egdūnas račius

Šiauliuose, Šatrijos gatvėje esančiame privačiame sklype dygsta statinys, kurį vienas sklypo savininkų Artūras Jarošas vadina mečete, o vietoje kabo plakatas, skelbiantis apie statomą musulmonų kultūros centrą-biblioteką.  Šiaulių miesto savivaldybės administracija nėra išdavusi leidimo šiuose sklypuose statyti visuomeninės paskirties pastato, todėl labai tikėtina, kad mečetės statybos čia vyksta nelegaliai.

Po dronų atakos Jordanijoje žuvus trims JAV kariams, JAV prezidentas Bidenas pareiškė, jog šią ataką sudavė Irano remiamos radikalų grupuotės, o Iranas gali tikėtis atsako. Nors tikslūs kaltininkai dar nenustatyti, ekspertų teigimu, Iranas gali tikėtis preciziško karinio atsako.   Ataka Jordanijoje – pirmasis kartas nuo Izraelio-Palestinos karo pradžios, kai nuo priešo ugnies žuvo JAV karinis personalas.

Nuo pat karo Ukrainoje pradžios, Izraelis išsiskyrė kaip valstybė, atsisakiusi teikti karinę pagalbą Ukrainai. Pasak politologo Egdūno Račiaus, tikėtina, jog Rusijos ir Izraelio santykiai toliau išliks artimi – vis labiau pasaulio izoliuojama Rusija Izraeliui išlieka esminiu partneriu fizinio saugumo ir energetikos klausimais. Nuo pat 2014 m. Krymo aneksijos, Izraelis išsiskyrė kaip viena atlaidesnių Rusijai valstybių, ypač JAV sąjungininkų tarpe.

Vakarų šalių fiasko Afganistane, kai ypatingai dosniai finansuotos afganų karinės ir policijos pajėgos be jokios kovos pasidavė Talibanui, parodė, jog ilgus metus Vakarų visuomenės buvo maitinamos klaidinga informacija, esą Talibanas yra silpnas ir neturi didelės įtakos. Pasirodė, kad Talibanas yra stiprus ir labai palaikomas Afganistano gyventojų. Taip teigia Vidurio Rytų ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius.

Per Baltarusiją į Lietuvą plūstantys Irako gyventojai mūsų šalies institucijų iš esmės yra laikomi ekonominiais migrantais, ieškančiais geresnio gyvenimo. Nors Irake iš tiesų nevyksta karinis konfliktas ir situacija yra nelyginama su tąja, kai „Islamo valstybė“ buvo užėmusi iki trečdalio šalies teritorijos bei prieš kameras pjaustė galvas sučiuptiems priešams, bet pats Irakas neprimena to, kas Europoje vadiname stabilia valstybe.

Masiniai protestai Irane jau gali būti vadinami „Irano pavasariu“, tačiau šie judėjimai, neturintys aiškių lyderių, kol kas neturėtų virsti revoliucija, kuri keltų grėsmę pačiam šalies režimui, sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius.

Pirmadienio išpuoliai Turkijos ir Vokietijos sostinėse didina įtampą, tarptautinei bendruomenei stengiantis pažaboti terorizmą, sako BNS kalbinti ekspertai. Anot jų, Rusijos ambasadoriaus žūtis Ankaroje paskatins dar didesnį Maskvos įsitraukimą į konfliktą Sirijoje ir paradoksaliai gali nulemti Turkijos ir Rusijos suartėjimą. Šalys vasarą sutarė švelninti santykius po to, kai Turkija virš Sirijos nušovė Rusijos karinį lėktuvą.

Vienas iš svarbiausių praėjusių metų įvykių – Europą užplūdusi pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Azijos banga. Vokietijai iš pradžių atvėrus sienas ir pakvietus migrantus, o vokiečiams entuziastingai pasitinkant juos, vėliau situacija ėmė keistis, kai atvykėlių į šalį ėmė plūsti vis daugiau, o Europos valstybės ėmė taikyti skirtingas politikas pabėgėlių atžvilgiu.

