elektroninė prekyba

Lauryno Suodaičio vadovaujama e. komercijos agentūra „Mercurius Digital“ jungiasi prie e. vaistinės „Pinkpharma“, užsiimančios sveikatos ir grožio prekių prekyba. Tikimasi, kad šis sandoris sustiprins komandą e. komercijos srityje ir padės tapti dar konkurencingesniais rinkoje, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Susijungimas įvyko dėl abipusio poreikio.

Augant prekių ir paslaugų kainoms gyventojai ima ieškoti būdų papildomai užsidirbti. Vienas jų – nereikalingų daiktų pardavimas. Žmonės pardavinėja naudotus baldus, drabužius, buitinę techniką, kitus dar tinkamus naudoti dalykus.

Neretai nutinka taip, kad vyrai atsiduria savo garsių bei sėkmingų moterų šešėlyje ir tampa žinomi tik dėl to, kad jų partnerės ryškiai žiba viešojoje erdvėje. Tačiau Viktorijos Siegel-Suodaitės sutuoktinį Lauryną Suodaitį galima laikyti išimtimi. Jį socialiniame tinkle „Instagram“ seka dešimtys tūkstančių žmonių, vertinantys ne tik žinomą vardą, bet ir vyro santūrumą, išmintį bei verslumą. Tai tik įrodo – už stiprios moters stovi dar stipresnis vyras, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuolaidomis ir gerais pasiūlymais garsėjantis „Juodasis penktadienis“ daugeliui suteikia galimybę įsigyti trokštamą prekę geresnėmis sąlygomis. Tačiau išpardavimų laikotarpio laukia ne tik pirkėjai, bet ir internetiniai sukčiai. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie KAM pataria, kaip nuo jų apsisaugoti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Bankomatai, išmanieji įrenginiai, elektroninė prekyba ir žiniasklaida, bilietai, registracija internetu po pustrečių metų turėtų būti labiau prieinamos žmonėms su regos ir klausos sutrikimais – nuo 2025 metų liepos visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalios įpareigojimai gamintojams ir tiekėjams siūlyti neįgaliesiems pritaikytą produkciją ar paslaugas.

Elektroninė parduotuvė skelbia Vilniuje darbo vietą ketinanti pasiūlyti 170 prekių surinkėjų, Kaune – dar apie 30. Įmonė žada gerinti sąlygas esamiems darbuotojams. „Prasidėjus intensyvesniam sezonui, didiname savo pajėgumus, kad išlaikytume paslaugos kokybę, užtikrintume galimybę prekes užsakyti tai pačiai dienai ir patenkintume kylančią paklausą. Todėl jau dabar pradėjome ieškoti naujų darbuotojų. Didžiausią poreikį įdarbinti prekių surinkėjus turime Vilniuje, nemažą – ir Kaune.

Kinijos rinkos priežiūros institucija skyrė elektroninės prekybos milžinei „Alibaba“ 18,2 mlrd. juanių (2,33 mlrd. eurų) už praktiką, pripažinta piktnaudžiavimu šios bendrovės dominuojama padėtimi rinkoje, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Naujienų agentūra „Xinhua“ nurodė, kad Valstybinė rinkos reguliavimo administracija šią baudą paskyrė užbaigusi gruodį pradėtą tyrimą dėl „Alibaba“ veiksmų.

Prekyba, kaip ir didelė dalis mūsų socialinio gyvenimo, persikėlė į internetą. El. parduotuvės kai kuriais atvejais tampa vienintele vieta, kur gali įsigyti reikiamą daiktą, o jų spektras – nuo plytų iki pamėgtos kepyklėlės saldumynų. Nepaisant to, prekybininkai tikina, kad augantys pardavimai internete toli gražu nėra tokie, kaip buvo fizinėse parduotuvėse.

Karantino metu daugelis gyventojų apsiperka elektroninėse parduotuvėse. Tačiau ne visi džiaugiasi greitu, maloniu ir kokybišku aptarnavimu. Štai vilnietės Kristinos apsipirkimas elektroninėje „Senukų“ parduotuvėje baigėsi nusivylimu. Tačiau parduotuvės atstovai tikino, kad stengiasi prekes pristatyti kuo greičiau, tad ir nelaukia, kol bus surinktas visas užsakymas.

