Eglė Radišauskienė

Pirmosios Lietuvoje Vilniaus privačios gimnazijos moksleiviai turi unikalią galimybę išbandyti savo svajonių specialybes ir dviem savaitėms mokyklos suolus iškeisti į biuro kėdes. Su gimnazija unikalų susitarimą sudariusi Lietuvos verslo konfederacija jau derasi su verslais, kurie birželio mėnesį priims jaunuosius kolegas, norinčius iš esmės pasimatuoti įvairias profesijas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad bus ieškoma būdų, kaip verslą paskatinti į darbą priimti arba neatleisti priešpensinio amžiaus žmonių. Politikai žada sugalvoti paskatas tokiems darbdaviams, tuo metu verslas teigia žinantis, kaip tokius žmones išlaikyti darbo rinkoje.  Sąlygų sudarymas vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje – tik viena iš Lietuvoje ketinamos inicijuoti vadinamosios „sidabrinės“ ekonomikos dalių.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančiai Trišalei tarybai vėl neradus bendros nuomonės dėl minimalios algos (MMA) didinimo nuo kitų metų, Vyriausybei bus teikiamos skirtingos pozicijos. Taryba jau ne pirmą kartą svarstė MMA didinimą nuo kitų metų.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba trečiadienį nesutarė, ar kitąmet turėtų būti didinama minimali alga (MMA). Klausimą numatyti toliau svarstyti kitame posėdyje. Lietuvos profesinės sąjungos siūlė MMA didinti 56 eurais iki 663 eurų (iki mokesčių), tuo metu verslo atstovai prašė apskritai šio klausimo nesvarstyti.

Donatas Liuolia juda neįgaliojo vežimėliu, tačiau su sunkumais ieškant darbo sako nesusidūręs. Šiuo metu vaikinas dirba UAB „DSP Plius“ administracijos darbuotoju. Kai nusprendė įsidarbinti, tai jam pavyko padaryti po trečio darbo pokalbio. Taip sutapo, kad tuomet, kai Donatas ieškojo darbo, šios įmonės direktorė Irma Spudienė norėjo priimti būtent judėjimo negalią turintį žmogų.

Daugelyje Europos valstybių užsikrėtimų koronavirusu skaičius auga. Tačiau tautiečiai kelionių šiltuose kraštuose neatsisako. Tiesa, kelionių organizatoriai pastebi, kad keičiasi keliautojų įpročiai. Žmonės keliones įsigyja paskutinę minutę. Kainos kelionėms taip pat palankios, pavyzdžiui, kelialapį į Kretą galima įsigyti nuo 170 eurų. Kelionių organizatoriaus „Novaturas“ komunikacijos vadovė Dovilė Zapkutė teigia, kad ilgalaikis kelionių planavimas šiuo laikotarpiu yra sudėtingas.

Šiuo metu išeiti į pensiją galima 5 metais anksčiau nei numatytas įprastas pensijos amžius. Tačiau gaunant išankstinę pensiją gerokai nukenčia jos dydis. Tačiau netrukus galima sulaukti didelių šios tvarkos permainos. Jeigu per visą karjerą dirbote gana ilgai ir turite sukaupę pakankamą darbo stažą, likus penkeriems ar mažiau metų iki pensinio amžiaus (dabar – 64 m. vyrams ir 63 metai moterims) galite išeiti į išankstinę pensiją.

Dar didesnės ir ilgiau mokamos subsidijos darbo užmokesčiui, negrąžintina finansinė parama dirbantiems individualiai, šimtaprocentinės garantijos verslui, didžiulės papildomos išlaidos valstybiniams pirkimams, pridėtinės vertės mokesčio mažinimas. Dėl šių ir daugelio kitų priemonių trečiadienį bus tariamasi Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai.