Į Lietuvą šią savaitę atvyko pirmieji pabėgėliai iš Irako. Žinant daugiau nei 60 proc. lietuvių neigiamą požiūrį į imigrantus ir jų baimes dėl kultūrinių skirtumų ir net terorizmo, kyla natūralus klausimas – ar galima atpažinti potencialų teroristą? Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius sako, kad tai – neįmanoma, kaip ir apskritai keliais žodžiais apibūdinti visus atvykstančius.

Europą krečiant pabėgėlių krizei ir Lietuvai per dvejus metus prisižadėjus priimti 1105 pabėgėlius, islamo tyrinėtojas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius nurodė, kad Lietuvoje mokamas pasaulio pažinimo lygis apskritai yra labai prastas, o Vidurio Rytų kultūrinės terpės pažinumas, anot jo, yra žemiau kritikos ribos. „Pradiniame pasaulio pažinime, kurį atlieka mokytojai, pasaulis už Lietuvos neegzistuoja. Nėra pasaulio už Lietuvos: aš, mama, Gedimino bokštas.

Teisininkai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai kritikuoja Lietuvoje ir kitose Europos šalyse numatomus pabėgėlių atrankos prioritetus, sakydami, kad asmenų išskyrimas pagal religiją arba šeiminę padėtį gali būti diskriminacinis bei negarantuos integracijos sėkmės.

Viena vertus, visai natūralu, kad suverenios valstybės vadovai gali pasiūlyti trečiosioms šalims būti tarpininkais jų disputuose ar kažkokiuose susikirtimuose. Bet Lietuva, bent jau palestiniečių akimis, nėra ta galima tarpininkė ar partnerė, „Žinių radijui“ sakė politologas Egdūnas Račius.

 Galime dabar spekuliuoti ir sakyti, kad bėga žmonės pirmiausiai nuo Islamo valstybės, nors panašu, kad į ją labai daug ir atvyksta, „Žinių radijui“ sakė arabistas, VDU profesorius Egdūnas Račius.   „Yra buriama iš tirščių net neabejotinai.

Vasario 24 d., penktadienį, 13 val., Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos menėje Kaune vyks susitikimas su žinomu Alžyro kilmės prancūzų rašytoju Yasmina Khadra (Mohammed Moulessehoul), aptarsiančiu savo kūrybą, kurioje dominuoja pasakojimai apie dabar itin aktualius Irako ir Afganistano regionus. Renginį ves politologas, islamo tyrinėtojas prof. Egdūnas Račius, dalyvaus vertėjos Stasė Banionytė, Asta Uosytė. Daug dėmesio bus skiriama ir į lietuvių kalbą išverstoms Y. Khadros knygoms.

Bundanti iš šoko Norvegija ir Europa bando atsakyti į klausimą: kas gi iš tiesų įvyko? Ar kruvinos skerdynės Norvegijoje — tik maniako siautėjimas? O gal visuomenėje gyvuojančių islamofobijos ar kultūrinio rasizmo ekstremalus proveržis? O gal tai perspėjimas Europos vyriausybėms atsigręžti į rinkimus laiminčias ultradešiniąsias partijas? Kultūrinis fundamentalizmas „Šio išpuolio su islamofobija nesiečiau, nusikaltimo motyvas ir kontekstas yra daug platesnis, negu kelių šimtų tūkstančių musul...

Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Azijos ir Afrikos studijų centro vedėjas Egdūnas Račius mano, kad ieškomiausio teroristo Osamos bin Ladeno nužudymas sukels dar didesnę neapykantą JAV atžvilgiu. Pasak mokslininko, šiuo metu politiniame ir ideologiniame lygmenyje vykstantis Rytų ir Vakarų konfliktas, aiškinasi, kokia bus pasaulio tvarka ir kas diktuos sąlygas vidurio Rytuose ir Pietų Azijoje.