Prekybininkai pastebi, kad žmonės jau perka kalėdines dovanas ir ne tik savo artimiesiems žmonėms, bet ir augintiniams, pavyzdžiui šunims. Parduotuvių atstovai sako, kad vis daugiau žmonių dovanas perka iš anksto. Tačiau anot jų, būna ir paskutinės minutės pirkėjų, kurie atsiimti dovanų atskuba ir Kūčių dieną. Elektroninių prekių parduotuvės „Topo centras“ komunikacijos projektų vadovas Žilvinas Kulvinskis pasakojo, kad norint išsiaiškinti gyventojų kalėdinius norus buvo atlikta apklausa.

Lapkričio „juodojo penktadienio “ išpardavimai viliojo nuolaidomis. Vis tik specialistai pastebėjo, kad beveik pusė šiomis nuolaidomis pasinaudojusių gyventojų gailisi dėl pirkinių, o trečdalis prekes grąžina pardavėjams. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pasakojo, kad lapkričio pabaigoje vykstančių „juodojo penktadienio“ išpardavimų euforija apima visą pasaulį. Nors ši išpardavimų tradicija prasidėjo Amerikoje, dabar jie vyksta visame pasaulyje.

Karantino metu su elektronine prekyba išaugo ir siuntų į paštomatus skaičius. Tokių paslaugų tiekėjai sako, kad šiuo metu siuntų kiekis viršija netgi kalėdinį laikotarpį. Tačiau klientai ne tik džiaugiasi patogiu būdu išsiųsti ar gauti siuntas, bet negaili ir skundų. Kartais siuntų tenka laukti savaitę arba jos ateina į kitą paštomatą, negu buvo išsiųstos. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Inga pasakoja, kad karantino metu paštomatais naudojasi dažniau nei įprastai.

Įsisiūbuojant koronaviruso baimei, Lietuvos elektroninės prekybos atstovai skaičiuoja šoktelėjusius maisto prekių pardavimus bei pripažįsta, kad pirkėjų srautus lemia žinių, susijusių su virusu, plitimas, rašo „Verslo žinios“.  Elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvės „Barbora“ direktorius Andrius Mikalauskas sako, kad nuo vasario 24 dienos buvę dienų, kai pardavimų srautai buvo išaugę net 10 kartų, palyginti su įprastomis dienomis.

Mažiau lietuviškų internetinių parduotuvių, bet daugiau vakarietiškais drabužiais pasidabinusių žmonių Lietuvos gatvėse. Labai tikėtina, kad tokius pokyčius atneš gruodžio pradžioje visoje ES įsigaliojęs naujas reglamentas. Pagal jį įsigyti norimą prekę ar paslaugą ne savo šalyje pasidarė žymiai lengviau. Geografinio blokavimo reglamentu pavadintas naujos pirkimo užsienyje taisykles ekspertai vadina dar vienu žingsniu link bendros ES prekybos erdvės.

Gruodžio 3 d.  visose ES šalyse įsigaliojo naujos kovos su vadinamuoju geografiniu blokavimu taisyklės.  Europiečiams nebereikės nerimauti dėl to, kad interneto svetainė jiems gali būti užblokuota arba kad juos nukreips į kitą svetainę vien dėl to, kad jie iš kitos šalies arba kad jų kredito kortelė išduota kitoje šalyje. Prekių ir paslaugų internetu jie galės įsigyti būdami bet kurioje ES vietoje.

Elektroninės prekybos maisto ir kasdienėmis prekėmis startuolį „Barbora“ Lietuvoje valdanti bendrovė „Radas“ įsigijo „Maximos“ elektroninės prekybos verslą Latvijoje. Nuo balandžio 11 d. prekyba maistu ir kasdienėmis prekėmis Rygoje bei aplinkiniuose rajonuose bus vykdoma „Barbora“ vardu. Pirkėjams pristatyta nauja prekių užsakymo platforma www.barbora.lv , kaip ir Lietuvoje, jie galės pirkinius užsisakyti mobiliesiems įrenginiams pritaikyta programėle.

Kanados elektroninės prekybos milžinė „Shopify“ už 15 mln. JAV dolerių (apie 13,8 mln. eurų) įsigijo lietuvišką startuolį „Oberlo“. Tai BNS patvirtino vienas „Oberlo“ įkūrėjų Tomas Šlimas. „Mes galime patvirtinti, bet visą komunikaciją esame atidavę „Shopify“, - BNS sakė T.Šlimas. Sandoris baigtas balandžio 28 dieną, naujienlaiškyje skelbia „Valitas Capitals Partners“. Registrų centro duomenimis, nuo balandžio 26 dienos 47,6 proc.