Nuo kitų metų pensijų anuitetų mokėjimas pavedamas „Sodrai“, todėl norint užtikrinti tinkamą pensijų anuitetų gavėjų turto valdyseną Vyriausybei siūloma suformuoti nepriklausomą 5 narių komitetą, kuris būtų atsakingas už atskiro pensijų anuitetų fondo valdymą.

Valdžia bando stabdyti jaunus emigruojančius lietuvius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kuria įstatymų pataisas, kurios leistų nuo kitų metų darbdaviams laikinai nemokėti socialinio ir sveikatos draudimo įmokų. Šiuos mokesčius kompensuos valstybė, jei įmonė įdarbins jaunus, patirties neturinčius lietuvius.

Naujieji metai dabartiniams pensininkams atneš kiek didesnes pensijas, o senatvei dar tik kaupiantiems – esminius pensijų kaupimo pokyčius. Nuo liepos 1 dienos visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą su galimybe atsisakyti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketvirtadienį žurnalistams pristatė nuo kitų metų įsigaliosiančius pensijų kaupimo pokyčius. Pensijos auga Nuo Naujųjų metų visiems šalies pensininkams dėl pensijų indeksavimo pensijos augs 7,63 proc.

Valdžia žada stoti į kovą su apsimetėliais neįgaliaisiais. Esą mūsų šalyje negalią turi daugiau žmonių nei vidutiniškai kitose Europos Sąjungos šalyse, tad reikia pradėti tikrinti, ar gydytojai neįgalumo pažymėjimus išrašo pagrįstai. Jei įstatymui bus pritarta, naujo – neįgaliųjų tikrintojo vaidmens imsis „Sodra“. Bus buriamos komisijos, kurios kviesis nedarbingu pripažintą asmenį ir tikrins. Jei paaiškės, kad jis sveikesnis nei nurodyta, žmogus neteks pašalpos.

Valdžia ruošia dar vieną pertvarką. Šįkart akiratyje – valstybines pensijas gaunantys žmonės. Ministerija susizgribo, kad šių papildomų, už nuopelnus arba ilgą tarnybą skiriamų pensijų rūšių yra per daug, jų skyrimo tvarka nevienoda, o sumos varijuoja nuo vos 60-ies iki kone 1 300 eurų. Tiesa, kas mėnesį gaunantieji valstybines pensijas sako, kad jos tėra simbolinė dovanėlė, o ne pensija. Pensininkai Zita ir Kęstutis Mačiuliai dienas savo namuose leidžia vieni.

Pokyčiai – neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Tačiau jei apie juos žinai iš anksto – turi daugiau laiko viską apsvarstyti ir tinkamai jiems pasiruošti. Taip ir su pensijų kaupimo pertvarka, kuriai neseniai pritarė Seimas ir dėl kurios pensijų kaupimo srityje dirbančių bendrovių bei daugiau nei milijono dirbančiųjų nuo kitų metų laukia nemažai pokyčių. Kaupė ir kaups „Papildomai pensijai pinigėlius kaupiu jau seniai – pradėjau beveik iš karto, kai atsirado tokia galimybė. Ir kaupsiu toliau.

Trišalei tarybai antradienį vėl nepavyko susitarti dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo. Darbdaviai toliau linkę pritarti Vyriausybės siūlymui MMA didinti iki 420 eurų, tuo metu profesinių sąjungų atstovai ją siekia didinti iki 450 eurų.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) penktadienį pritarė pensijų kaupimo reformai. Jei Seimas pritars komiteto pasiūlymams, dirbantieji į pensijų kaupimą nebus įtraukiami automatiškai. Jiems pirmiausia bus pranešta apie numatomą įtraukimą, tačiau žmonės galės atsisakyti. Už Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus balsavo 8 pagrindinio komiteto nariai, prieš buvo 3, vienas susilaikė.