Įsibėgėjus koalicinei karinei operacijai Libijoje, apie esamą padėtį Balsas.lt kalbėjosi su lietuvių politologu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto Azijos ir Afrikos centro vadovu, islamo tyrinėtoju Egdūnu Račiumi. Kaip vertinate įvykius Libijoje? Kaip gali vertinti, kai žmonės žūsta? Negali vertinti gerai, nereikia pasauliui tokių priemonių.

Demokratijos kaip visuotinės vertybės kvestionavimas Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje jau ilgą laiką nebeįmanomas. Dėl to, kad ji – demokratija – yra vykiausia (jei ne idealiausia įmanoma įsivaizduoti) politinė santvarka, ginčytis, atrodo n(eb)ėra prasmės, mat, kaip tikina demokratijos apologetai, ją išbandžiusios visuomenės žūt būt sieks ją išlaikyti, o praradusios – susigrąžinti.

Afganistano prezidento ir provincijų tarybų rinkimams, kurie vyks ketvirtadienį, patyrus nesėkmę, NATO pajėgos gali būti priverstos trauktis iš ten, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Azijos ir Afrikos studijų centro vedėjas, islamo tyrinėtojas doc. dr. Egdūnas Račius.

Vašingtono strategų prieš Talibaną pradėta karinė operacija Pietų Afganistano Helmando provincijoje gali sukelti rimtų nemalonumų Goro provincijoje tarnaujantiems lietuviams. Amerikiečių spaudžiami afganistaniečių kovotojai genami į šiaurę, kur dislokuoti Lietuvos kariai.

Ruklos gyventojai nenori ištiesti rankos Lietuvos strateginei sąjungininkei JAV ir priimti asmenų, kalėjusių Gvantanamo bazėje. Net teorinę galimybę juos apgyvendinti Rukloje vietos gyventojai vertina nepatikliai ir žada protestuoti, jei vis dėlto taip atsitiktų. Daugelis Ruklos gyventojų dar prisimena laikus, kai ramybės neturėjo dėl miestelyje veikiančiame Pabėgėlių priėmimo centre gyvenusių čečėnų.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Šiandien Turkijos ministras pirmininkas Tayyipas Erdoganas Baltuosiuose rūmuose susitinka su Jungtinių Valstijų prezidentu George‘u W. Bushu kalbėtis apie Turkijos atsaką į terorizmu kaltinamos Kurdistano darbininkų partijos išpuolius. Įtampa regione truputį nurimo, kai sekmadienį buvo paleisti nelaisvėje buvę Turkijos kariai.

Lietuvos musulmonus papiktino televizijos reportažas apie šalies specialiųjų tarnybų įtarimus, kad mečetėse gali melstis ekstremistai, į šalį atvykstantys prisidengę islamą skleidžiančio judėjimo narių vardu.Šeštadienį LNK televizija pranešė, esą jau nustatyta, kad Lietuvoje viena islamą skleidžiančių organizacijų gali dangstytis teroristų verbuotojai, ieškantys būsimų teroro aktų vykdytojų.

Nors mėgstame skųstis, kad Lietuvoje gyventi blogai, vis dėlto naktimis galime ramiai miegoti nesibaimindami, kad šalia namų netikėtai sprogs bomba arba kad būsime ištraukti iš automobilio tiesiog gatvėje ir keleriems metams – kol už mus sumokės išpirką arba pagrobėjams nusibos matyti mus gyvus – nutempti į džiungles. Jūsų dėmesiui – po visą pasaulį išsibarsčiusios teroristinės grupuotės, savo įtaka ir poveikiu visuomenės gyvenimui dažnai pranokstančios net šalių vyriausybes.

Seimo narys Petras Gražulis prašo generalinį prokurorą Antaną Klimavičių įvertinti, ar Valstybės saugumo departamentas (VSD) uždarydamas Čečėnijos nepriklausomybės rėmėjų interneto svetainę "Kavkazcenter", nepažeidė Lietuvos įstatymų. "Prašau išsiaiškinti, kieno nurodymus vykdydami VSD pareigūnai taip uoliai ėmėsi uždarinėti internetinę svetainę", - penktadienį (09.12) Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė P. Gražulis.