dyzeliniai automobiliai

Tarp lietuvių pamėgtų automobilių populiariausios išlieka tos pačios trys markės. Tačiau tendencijos, panašu, po truputį keičiasi. Dyzeliniai automobiliai ir toliau sudaro didžiausią automobilių parko dalį, tačiau jų skaičius pamažu traukiasi. Lietuvos automobilių pardavimų skelbimuose ir paieškose vis dar dominuoja „Volkswagen“, „Audi“ ir BMW automobiliai.

Vokietijos federalinis teisingumo teismas (BGH) pirmadienį, pritaręs svarbiam Europos teismo sprendimui, atvėrė kelią tolesniems ieškiniams dėl kompensacijų išsireikalavimo iš automobilių gamintojų, įdiegusių neteisėtą dyzelinių variklių išmetamųjų dujų apdorojimo programinę įrangą.

Šiemet sausį-spalį Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 123,5 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 0,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vidutinis jų amžius siekė 11,1 metų. Dyzelinių automobilių dalis sudarė 68,2 proc., kai prieš metus – 70 procentų. Šalyje buvo 163,7 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimų – 0,3 proc.

Automobilių rinką paveikė tiek buvusi pandemija, tiek Rusijos karas prieš Ukrainą. Todėl jos atsigavimo ženklų kol kas nematyti. Priešingai – pirkėjai susiduria su kylančiomis kainomis ir automobilių trūkumu. Naudoti automobiliai pabrango daugiau nei 30 proc. Naudotas automobilis šiuo metu vidutiniškai kainuoja 8,4 tūkst. eurų. Automobilių skelbimų portalo Autoplius.lt išanalizuotais duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje iš viso buvo sudaryta 79,2 tūkst.

Dar viena kišenę ploninanti žinia dyzelinių automobilių savininkams – nuo 2023-ųjų turėtų įsigalioti ne tik taršos mokestis, bet ir brangti pats dyzelinas. Premjerė jau patvirtino, kad po gerų metų planuoja didinti dyzelino akcizus. Iki šiol jie yra mažesni nei benzino, o tokia politika esą būtent ir skatina vairuotojus rinktis taršesnius automobilius.

Europos Sąjungoje (ES) pirmąjį šių metų ketvirtį dyzelinių automobilių pardavimai smuko, sudarydami tik 23,2 proc. visų parduotų automobilių skaičiaus, palyginti su 30 proc. rodikliu tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, rodo penktadienį paskelbti automobilių gamintojų asociacijos duomenys. „Hibridinės elektrinės transporto priemonės sudarė 18,4 proc.

„Daimler“, kuriam priklauso „Mercedes-Benz“ bei tuo pačiu gamina sunkvežimius, mikroautobusus ir autobusus, iš pradžių skelbė, kad iki 2022 metų atleis tūkstantį darbuotojų, bet vėliau paaiškėjo, kad skaičiai bus kur kas didesni. Aukščiausios klasės ir prabangių automobilių gamintojas „Mercedes-Benz“ jau kiek anksčiau skelbė apie planus atleisti 1100 darbuotojų ir taip sutaupyti milijardą eurų.

Kai kurių šalies didžiųjų miestų valdžios atstovai skeptiškai vertina Aplinkos ministerijos siūlymą riboti dyzelinių automobilių eismą miestuose nuo 2020 metų. Aplinkos ministerijos registruotame oro taršos mažinimo plane nurodoma, kad nuo 2020 metų miestuose ar jų dalyse dyzelinių automobilių eismą apribojusios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybės galėtų tikėtis finansinės paramos.

Dyzelinių automobilių „Volkswagen“ savininkai, turintys taršos rodiklius klastojančius automobilius, kompensacijų turės ieškoti užsienio teismuose. Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys sako, jog Lietuvos vairuotojai tam turi nedaug laiko. „Lietuvos vartojams reikia susigriebti. Jie turi laiko, bet jau nebedaug. Europinėje erdvėje atsirado viena teisinga strategija.

Pusiau oficialiame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių projekte yra numatytas „solidarumo“ mokestis gyventojų pajamoms ir „taršos“ mokesčiai dyzeliniams automobiliams. Žodžiai nauji, bet esmė – sena. Kalba eina apie progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, ir mokestį žmonėms, turintiems automobilį. „Solidarumo“ mokestis = progresiniai mokesčiai Priemonių plane numatytas „solidarumo“ mokestis apibūdinamas kaip papildomas mokestis viršutinei didelių pajamų daliai.

Paryžiaus, Atėnų, Madrido ir Meksiko merai Meksikos sostinėje vykstančiame susitikime susitarė iki 2025 metų uždrausti keleivinių ir krovininių automobilių su dyzeliniais varikliais eismą savo miestuose, praneša BBC. Šių miestų gyventojai bus raginami važinėti alternatyviomis transporto priemonėmis – elektromobiliais, hibridiniais ir vandeniliniais automobiliais. Be to, merai savo miestuose ketina plėtoti pėsčiųjų zonas ir dviračių infrastruktūrą.

Automobilių pardavėjai tikisi, jog greitai Lietuvos gatvėse bus galima pamatyti daugiau technologiškai pažangesnių automobilių. Statistika nuteikia optimistiškai – vien per trečiąjį šių metų ketvirtį į šalį buvo įvežti net 1034 hibridiniai automobiliai ir elektromobiliai – gerokai daugiau nei į kitas Baltijos šalis. Tačiau potencialūs pirkėjai neskuba – nuo tokių transporto priemonių įsigijimo juos labiausiai atbaido didelės kainos. Lankomiausio šalyje transporto skelbimų portalo Autoplius.

Specializuotas britų leidinys „DieselCar“ vokišką „Volkswagen Golf“ paskelbė „Metų dyzeliniu automobiliu“. Apie tai britai pranešė spausdintinėje savo žurnalo versijoje, elektroninis „DieselCar“ variantas pasirodys gegužės 20 dieną.

Nuo šių metų kovo 1 d. techninių apžiūrų specialistai skiria daugiau dėmesio automobiliams su dyzeliniais varikliais. Nuo kovo 1 d. šalyje sugriežtinus techninės apžiūros reikalavimus automobiliams su dyzeliniais varikliais, viena interneto svetainė atliko lankytojų apklausą.

Lietuvoje – revoliucinė, tiesa, ne itin maloni, naujovė dyzelinius variklius turinčių automobilių savininkams. Nuo kovo mėnesio tokių transporto priemonių techninės apžiūros bus daug griežtesnės nei iki šiol, rašo „Vakarų ekspresas“. Vairuotojai, dėl to greičiausiai patirsiantys ir galvos skausmą, ir papildomas finansines išlaidas, tokius planus jau spėjo pavadinti genocidu. „Tai – ne mūsų sugalvotas dalykas, o ES reikalavimai.