Lietuvoje ima trūkti darbuotojų, tačiau kas trečias darbo biržoje registruotas bedarbis neturi reikiamos kvalifikacijos. Paprastai įgyti reikiamą kvalifikaciją padeda darbo biržos vykdomas profesinis mokymas, tačiau to užtenka ne visiems. Dėl to numatoma kurti naują modelį ir išbandyti jį tam tikrose savivaldybėse.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2017 m. po baigtų TOP-20 įstaigose profesinių mokymų įsidarbino 63,8 proc. absolventų.

Po Naujųjų dėl padidėjusių įmokų „Sodrai“ minimumo neuždirbantiems į nepatogią padėtį pakliuvo smulkus verslas, nevyriausybinės organizacijos ir specifines paslaugas teikiančios stambios įmonės. Tiesa, daliai nevyriausybininkų valdžia dėl permainų padidino finansavimą, o štai verslininkai problemą sprendžia kitaip – atleidžia arba planuoja atleisti dešimtis, o vietomis net šimtus darbuotojų. Tai vaikų dienos centras Marijampolės rajone.

Kitąmet daugumos šalies gyventojų laukia džiuginančios permainos, tikina Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Planuojama, jog kils minimali alga, pensijos, gerės sąlygos individualia veikla užsiimantiems, ketinama skirti „vaiko pinigus“ ir didinti kitas socialines išmokas.

Vyriausybei pristačius mokesčių sistemos pertvarkos gaires kilo arši diskusija, kam iš tiesų jas įgyvendinus gyvenimas pagerėtų. Vienoje barikadų pusėje teigiama, kad darbdaviams nauda – didesnė ir, vargu, ar jie ja dalinsis. Kitoje – tikimasi, kad tai leistų darbdaviams kelti atlyginimus. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pasakoja, kad kai kurioms nuostatos įsigaliojus, darbdavių nauda būtų matuojama 90 proc., o darbuotojų – tik 10 proc.

Lietuvai priėmus naują, liberalesnį Darbo kodeksą bei sukūrus efektyvią žmonių užimtumo sistemą, per artimiausius penkerius metus turėtų būti sukurta apie 85 tūkst. naujų darbo vietų, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė. Tačiau „Nordea“ banko analitikas mano, jog tokia prognozė per daug optimistiška - Lietuva beveik nebeturi vidinių resursų didinti dirbančiųjų skaičių.

Premjerui Sauliui Skverneliui tikintis, kad Seimas priims Trišalėje taryboje suderintą naują liberalesnį Darbo kodeksą, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė mano, jog išlieka tikimybė, kad Seimas pasielgs kitaip. Tuo tarpu darbuotojai baiminasi, kad, priėmus naują Darbo kodeksą ir palengvinus atleidimo kompensacijų naštą darbdaviams, padaugės atleidimų iš darbo. „Suprantame, kad tikimybė yra ir ji egzistuoja visuomet.

Nuo kitų metų dirbti su kvitais siūloma leisti ne tik žemės ūkyje ir miškininkystėje, bet ir namų ūkyje, pavyzdžiui, valant namus, prižiūrint vaikus ar neįgaliuosius, tvarkant teritorijas, prižiūrint sodus ir daržus. Tokį įstatymų pakeitimų paketą Seime užregistravo konservatoriai Edmundas Pupinis ir Kazys Starkevičius.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas vėl siūlo licencijuoti laikinojo įdarbinimo įmones. Komitetas šią savaitę pritarė socialdemokrato Algirdo Syso pataisai, kad tokios įmonės be licencijos veikti negalėtų. Galutinį sprendimą priims Seimas. „Kad neštų atsakomybę ir žmonės, kurie kreipiasi į tokias įmones, turėtų tam tikras garantijas, ginant savo teises - darbo jėgos eksportas į užsienį iš dalies ir jų labai aktyvus ir perspektyviai dirbamas darbas“, - komitete aiškino A.Sysas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija susitarimų Trišalėje taryboje pagrindu parengė Darbo kodekso, Užimtumo įstatymo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektus ir teikia juos derinti suinteresuotoms institucijoms, socialiniams partneriams ir visuomenei. „Atsižvelgėme į visus Trišalėje taryboje sutartus punktus ir teikiame pataisytus dokumentus derinti suinteresuotoms institucijoms, taip pat profesinių sąjungų, darbdavių atstovams ir visuomenei.

