egidijus papečkys

Trečiadienį sraigtasparnio katastrofoje žuvo visa Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos vadovybė. Ką žinome apie šią tragediją? Penktadienį vyks Ramšteino formato susitikimas, kuriame tikimasi sulaukti Vokietijos sutikimo Ukrainai perduoti tankus. Ar galime tikėtis reikšmingų sprendimų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis ir karybos ekspertas Egidijus Papečkys.

Buvęs Vladimiro Putino patarėjas, dabar JAV Saugumo politikos centro vyresnysis analitikas Andrejus Illarionovas paskelbė, kad Kremlius rengiasi didžiuliam karo eskalavimo etapui ir bandys atkirsti Ukrainą nuo Vakarų ginkluotės tiekimo smogdamas Lvivo kryptimi bei į Vakarus nuo Odesos norint atkirsti tiekimą iš Moldovos.

Rusijos karas Ukrainoje įstrigo, abi pusės yra pakankamai išsekusios ir nevykdo aktyvių karinių operacijų. Situacija pradeda darytis panaši į 1980-1988 metų Irako ir Irano karą, o tai signalizuoja, kad konfliktas Europoje gali labai išsitęsti. Tokios nuomonės laikosi gynybos ekspertas, dr. Egidijus Papečkys.

Nors Vladimiras Putinas išdidžiai skelbia, kad Rusijos armija neva tęsia tas užduotis, kurios buvo Antrojo pasaulinio karo metais, apginti šalį nuo įsivaizduojamų fašistų arba nacistų, kai kurie Ukrainoje įvykdyti karo nusikaltimai pranoksta net nacių žiaurumus. Apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportažas. Norėdamas žūtbūt parodyti tariamą dominavimą ir laimėjimus kare prieš Ukrainą Putinas savo užzombintai tautai surengė pergalės paradą Maskvoje.

Nors Vakarai jau siunčia Ukrainai sunkiosios ginkluotės, tačiau kol kas ukrainiečių ginkluotosios pajėgos dar nėra pajėgios vystyti reikšmingo puolimo prieš rusus. Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad kol kas rusai turi apytiksliai trijų savaičių langą, kol Vakarų atsiųsta ar siunčiama ginkluotė taps konkrečiu ukrainiečių pajėgumu. Per šias tris savaites Rusija gali bandyti pasiekti kokių nors laimėjimų, kad Vladimiras Putinas pasijustų bent kiek geriau.

Ukrainoje tebevykstant karui vis labiau atsigręžiama į pačios Lietuvos pasirengimą galimiems iššūkiams. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau teigė, kad per penkerius metus gali būti pasiekta riba, kai pamažu didinant šauktinių skaičius kvietimo į privalomąją karo tarnybą sulauks visi šaukiamojo amžiaus jaunuoliai.

Po Miuncheno susitarimo nei viena Vokietijos kaimynė nebegalėjo jaustis saugi. Nepaisant Lietuvos Respublikos siekių neaštrinti santykių, Vokietijos požiūris į Klaipėdos klausimą ir nedraugiška, netgi priešiška veikla Klaipėdoje ir Klaipėdos krašte kėlė nuolatinę įtampą ir galų gale baigėsi ultimatumu.

Pirma dalis Jeigu palygintume skaičius, Lenkijos kariuomenė taikos metu šiek tiek daugiau nei 10 kartų didesnė už Lietuvos. Tačiau karo veiksmų eigai ir baigčiai svarbu ne tik kariuomenės dydis. Netgi labai didelė kariuomenė tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku gali nesugebėti sukaupti pakankamai jėgų. 1937 metais karinės minties periodiniame leidinyje Mūsų žinynas, Nr. 11, buvo išspausdintas generalinio štabo majoro Bulvičiaus straipsnis Kariuomenės mokymo reikalu.

1938 metų kovo 11 dieną  prie Lietuvos-Lenkijos administracinės linijos įvykęs ginkluotas incidentas pažymėjo pradžią Lietuvos Respublikai pražūtingų įvykių, pasibaigusių visiška šalies okupacija. Lenkijos vyriausybė, pasinaudojusi eiliniu pasienio incidentu, kovo 17 paskelbė ultimatumą. Politinė valstybės valdžia, vengdama šalies įtraukimo į karo veiksmus ir kovo 19 priimdama Lenkijos ultimatumą, patyrė pirmą skaudų išorės smūgį savo moraliniam autoritetui.