranešime.

Pirmoji Baltijos šalyse komunalines atliekas deginti pradėjusi Klaipėdos termofikacinė jėgainė jau tiekia miestui šilumą, o netrukus perduos į tinklą ir elektrą, rašo „Lietuvos žinios“. Klaipėda pirmoji iš didžiųjų šalies miestų atvėrė duris energetikos naujovėms: šiemet pradedamas statyti suskystintų gamtinių dujų terminalas ir oficialiai atidaroma bendrovės „Fortum Klaipėda“ termofikacinė elektrinė.

Naujajame kombinuoto ciklo bloke Elektrėnuose kitais metais bus gaminama 14 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. Planuojama, kad antradienį „Lietuvos energijos“ Elektrėnų komplekse oficialiai atidarytame kombinuoto ciklo bloke (KCB) kitais metais bus pagaminta 1,374 TWh elektros energijos. Tai sudaro apie 14 proc. šalies poreikio.

Vakar Vyriausybė priėmė naują tvarką, pagal kurią perėmė prievolę tvirtinti elektros gamybos kvotas iš Energetikos ministerijos. Kvotas ketinama nustatyti ne iki rugpjūčio 1 dienos, kaip numatė senoji tvarka, o iki rugsėjo 1-osios. Tuo pačiu buvo nukeltas ir energetikos ministrui A. Sekmokui Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prieš tris savaites pateikto siūlymo perkelti elektros gamybą iš Elektrėnų elektrinės į termofikacines elektrines didžiuosiuose miestuose, svarstymas.

Per šių metų pirmus penkis mėnesius Baltijos šalių regionas pagamino mažiausiai sau reikalingos elektros energijos – t.y. 79 proc. visų sąnaudų. Tai yra didžiausias kritimas per paskutiniuosius trejus metus. 2011 m. buvo pagaminta 96 proc., o 2010 m. – 101 proc. viso sąnaudų kiekio. Lietuvos indėlis į Baltijos šalių elektros energijos katilą šiais metais – 15 proc.

Per pirmas dešimt gegužės mėn. dienų vidutinė elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržoje siekė 33,2 EUR/MWh ir tai yra 15 proc. mažiau lyginant su šių metų kovo mėn. ir 11 proc. mažiau lyginant su balandžio mėn. „Baltpool„ biržoje Lietuvoje vidutinė elektros kaina taip pat mažėjo. Per atitinkamą laikotarpį ji siekė 39,5 EUR/MWh, tačiau buvo 19 proc. didesnė nei kaina Estijos biržoje.

Dėl neįprastai šiltos žiemos ir kritulių, Suomijos elektros energijos išankstinės kainos, kurios geriausiai apibūdina elektros energijos kainas Baltijos rinkoje, smuko 20 proc. per paskutines 6 savaites. Prognozuojama, kad Baltijos regiono šalyse šiemet vidutinė elektros energijos rinkos kaina sieks 2011 m. lygį – t.y. vidutiniškai 43 EUR/MWh. Energijos gamintojo ir tiekėjo AB „Latvenergo“ duomenimis, rizika, kad kainos smarkiai išaugs, yra labai nedidelė.

Įgyvendinant Lietuvos elektros gamybos bloko reorganizaciją, kuria siekiama sutelkti gamybos pajėgumus į vieną įmonę bei užtikrinti šalies energetinį saugumą, per pirmąjį šių metų pusmetį buvo sutaupyta 14 mln. litų. „Centralizavus įmonių korporatyvines funkcijas - pirkimus, apskaitą, administravimą, personalo valdymą, pirmojo šių metų pusmečio bendrieji administraciniai kaštai sumažėjo 30 proc.

Kol kas neplanuojama parduoti dalies skirstomųjų tinklų ir elektros gamybos įmonių akcijų, tačiau ateityje tokia galimybė neatmetama, teigia Premjeras. „Tai yra tikrai per ankstyva tema.