Trišalė taryba šauks dar vieną papildomą posėdį, kuriame tikimasi galutinai išspręsti daugiausiai ginčų sukėlusius naujojo Darbo kodekso klausimus. „Šiandien suformulavome darbo laiko, atostogų laiko ir profesinių sąjungų bei darbo tarybų kompetencijų klausimų paketus. Užfiksavome visų pusių argumentus ir pozicijas.

Ateityje Lietuvoje nebūtų skaičiuojama, kiek valandų per dieną bus privaloma dirbti. Darbo dienos trukmė bus nurodyta kolektyvinėje sutartyje arba atskiru susitarimu. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį svarstydamas naujojo Darbo kodekso pataisas, pritarė iniciatyvai naikinti kasdieninio darbo laiko maksimalią trukmę. Galutinį sprendimą priims Seimas. Dabar darbo diena neturi viršyti aštuonių valandų.

Į Seimą nukeliavus pradiniam socialinio modelio variantui, o ne tam, kuris buvo suderėtas Trišalėje taryboje, kilo daug sumaišties ir nežinomybės: tai kas gi laukia darbuotojų? Šįkart iš arčiau pažvelgėme į mamas ir kaip jas palies naujasis socialinis modelis.

85 tūkst. naujų darbo vietų, pritrauktos užsienio investicijos, 60 naujų teisių darbuotojams, įskaitant lankstesnį darbo grafiką, kūrybines atostogas ir pan., didėjantys atlyginimai – tai tik nedaugelis privalumų, kuriuos akcentuoja naujojo socialinio modelio kūrėjai ir šalininkai. „Investuotojų forumo“ atstovas, darbo teisės advokatas Rimantas Stanevičius nurodo, kad su naujuoju Darbo kodeksu į Lietuvą ateis ir stambios užsienio investicijos, kurios kels atlyginimus visame sektoriuje.

Socialiniai partneriai Trišalėje taryboje turėtų susitarti dėl maždaug 90 proc. naujojo Darbo kodekso straipsnių, kurie kartu su kitais teisės aktais bus teikiami Seimui. Socialinės ministerijos darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė teigia, kad Vyriausybė savo nuomonę dėl pertvarkos jau yra išsakiusi, o Trišalėje taryboje suderintas variantas į Seimą bus siunčiamas kaip kitų organizacijų nuomonė.

Darbdavių konfederacijos vadovas abejoja, kad šis Seimas priims mokslininkų paruoštą ir Vyriausybės remiamą naują socialinio modelio projektą, o kartu su juo - darbo rinką liberalizuojančius Darbo kodekso pakeitimus. Danas Arlauskas teigia, kad daugiau vilčių teikia naujos kadencijos Seimas. „Aš manau, kad ateis nauja politikų karta - galų gale liberalai, jeigu jie laimės kitus rinkimus. Jie ims ir priims pirmais metais pirmame semestre ir turės 4 metus išplėtoti visa tai.

Lietuvoje jau dvidešimt metų žemdirbiai trumpalaikiams sezoniniams darbams negali įdarbinti žmonių, o biurokratinės kliūtys tik skatina nelegalų atsiskaitymą su tokiais pagalbininkais. Briuseliui paraginus Lietuvą skatinti jaunimo ir nekvalifikuotos darbo jėgos užimtumą, žemės ūkiui sužibo viltis turėti Darbo čekio įstatymą. Tačiau jis nebus priimtas taip greitai, kaip Seimui pavyko pakeisti įstatymus nacionalizuojant „Snorą“ arba įvykdžius naktinę mokesčių reformą.