dviračių takai

Vilniaus miesto savivaldybė praneša tęsianti dviračių takų plėtrą. Šį mėnesį kartu su Teodoro Narbuto gatvės rekonstrukcija baigtas tiesti naujas 2,1 km ilgio dviračių takas. Ši jungtis užbaigia dviračių takų tinklą nuo Pilaitės iki pat miesto centro. O ateinančią vasarą dviračiais bus galima pasiekti jau ir Lentvarį, Trakų Vokės dvarą, Europos parką.  „Dviračių takai Vilniuje nuosekliai ir užtrikrintai jungiami į vientisą tinklą.

Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Andrius Kupčinskas siūlo nuo 2025 metų liepos didinti dviračių takų infrastruktūros finansavimą – Seime jis registravo atitinkamas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas.   Parlamentaras siūlo dviračių, paspirtukų, riedžių ir kitų priemonių infrastruktūrai kasmet numatyti ne mažiau kaip 5 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, skirtų savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams.

Per septynerius metus nutiesti tūkstančius naujų dviračių takų, kad tik ant dviračių persėstų kuo daugiau žmonių. Tokią ambiciją pristatė Susisiekimo ministerija. Tam net specialų žemėlapį sukūrė, jame visi gali pamatyti, kur jau yra dviračių takas, kur jo nėra ir kur jis planuojamas.

Kosmiškai augančios degalų kainos verčia susimąstyti – gal apsimoka vietoje automobilio rinktis dviratį? Užsienio šalių gyventojai taip ir daro, tačiau Lietuvoje situacija skiriasi kaip diena ir naktis. Dviratininkų bendrijos vadovas sako, kad Lietuva nuo Nyderlandų atsilieka bene 40 metų. Čia vaikai kasdien numina ir po 20 kilometrų, o vidutinė kelionė dviračiu mūsų šalyje siekia tik 7,5 kilometro – dėl to kalta nepatogi infrastruktūra.

Jeigu sakoma, kad roges reikia ruošti vasarą, tai dviračių takais vertėtų pradėti rūpintis žiemą. Gaila, kad liaudies išmintis pasiekia ne visus... Įsimintiną dieną, kai pajūryje iškrito pirmosios snaigės, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus savo socialinių tinklų paskyroje pasidalino gera naujiena dviratininkams, kad remontuojamas dviračių takas, vedantis iš Palangos į Klaipėdą.

Pakaunės gyventojai apstulbę – net ketvirtį milijono eurų kainavęs naujas dviračių takas toks, kuriuo važiuoti dviračiu neįmanoma. Jo viduryje kelininkai įrengė laiptus su net vienuolika laiptų pakopų. Dviratininkai piktinasi, kad teks važiuoti gatve, rizikuoti savo gyvybe ir trukdyti mašinų eismą. O kelininkai aiškina, kad takas skirtas ir pėstiesiems, tad kaip jį įveiks dviratininkai – jų pačių reikalas. Naujas dviračių takas pakaunėje prie Ramučių apstulbino vietos gyventojus.

Vilniaus dviračių mėgėjai netrukus galės išbandyti naujus maršrutus – įgyvendinant Stoties rajono konversijos projektą jau artimiausiu metu šioje miesto dalyje planuojama pradėti tiesti dviračių ir pėsčiųjų takus.  Anton Nikitin, Vilniaus m. savivaldybės vyr. inžinieriaus ir administracijos vyr. patarėjo, teigimu, Stoties rajonas yra vienas svarbiausių miesto ir visos šalies susisiekimo objektų, tad jo pertvarka orientuota į visus eismo dalyvius.

Vilniaus valdžia planuoja už 8,3 mln. eurų (su PVM) sutvarkyti kairiąją Neries krantinės pusę, rekonstruoti kai kurias gatves bei įrengti naujas dviračių ir pėsčiųjų trasas. Pasak Vilniaus savivaldybės valdomos Vilniaus vystymo kompanijos, šiuo metu ruože nuo Žvėryno iki Šilo tilto dauguma dviračių trasų ženklinama baltais dažais šaligatvyje, pėsčiųjų takų sąskaita, todėl jie sunkiai nuspėjami.