Vis daugiau drabužių parduotuvių tinklų nebesitenkina tik fizinėmis parduotuvėmis ir žengia į skaitmeninę rinką.  Šią savaitę UAB „LPP Lithuania“ oficialiai atidaro internetinę prekybą Lietuvoje. „Reserved“ – pirmasis, iš penkių UAB „LPP Lithuania“ priklausančių prekės ženklų, pradedantis prekiauti internete. „Logiška ir labai simboliška, kad internetinę prekybą pradėjome nuo stipriausio ir didžiausią auditoriją pritraukiančio prekės ženklo.

Mažmeninės prekybos tinklus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje ir Lenkijoje valdanti bendrovė „Maxima Grupė“ įsigijo elektroninės prekybos maisto ir kitomis prekėmis bendrovę „Barbora“. „Maxima grupė“ pranešė, kad už 1,4 mln. eurų įsigijo 100 proc. „Barboros“ akcijų valdančią įmonę „Radas“. Pastarosios akcijas pardavė Nerijaus Numavičiaus kontroliuojama bendrovė „Tema Holdings“ ir Igno Staškevičiaus kontroliuojama „Kalpa“, kurioms atitinkamai priklausė 95 proc. ir 5 proc.

Praeitais metais prekyboje netrūko įvykių. Į Lietuvą įžengė didelį susidomėjimą sukėlęs prekybos tinklas „Lidl“, „Barborai“ atsirado naujas konkurentas „zzz.lt“, o statybinių medžiagų sektoriuje pradėjo tvirtintis „Depo“. Prieš metų pabaigą buvo patvirtina ir apie tai, kad „Rimi“ įsigyja „Iki“ prekybos tinklą. Tad ko galime tikėtis šiais metais? Ekspertai vienareikšmiškai sutaria, kad šių metų pagrindinis įvykis – „Rimi“ ir „Iki“ jungtuvės bei kokią parduotuvių koncepciją jos pasirinks.

Prekybos tinklas „Rimi“ visose Baltijos šalyse ketina pradėti elektroninę prekybą, rašo „Verslo žinios“. „Rimi“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė patvirtino, jog prekybos tinklas ketina pasiūlyti elektroninę prekybą - ji neatskleidė, kada elektroninė prekyba pradės veikti.

2016-aisiais metais lauktas ženklus mobiliosios prekybos augimas keliamų lūkesčių vis dėlto nepateisino, nors ir nestypčiojo vietoje. Kokias naujoves prekybos ekspertai prognozuoja ateinantiems 2017-iesiems? Kaip ir tikimasi jau ne vienerius metus, daugiausia vilčių dedama į pirkėjams padėsiantį dirbtinį intelektą – ne tik ieškoti norimų prekių, bet ir bendrauti su asmeniniu apsipirkimo asistentu.

Dirbtinis intelektas, kuriuo kažkada žavėjomės kino ekranuose, išties yra taikomas jau seniai: nuo „Google“ paieškų iki naujienų, kurias matome socialiniuose tinkluose, ar „Siri“ naudojimo. Nieko keisto, kad el. komercija taip pat pradeda eksperimentuoti su dirbtinio intelekto naudojimu. El. prekybos ekspertai tikina, kad pirkėjų patirtis apsiperkant internete praktiškai nekinta jau 15 metų, tad naujovės pačios prašosi įdiegiamos.

Lenkijos privataus kapitalo investicijų bendrovės „MCI Management“ valdoma Baltijos šalių elektroninės prekybos bendrovės „Pigu.lt“ Vilniuje lapkričio pradžioje atidaro pirmąją fizinę parduotuvę, o ekspertų vertinimu, elektroninės ir fizinės parduotuvės turėjimas sukuria tam tikrą sinergiją, iš kurios galima gauti dar daugiau naudos, praneša „Verslo žinios“. Bendrovė turi prekių atsiėmimo punktus Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, todėl „Pigu“, valdančios internetinę parduotuvę „Pigu.

