Egidijus Mackevičius

Nors atrodo, kad prasidėjus rudeniškų gėrybių sezonui, produktai turgavietėse turėtų pigti, tačiau rugsėjo mėnesio kainos rodo kitaip. Turgavietėse, lyginant su praėjusiais metais, kai kurie produktai ženkliai pabrango, vietomis ir daugiau nei 40 proc. Tačiau ekspertai skuba raminti, kad netrukus viskas grįš į savas vėžes ar net pigs. „Produktukainos.lt“ skelbė žemės ūkio ir maisto produktų vidutines kainas Lietuvos turgavietėse 2019–2020 m. rugsėjo pradžioje.

Lietuvoje maisto kainos šoktelėjo į naujas aukštumas. Labiausiai pabrango daržovės, bulvės ir mėsa – ypač vasarą populiari kiaulienos nugarinė. Negana to, neaišku, kaip dėl sausros ar rytuose siaučiančio kiaulių maro kainos keisis toliau. Kol vieni specialistai prognozuoja, kad lietuviškos daržovės daugiau brangti negali dėl mažesnių kainų užsienio rinkose, kiti vis dėlto spėlioja, kad sausra, kaip priežastimi kainoms kelti, gali pasinaudoti prekybininkai.

Lietuvoje intensyviai brangsta kiaulienos gaminių bei daržovių produkcija. Kai kuriose prekybos vietose skirtingos rūšies daržovių kainų augimas, palyginus su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, siekia net 39,36 proc. Kiaulienos gaminių kainų pokytis kiek mažesnis – apie 5 proc. Viešai prieinamų kainų analizių tinklalapyje produktukainos.

Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą taikant tik šviežiai ir atšaldytai mėsai, valstybės biudžetas gaus mažiau įplaukų, mano Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas. Tačiau, pasak Egidijaus Mackevičiaus, lengvatą pritaikius ir daliai mėsos produktų, vartojimas išaugtų, taip kompensuodamas biudžeto praradimus. „Mes manome taip: jeigu bus padaryta tik šviežiai mėsai, biudžetas tikrai nukentės, nes šviežia mėsa yra šviežia mėsa. Ji tiesiog pagal savo pridėtinę vertę nesudaro didžiosios dalies.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius, sako, kad mėsinių galvijų augintojai užsivėrus svarbioms rinkoms itin didelių sunkumų nepajuto, tačiau mėsos perdirbėjams trūksta užauginamos jautienos, rašo „Verslo žinios“. „Dabar susiduriame su problema, kad užauginamos jautienos trūksta, pasiūla per maža. Ūkininkai labai daug parduoda per savo kanalus, o ne mėsos perdirbėjams“, - sako E.Mackevičius.

Pasaulinei sveikatos organizacijai ir Tarptautinei vėžio tyrimų agentūrai šią savaitę pateikus išvadas, kad perdirbta mėsa yra viena iš žarnyno vėžio atsiradimo priežasčių, vieni teigia daugiau nebevalgysią mėsos, o kiti tikina, kad geriau jau mirti sočiam anksčiau, nei alkanam vėliau. Tyrimai rodo, kad rizika susirgti žarnyno vėžiu padidėja 18 proc.

Lietuva gavo oficialų raštą, leidžiantį lietuvos gamintojams eksportuoti mėsą į JAV, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. Pasak jo, šalies verslininkai turės aktyviai ieškoti galimybių eksportuoti savo produkciją į JAV. „Esu informuotas JAV ambasadorės (Deborah McCarthy - BNS) vakar, kad jau dokumentas pasiekė Lietuvą. (...) Tai nuteikia teigiamai, nes Lietuva bus tik antra šalis po Airijos, kuri gavo tokį leidimą“, - antradienį interviu LRT radijui sakė premjeras.

Pieno ir mėsos gamintojams ir perdirbėjams po Rusijos embargo nuolat kartojama ieškoti naujų rinkų. Į Europos Sąjungos (ES) šalis, Baltarusiją mėsos ir pieno išvežta daugiau, bet pelnus skaičiuoti sunku, sako pieno ir mėsos perdirbėjų asociacijų atstovai. LRT.lt pašnekovai apgailestauja, kad trečiųjų šalių rinkos uždarytos, nes valstybė neranda pinigų užsienio ekspertų, turinčių patikrinti valstybinę veterinarinės kontrolės sistemą, vizitams.

Rusijai paskelbus embargą, Vyriausybė žadėjo visokeriopą paramą naujų eksporto rinkų paieškai. Mėsos perdirbėjai sutinka, kad parodų ir verslo misijų padaugėjo, tačiau skundžiasi, kad iš finansinių pažadų lietaus nenukrito nė lašas. Lietuvos rinkoje didelių perspektyvų nematantys mėsos perdirbėjai nuogąstauja, kad naujų eksporto rinkų paieškai užtrukus keletą metų, šalyje gali nebelikti ko skersti. Jau dabar ūkininkai atsisako gyvulių, o mėsos gamintojai mažina gamybos apimtis.

 Po Rusijos embargo maisto produktų eksportas į Baltarusiją pradėjo augti dešimtimis ir šimtais kartų, tačiau verslininkai atsargiai vertina galimybes, kad ši gretima šalis taps tvirta ateities rinka, galinčia išgelbėti mūsų ūkininkus ir perdirbėjus. „Į Baltarusiją eksportuoti buvo galima ir iki Rusijos sankcijų, tačiau rusai už tokią pat produkciją mokėjo iki 20 proc.

Lietuvos gamintojai palaiko Sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio inicijuotą įsakymą dėl prekių ženklinimo užsienio kalba reglamentavimo ir siekia, kad jis pradėtų veikti kuo greičiau. Jų teigimu, nauja prekių ženklinimo tvarka suteiktų vienodas konkurencines sąlygas, taip pat apsaugotų Lietuvos vartotojus. „Juk akivaizdu, kad reglamentavimas prekių ženklinime būtinas norint suvienodinti konkurencines sąlygas ir apsaugoti vartotojus nuo klaidinančios informacijos.

Jeigu būtiniausiems maisto produktams būtų pritaikytas lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, lietuviai galėtų valgyti daugiau mėsos, paukštienos, kiaušinių, duonos, gerti daugiau pieno, rašo „Lietuvos rytas“. Ar tokie pokyčiai tikrai sumažintų produktų kainas? PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams iniciatoriai įsitikinę, kad sumažintas tarifas pakoreguos ir galutines kainas vartotojams. Siūlymą įteisinti lengvatinį 5 proc.