Susisiekimo ministerija svarsto leisti pėstiesiems nebaudžiamiems eiti dviračių takais. Patys dviratininkai sveikina tokią iniciatyvą, o pėsčiųjų asociacijos vadovas įžvelgia galimą piktnaudžiavimą šia galimybe. Dabar galiojančių Kelių eismo taisyklių 48.5 papunktyje rašoma, kad pėstiesiems draudžiama eiti dviračių taku.

Kiek daugiau nei 100 kilometrų – tiek dviračių takų nutiesta Vilniaus gatvėmis. Nors dažnai jie nėra paruošti jų naudojimui, vis dėlto bene didžiausias konfliktas kyla tarp dviratininkų ir pėsčiųjų, ne visuomet linkusių dalytis viena erdve. Kalnų dviračių sporto federacijos vadovo Luko Donelaičio teigimu, bene geriausias dviračių takas Vilniuje yra Žirmūnų mikrorajone.

Sostinės meras Remigijus Šimašius sutinka, kad dviračių takų būklė Vilniuje yra tik „silpnai patenkinama“. Ilgus dešimtmečius dviračių infrastruktūra mieste nesirūpinta, todėl tenka ne tik tiesti naujus takus, bet ir taisyti senas klaidas. Mero teigimu, tokie miestai kaip Kopenhaga jau dešimtmečius investuoja į dviračių takus. Tuo metu Vilnius į tai rimtai pradėjo žiūrėti tik paskutiniu metu. Todėl dviratininkai vis dar negali džiaugtis saugiu ir greitu pasivažinėjimu mieste.

Dviratininkai pripažįsta, kad Vilnius – viena menkiausiai šiam sportui pritaikytų Europos sostinių. Kur ne kur mieste pažymėti dviračių takai grįsti smulkiomis plytelėmis, nubarstyti kanalizacijos dangčių ruožais, netikėtai išdygstančiais bordiūrais ir kitomis staigmenomis. Į ir taip siaurus takus drąsiai braunasi pėstieji, vedžioja ten savo šunis ir vaikus, bei kitaip sunkina dviratininkų gyvenimą.

Dviračių takai, galima sakyti, neišsemiama Lietuvos dviratininkų tema. Deja, panašu, kad situacija nesitaiso, o dviračių entuziastai priversti toliau vargti, nesuprasdami labai jau neaiškių, tačiau jiems skirtų nuorodų. TV3.lt skaitytojas pasidalijo savo vargais. „Vilniuje, Linkmenų, Žalgirio, Geležinio Vilko gatvėse prie „Rimi“ pasivažinėjau dviračiu ir likau pasipiktinęs visiškai naujo - tik po žiemos padaryto dviračių tako kokybe“, - nuomone pasidalijo vilnietis.

Atėjus vasarai žmonės veržiasi į gamtą, prie vandens telkinių ar šiaip keliauja, tačiau yra dalis ir tokių, kurie priversti šiltąjį periodą praleisti miestuose, dusti dulkėse ir transporto kamščiuose. Tokie piliečiai taip pat nori pramogauti, kuria riedučių ir dviračių klubus, bet susiduria su daugybe problemų. Riedučių takai nepritaikyti važinėjimuisi Riedutininkų asociacijos „Riedėk.

 Ieva Liubšytė Šiauliai nuo seno prisistatydavo kaip Dviračių miestas – juk jame jau ne vieną dešimtmetį veikia dviračių gamykla, bulvare yra įsikūręs vienintelis Lietuvoje Dviračių muziejus. Tačiau kad ir kaip būtų gaila, pastaraisiais metais Šiaulių miestas šiuo titulu didžiuotis nebegali. Nors miesto valdžia ir teigia daug dėmesio skirianti dviratininkams bei dviračių takų tvarkymui ir įrengimui – to negana.

„Tereikia nuvykti į Estiją ar Lenkiją ir pažiūrėti, ką diegdami dviračių takų infrastruktūrą veikia mūsų kaimynai, po to priimti sprendimą tą patį daryti pas mus – ir veikti. Tačiau Lietuvoje nėra nei sprendimų priėmimo kultūros, nei racionalaus problemos suvokimo, todėl ir žingsniuojame vėžlio greičiu kurdami dviratininkams skirtą infrastruktūrą“, - įsitikinęs Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Linas Vainius. Nuo 2000-ųjų Lietuvos keliuose žuvo 735 dviratininkai.