Lietuviai gali pasigirti vienu greičiausiu ir pigiausiu internetu Europos Sąjungoje bei didžiuotis, kad daugiau nei 72 proc. gyventojų juo naudojasi. Tačiau žmonių apsipirkėjinėjimas internete vis dar auga nuosaikiai.  Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais 57 proc. Lietuvos gyventojų naudojosi internetu tam, kad rastų informacijos apie prekes ar paslaugas, bet tik 32 proc. jas pirko.

Lietuvoje vis labiau augant elektroninės prekybos apimtims, šalies smulkiesiems verslininkams veriasi naujos galimybės verslo plėtrai. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad užsakomasis pardavimas paštu arba internetu Lietuvoje per pirmąjį 2016 metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, šoktelėjo beveik 37 proc.

Vis dažniau parduotuvės perkelia savo verslą ir į elektroninę prekybą. Lietuviai renkasi apsipirkinėti ne tik lietuviškose elektroninėse parduotuvėse, bet ir tokiuose žinomuose pasauliniuose puslapiuose kaip „Amazon“ ir „AliExpress“. Vis dėlto apsipirkinėjimas per šiuos prekybininkus nėra nemokamas. „Alibaba“ – didžiausias pasaulio mažmenininkas. Per visus savo portalus parduoda prekių už maždaug 170 mlrd. dolerių. Taip pat per mėnesį turi apie milijardą vizualių transakcijų.

Statistikos departamento duomenimis, tik elektroninėje prekyboje besispecializuojančių įmonių mažmeninės prekybos apyvarta užsakomuoju paštu arba internetu pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje ūgtelėjo beveik 120 kartų. „Ecommerce Foundation“ duomenimis, visos elektroninės prekybos apyvarta Europoje kasmet išauga vidutiniškai 15 proc.

Lietuvos premjeras pakvietė Kinijos elektroninės prekybos milžinę Alibaba Group“ Lietuvoje steigti logistikos ir pakavimo centrą. „Lietuvoje geras verslo klimatas, Pasaulio banko reitinge esame tarp 20 pasaulio valstybių, kuriose palankiausios sąlygos verslui kurtis“, – pranešime spaudai sakė Algirdas Butkevičius, Kinijoje susitikęs su Alibaba GroupHolding Limited“ įkūrėju ir valdybos pirmininku Jacku Ma (Džeku Ma). Premjeras pabrėžė, kad Lietuvos paštas yra vienas Kinijos bendrovės partnerių, b...

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų elektroninės prekybos apyvarta siekė kiek daugiau nei 170 mln. eurų. Palyginus su 2014 m., praėjusiais metais internete išleista 1,14 karto daugiau, o lyginant su situacija prieš penkerius metus – beveik 4 kartus.

Gerėjančios Lietuvos ekonomikos tendencijos ir augančios gyventojų pajamos leis artėjančias šventes pasitikti gausesnėmis dovanomis. Bankininkai teigia, kad šiais metais didžioji dalis lietuvių šventiniams sveikinimams skirs 30 – 100 eurų, kai tuo tarpu prieš kelis metus planuojama suma buvo kuklesnė – iki 58 eurų. Tam įtakos turi ne tik atsiradusi galimybė labiau palepinti savo artimuosius, tačiau ir psichologinis efektas – dovanoms skirtos sumos eurais apvalinamos į didesnę pusę.

Artėjant šventėms turbūt nė nepajutote, kaip staiga tapote įtraukti į prieššventinį šurmulį ir dovanų paieškas: artimiesiems, draugams, kolegoms, svečiams. Deja, neretai dovanos, kurias per skubėjimą perkame, sugrįžus į namus pasirodo ne pačios originaliausios. Taip pat, kartais sužinome, kad artimas žmogus tikėjosi visai kitos dovanos.

Didžiausias Lietuvoje statybos, ūkio ir buities reikmenų prekybos tinklas „Senukai“ patvirtino 10 mln. eurų investicijas elektroninei parduotuvei „E-Senukai“ vystyti, kurioje apsiperkančių pirkėjų skaičius per šešerius veiklos metus išaugo 60 kartų. Pasak UAB „Senukų prekybos centras“ prezidento Artūro Rakausko, dabar kas mėnesį „E-Senukai” parduotuvėje apsiperka per 10 tūkst. gyventojų iš visos Lietuvos. Vien pernai pirkėjų skaičius išaugo 3 kartus. „10 mln.

