elegijus paulavičius

Dėl karinei žvalgybai vadovavusio Elegijaus Paulavičiaus nušalinimo skandalo penktadienį rinkosi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Apie sprendimus ir skandalo užkulisius TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas ir žurnalistas, politologas Vladimiras Laučius.

Nuo pareigų nušalinus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorių Elegijų Paulavičių, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė prabilo apie spaudimą ir patvirtino, kad antrai AOTD vadovo kadencijai E. Paulavičius skiriamas nebus. „Nepriklausomai nuo tyrimų rezultatų ir spaudimo, antrai kadencijai direktorius skiriamas nebus“, – penktadienį žurnalistams sakė ji. Po komentaro į žurnalistų klausimus D. Šakalienė nė neketino atsakyti.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorių Elegijų Paulavičių dėl darbuotojų skundų nušalinusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, jog pradėtas aplinkybių tyrimas turėtų būti baigtas iki liepos 31 d. „Terminas, kuris yra nurodytas, yra liepos 31 diena, tačiau tikrai visi laikome tai prioritetu. Tai preziumuoju, kad galėtų baigtis anksčiau“, – LRT televizijoje ketvirtadienį kalbėjo D. Šakalienė.

Skandalas Krašto apsaugos ministerijoje. Dovilė Šakalienė atleido karinės žvalgybos vadą, antrajame operatyvinių tarnybų departamente dirbusį Elegijų Paulavičių. Ši netikėta žinia Seimo narius šokiravo. Parlamentarams užkliuvo, kodėl be Seimo žinios atleidžiamas vienos svarbiausių šalies institucijų vadovas. Pasak ministrės D. Šakalienės, E. Paulavičius nušalintas, nes Krašto apsaugos ministerija aiškinasi dėl gautų darbuotojų skundų.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius Elegijus Paulavičius sako, kad šiuo metu konvencinė karo grėsmė Lietuvoje yra maža. Tačiau, įspėja jis, jei Ukrainoje bus pasiektos paliaubos, rizikos išaugtų visam NATO Rytiniam flangui. „Šiuo metu konvencinė karinė grėsmė ar jos tikimybė Lietuvoje yra maža. Kremliaus pastangos vis dar sukoncentruotos į karą prieš Ukrainą.

Politikams keliant aliarmą dėl hibridinio tipo grėsmių prieš Lietuvą, kurios galimai nereikštų NATO sutarties 5-ojo straipsnio aktyvavimo, karinė žvalgyba sako, kad neturi duomenų apie planuojamas atakas artimiausioje perspektyvoje, kurios primintų „Hamas“ ataką prieš Izraelį, kai nesiekiama okupuoti teritorijos, o norima pakenkti civiliams, sukelti šoką. Artimiausia perspektyva žvalgybininkams reiškia laikotarpį iki 6 mėnesių.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius Elegijus Paulavičius sako, kad Rusija turi resursų tęsti karą Ukrainoje dar mažiausiai porą metų. Todėl, pasak jo, Maskvos suplanuota Ginkluotųjų pajėgų reforma gali užtrukti maždaug 5 metus. Visgi, pažymi pulkininkas, šis laikotarpis tiesiogiai priklauso nuo situacijos Ukrainos fronte. „Pagrindinis prioritetas šiandien Rusijai yra Ukraina. Akcentuojame, kad Rusija turi resursų tęsti karą mažiausiai dar dviem metams.

Iš Lietuvos žvalgybos institucijų – perspėjimai apie galimas grėsmes iš Rusijos ir Baltarusijos. Kasmetinėje grėsmių ataskaitoje pažymima, kad į Lietuvą gali skverbtis diversinės grupuotės, o Lukašenkos režimas siunčia opozicionieriais apsimetusius kagėbistus, kurie Lietuvoje prašo prieglobsčio.

Lietuvos karinės žvalgybos vadas, pulkininkas Elegijus Paulavičius teigia, kad Rusija turi resursų tęsti tokio pats intensyvumo karą prieš Ukrainą dar bent 2 metus. Apie tai Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius prakalbo abiem Lietuvos žvalgybos institucijoms pristatant Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Lietuvos žvalgyba tikina, kad pandemija nesumažino grėsmių šalies saugumui, o pagrindiniai kenkėjai niekur nedingo, o kaip tik, prisitaikė prie pakitusios realybės. Numatoma, kad 2021 m. daugės ir kibernetinių atakų prieš Lietuvą. Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) pristatė Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Pasaulinė Covid-19 pandemija įnešė sumaišties ne tik į Lietuvos socialinį ar ekonominį gyvenimą, bet ir kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Lietuvos žvalgyba mato, kad Kremliaus brukama propaganda daro įtaką Lietuvoje kylantiems judėjimams prieš kovos su koronavirusu priemones ir skiepus.