Iki 2020 metų Vilniuje planuojama nutiesti 145 kilometrų naujų dviračių takų, apjungsiančių atokiausius Vilniaus mikrorajonus. Tai numatantį specialųjį dviračių takų plėtros planą trečiadienį patvirtino Vilniaus savivaldybės taryba. Plane numatoma pirmiausia nutiesti dviračių takų atkarpas nuo Žvėryno tilto iki Gedimino prospekto ir nuo Baltojo iki Karaliaus Mindaugo tilto. Šį projektą numatyta įgyvendinti per 2015-uosius metus.

Žinių radijas  Sezoną pradėję dviratininkai džiaugiasi gerėjančia infrastruktūra Lietuvos miestuose ir kurortuose. Dviratininkų bendrijos tarybos nario Lino Vainiaus teigimu, dviračių takų tinklas yra neblogas Klaipėdoje ir Panevėžyje. Vilnius šioje srityje turėtų labiau pasitempti. „Praktiškai dabar kiekvienas Lietuvos miestas gali pasinaudoti Europinėmis paramos lėšomis, gali naudotis lėšomis iš kelių tvarkymo programos.

Bendrovė „Google“ pranešė „Google Maps“ skaitmeninius žemėlapius papildžiusi kelių Europos valstybių dviračių takais. Skelbiama, kad nuo šiol „Google Maps“ dviratininkams rodys kelią Prancūzijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Lichtenšteine ir Airijoje. Taigi, dabar dviratininkai iš Lietuvos su „Google Maps“ ras kelią per visą Europą iki pat Atlanto vandenyno. Pirmieji dviračių takai „Google Maps“ atsirado 2010 metais.

Tyrimas atskleidė, kad beveik pusė iš visų Londono dviratininkų bent kartą yra parblokšti žemėn automobilių, mikroautobusų ar sunkvežimių, skelbia London Evening Standard. Paaiškėjo, kad labiausiai pavojus būti partrenktiems automobilio gresia 25-34 metų amžiaus grupei priklausantiems jauniems žmonėms, kurie dėl neatidžių vairuotojų nukenčia dažniausiai.

Vilniuje planuojama nutiesti daugiau nei 50 km naujų dviračių takų. Toks sprendimas bus priimtas sostinės tarybai trečiadienį pritarus dviračių takų specialiojo plano parengimui. Šiuo metu yra įgyvendintas pirmasis „EuroVelo 11“ dviračių trasos etapas, kuris driekiasi Neries krantine 8,20 km. Antrojo etapo dviračių trasos ilgis bus apie 18,32 km.

Vyriausybė girasi milijonais, skiriamais eismo saugumui pagerinti, bet pernai Lietuvoje nutiesta tik 19 km dviračių ir pėsčiųjų takų. Kasmet Lietuvos keliuose žūsta apie 40 dviratininkų ir apie 200 pėsčiųjų. Dešimt kartų daugiau jų patiria įvairiausių sužalojimų. Saugesnei eismo aplinkai užtikrinti valstybė neranda pinigų, nors automobilių keliams tiesti kasmet nepagailima net 1 mlrd. Lt.

Lietuvoje šiemet numatoma rekonstruoti 15 sankryžų bei įrengti 10 dviračių takų ruožų, kurių bendras ilgis – beveik 20 km. Šie darbai bus atliekami vykdant ES remiamą eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimo projektą, praneša Susisiekimo ministerija. Numatyti darbai, anot ministerijos, keliuose gerokai padidins eismo saugą.

Vilniuje, suremontavus atskiras šaligatvių atkarpas ir įrengus nuvažiavimus, šiemet dviračių takai pailgėjo dvylika kilometrų. Šiuo metu vilniečiai ir miesto svečiai ekologišku transportu gali keliauti beveik 89 km ilgio specialiai paženklintais takais. Šiemet Sostinėje buvo įrengtos dvi naujos dviračių takų atkarpos: Upės g. sujungtos krantinės 77 m ilgio takeliu, Birutės g. įrengtas naujas 215 m ilgio takas.