Internetu nuperkama apie 12 proc. įvairios buitinės technikos ir elektronikos prekių - būtent šis kanalas pernai lėmė bendrovės pajamų augimą, parodė rinkos tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology“ analizė, nors verslas svarsto, kad ši dalis gali būti ir dar didesnė, nes rinkos tyrimai neapima visų tradicinių mažmenininkų pardavimų internetu rezultatų.

Didėjant elektroninės prekybos mastams, patikimumas ir saugumas lietuviams vis dar išlieka svarbiausiu aspektu „Pirkti/nepirkti“ lygtyje. Saugiau apsipirkti virtualioje erdvėje padeda specialių ženklų žinojimas. El. prekybai Lietuvoje pradedant skaičiuoti antrąjį dešimtmetį, pirkėjai vis drąsiau apsiperka internetu. Tyrimų duomenimis, kas trečias lietuvis prekes ar paslaugas jau įsigyja internete, vidutiniškai tam išleisdamas apie 160 litų per mėnesį.

Vis populiarėjanti elektroninė prekyba neaplenkė ir statybos, remonto, buities ir namų apyvokos prekių. UAB „Senukų prekybos centras“ elektroninė parduotuvė E-Senukai švenčia penkerių metų gimtadienį ir skaičiuoja 100 proc. išaugusias prekybos apimtis bei vis didėjantį pirkėjų skaičių.

Nuo paauglystės su interneto projektais dirbantis verslininkas Andrius Čepkus, sukūręs vieningą elektroninių parduotuvių nuomos verslą, sako, kad didžiausia prekybininkų klaida internete – nepakankamas dėmesys rinkodarai. „Pagrindinė klaida, kurią matome ir akcentuojame visiems klientams, kad žmonės investuoja didelius pinigus į parduotuvės sukūrimą, bet visiškai nepasilieka ir neplanuoja marketingo biudžeto. Internete yra begalė parduotuvių, čia turi reklamuotis, kad pas tave ateitų.

Dažnas lietuvis, kiekvieną dieną tikrindamas savo el. paštą, pirmiausiai ištrindavo reklamas ir pereidavo prie svarbių laiškų. Plečiantis elektroninei (e.) prekybai, el. paštas pradėjo panašėti daugiabučiuose esančias dėžutes, atrodo, sprogsiančias nuo akcijų ir pasiūlymų. „Google“ išsprendė šią problemą, tačiau kieno sąskaita? Maždaug nuo rugpjūčio vidurio (ne visiems vartotojams vienodai – aut. past.

Net ir 300 proc. siekiantys antkainiai e. prekybininkams Lietuvoje didelio pelno negarantuoja. To priežastis – nedidelė rinka ir mažą perkamąją galią turintys Lietuvos gyventojai, tikina elektroninės prekybos žinovai. Pasak jų, vienintelis kelias sukurti klestintį e. prekybos verslą – užkariauti ir kaimynų rinkas.

Paskutinis lapkričio pirmadienis JAV tapo sėkmingiausia diena per visą elektroninės prekybos istoriją, paskelbė informacinių technologijų bendrovė IBM. JAV ir daugelyje vakarų pasaulio valstybių pirmasis pirmadienis po Padėkos dienos žinomas kaip apsipirkinėjimo internetu diena (angl. Cyber Monday). Šią dieną prekybininkai vartotojams internete siūlo daugybę akcijų ir specialių pasiūlymų. Pardavimo internetu apimtys lapkričio 26 dieną Jungtinėse Valstijose išaugo 30,3 proc.

Kol kalbėjomės su „Pigu.lt“ įkūrėju Dainiumi Liuliu, jis jaukiai gurkšnojo arbatą. Žinoma, iš „Pigu.lt“ logotipu pažymėto puodelio. Tai truputį stebino, nes susitikome ankstyvą rytmetį, kai ne vienas verslininkas vietoj arbatos mieliau renkasi puodelį kavos. Pats D. Liulys pasakojo daug kavos negeriantis, nors dirba kone 12 valandų per parą. Toks darbas, beje, anot jo, viena iš bendrovės „Pigu“ ir elektroninės parduotuvės „Pigu.lt“ sėkmės priežasčių.

Milžiniškais žingsniais į priekį šuoliuojančios technologijos yra nesustabdomos. Kai technologijų dėka naujos technologijos keičia senąsias, dėl naujų produktų atsiradimo ankstesnieji  tampa mažiau patrauklūs ir vartojami, o kai kurie – visiškai nereikalingi, rašo CNBC. Ir taip buvo visuomet. Kažkada svarbiausia transporto priemonė buvo arklio tempiama karieta, tačiau išradus automobilius karietų gamintojai buvo priversti susirasti kitą darbą.

Spalio 29 d. vakare Niujorko akcijų birža (NYSE) paskelbė dėl uragano „Sandy“ stabdanti darbą dar vienai dienai, informuoja AFP. Pasak NYSE atstovo, birža atnaujins darbą ne anksčiau kaip spalio 31 dieną, „jeigu leis aplinkybės“. Spalio 29 d. ryte buvo paskelbta, kad birža iš dalies stabdo veiklą, bus vykdoma tik elektroninė prekyba. Antradienį dėl uragano antrą dieną iš eilės nedirbs visos federalinės valstybės įstaigos, įsikūrusios Vašingtone.

Net devyniose iš dešimties elektroninių parduotuvių Lietuvoje galima lengvai rasti asmens duomenų apsaugos pažeidimų. Sunku spręsti, kas lemia tokį aukštą teisės aktų nesilaikymo procentą – informacijos trūkumas, pardavėjų nuostata, kad pirkėjams saugumas nerūpi, ar pirkėjų vangumas reikalauti užtikrinti jų teisę į privatumą. El. parduotuves tikrinantis ir konsultuojantis teisininkas Arnas Janavičius mano, jog rinkoje padėtis keičiasi, atsiradus el. parduotuvių sertifikavimo centrui.

Interneto prekybos ir aukcionų kompanijos „eBay“ pelnas per antrąjį metų ketvirtį išaugo dvigubai, praneša BBC. Gerus rezultatus lėmė didesnės pajamos iš „PayPal“ kompanijos. Pajamos iš „eBay“ elektroninės prekybos tinklalapių taip pat išaugo. Grynasis „eBay“ pelnas per antrąjį šių metų ketvirtį siekė 692 mln. JAV dolerių, palyginti su 283 mln. JAV dolerių pelnu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Įplaukos išaugo 23 proc., iki 3,4 mlrd. JAV dolerių ir šiek tiek viršijo analitikų prognozes.

Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismas, nagrinėdamas Austrijos elektroninės parduotuvės bylą, nusprendė, kad dabar plačiai paplitusi tvarka, kai pirkėjas apie prekių pardavimo, grąžinimo ir garantijos sąlygas informuojamas tik pateikiant jam nuorodą internete, neatitinka ES teisės reikalavimų. Pasak Andriaus Iškausko, advokatų kontoros AAA Baltic Service Company advokato, teismo išaiškinimas reiškia, kad klientų informavimą turės gerinti ir Lietuvos interneto prekyvietės.

JAV interneto kompanija „Yahoo“ pranešė, kad susitarė parduoti pusę turimos Kinijos elektroninės prekybos kompanijos „Alibaba“ akcijų dalies, informuoja BBC. Po keletą metų trukusių derybų „Alibaba“ atpirks pusę 40 proc. „Yahoo“ priklausančios dalies. „Yahoo“ iš sandorio pasipelnys maždaug 7,1 mlrd. JAV dolerių. Dėl šio sandorio „Alibaba“ taip pat galės apsvarstyti pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) galimybę. Abi kompanijos atskleidė, kad „Alibaba“ „Yahoo“ sumokės 6,3 mlrd.

Kol vieni drąsiai plaukioja interneto vandenyse pirkdami drabužius, kosmetiką, buitinę techniką ir kitas prekes, kiti dar tik jaukinasi idėją, kad elektroninėje erdvėje galima užsisakyti ir šviežio maisto. Lietuvoje pamažu šaknis leidžia elektroninė prekyba ūkininkų produkcija, kuomet norimas įsigyti daržoves, pieną ar šviežiai iškeptą duoną galima pagal individualų pageidavimą užsisakyti tiesiai iš ūkininko rankų.

Šių metų sausio mėnesį 11 proc. kortelėmis atliktų atsiskaitymų sumos sudarė išlaidos elektroninėse parduotuvėse. Tai yra 3,6 karto daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Tai rodo „Danske“ banko statistika. Šių metų sausio mėnesį Vilniaus ir Kauno regiono gyventojų išlaidos elektroninėse parduotuvėse sudarė dešimtadalį visų elektroninių atsiskaitymų, atitinkamai 11,5 ir 11 proc. Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus regionų gyventojų – viršijo 5 proc.