dvarai

Iki šių dienų išlikę ir turtingą mūsų istoriją liudijantys Lietuvos dvarai – vieni įdomiausių lankytinų objektų šalyje. Tiesa, dalis jų – stūkso lyg nebylūs muziejai. Tarytum bando papasakoti savo istoriją, tačiau labai tyliai – jiems trūksta žmogaus rankos ir įveiklinimo. Tuo tarpu kiti dvarai – tiesiog klesti. Atgimę jie ne tik, kaip gyvi liudininkai, prisimena buvusių dvarininkų gyvenimus, bet ir kuria naujus naratyvus.

Ar žinojote, kad Ilzenbergo dvaro ūkyje rasite vieną šiauriausių pasaulio vynuogynų po atviru dangumi, Platelių dvare veikia vienintelis Europoje Užgavėnių muziejus, o Kelmės dvaro sodyboje lankytojai gali pasijusti tarsi svečiuose pas Šiaurės Amerikos indėnus: pasėdėti vigvame ir paragauti kukurūzinių irokėzų paplotėlių! Siekdama paskatinti keliautojus atrasti atgimstantį mūsų šalies istorinių pastatų grožį, unikalų kultūros paveldą bei siūlomas pramogas, Lietuvos nacionalinė turizmo skatinimo ...

Pastaraisiais metais išaugo lietuvių susidomėjimas dvarais. Nekilnojamojo turto (NT) specialistai pastebi, kad susižavėję pastatų istorijomis, šalia jų esančiais įspūdingais parkais, alėjomis ir vandens telkiniais, žmonės dvarus perka vietoj sodybų, visuomeninei veiklai ar originalioms verslo idėjoms įgyvendinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Panevėžietė Rasa Karvelytė savo laisvo laiko neleidžia veltui – vietoj to sėda į automobilį ir keliauja aplankyti dvarus, kurių vieni tviska prabanga, o kitų yra išlikę tik griuvėsiai. Dabar Rasa su pamiršta ir nežinoma Lietuvos dvarų istorija pažindina ir kitus. Šis pomėgis merginos gyvenime atsirado prieš penkerius metus – tiesa, tuomet Rasa dar nesigilino į tai, kokias istorijas slepia apgriuvusios sienos, o paprasčiausiai įamžindavo akimirką ir pamiršdavo.

Lietuvoje gausu įvairiausių dvarų – kai kurie prikeliami naujam gyvenimui ir traukia turistus, o kiti stūkso jau seniai apgriuvę ir užmiršti. Tačiau Artūras Patamsis jų neužmiršo – Kretingoje įsikūrusio kauniečio aistra lankyti ne tik pulsuojančius gyvybe, bet ir apleistus dvarus, kurių aplankė jau virš 450. 60-metus Artūras juokauja, kad, greičiausiai, praėjusiame gyvenime buvo tyrinėtojas, landžiojęs po senovės Egipto požemius.

Pamažu karantinas laisvėja ir nors nepanašu, kad dar greit galėsime laisvai keliauti į užsienio šalis, galima pradėti planuoti keliones Lietuvoje. Tai gali padėti padaryti jonaviškė Kristina – istorijos mokytoja su šeima aplankė ne vieną gražiausią Lietuvos kampelį ir savo rekomendacijomis dalijasi su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. „Paskutiniai metai keliavimo įpročius apvertė aukštyn kojomis. Atviras pasaulis užvėrė ne vienas duris.

Naujuoju vaizdo klipu, kuriame atskleidžiamas gamtos, istorinių pilių ir dvarų grožis, Lietuvos pilių ir dvarų asociacija skatina keliauti po Lietuvą ir pažinti jos kultūrinį paveldą. Pilys ir dvarai, žaliuojančių parkų supami architektūriniai ansambliai, gaubiami istorinio šydo, lyg brangakmeniai nubarstantys visos Lietuvos kraštovaizdį... Juose saugoma Tėvynės ir kiekvieno iš mūsų praeities dalelė.

Net 131 istorinė pilis ir dvaras trijose Baltijos šalyse atvers duris lankytojams šių metų vasarą. Trijų šalių pilių ir dvarų asociacijos susivienijo organizuodamos tarptautinį projektą, padėsiantį vizualizuoti šių šalių dvarų tinklo tankumą, pabrėžti dvarų, kaip kultūrinės, ekonominės ir regioninės raidos variklių, svarbą praeityje ir dabar.

Žinių radijas Pastarąjį dešimtmetį aktyviai rekonstruojami Lietuvos dvarai išgyvena renesansą ne vien fiziškai, bet ir semantiškai. Šiandien visuomenės akyse dvarai – tai romantiškas, patrauklus ir įdomus paveldas. Jį norisi ne tik pamatyti, su juo susipažinti, bet ir patirti tiesiogiai – pasėdėti verandoje klausantis koncerto, ar švęsti pobūvių salėje kaip šeimininkams. Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė pasakojo, jog dvaruose anais laikais gimdavo pažanga.

Šią savaitę su savo mokyklomis atsisveikina rajono abiturientai. Išleistuvių šventės neatsiejamos nuo puotos ir kitų tradicijų, o labiausiai pageidaujamomis vietomis linksmybėms išlieka rajono dvarai. Trečiadienį į išleistuvių šventę rinkosi Antano Smetonos gimnazijos, ketvirtadienį – Jono Basanavičiaus gimnazijos abiturientai. Mokyklos baigimo atestatai jiems iškilmingai įteikti kultūros centre.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ Griūvantys dvarai, netvarkoma teritorija ir 10-ies litų bauda už jų nepriežiūrą. Toks dažno naujojo Lietuvos dvarininko požiūris į nuosavybę. Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Rytis Budrys sako, kad dažnai savininkai gyvena tuščiomis viltimis griūvantį paveldą parduoti už milijoną ar jo vietoje pasistatyti naują namą.

Žvelgiant į didelį apleistą pastatą apima neįtikėtinas jausmas. Prieš akis iškyla nykstančios didybės griuvėsiai, kuriuos pasiglemžia laikas. Kviečiame pakeliauti po devynis įspūdingus vaiduokliais virtusius dvarus, rašo io9.com. Pidhirtsi pilis, Ukraina Ši pilis, pastatyta tarp 1635 ir 1640 metų, kadaise buvo gausiai apstatyta prabangiais baldais, tačiau per Pirmąjį pasaulinį karą Rusijos kariai sunaikino prabangų jos interjerą.

Ruduo – tai metas, kai medžiai nusidažo ryškiomis spalvomis, parkų alėjos rytais pasipuošia rūku, o paskutiniai šilti saulės spinduliai kviečia rinkti kaštonų. Ruduo puikus laikas pakeliauti ir aplankyti primirštus Lietuvos dvarus. Juk visa Lietuva nusėta dvarų ir dvarelių. Jų turime kone 2000. Deja, ne visi išliko ar išlaikė savo buvusį grožį. Tačiau yra ir tokių, kurie prikelti naujam gyvenimui laukia lankytojų ar pro šalį keliaujančių prašalaičių.

Garsiojo Prancūzijos Burgundijos regiono gyventojai sunerimę. Jie įtariai vertina žinią, kad turtingas kinas įsigijo vieną iš viduramžių pilių – ar nesikėsinama į Prancūzijos kultūros paveldą, praneša LRTV Naujienų tarnyba. Ramaus Burgundijos kaimelio naujiena – turtingas lošimo namų magnatas, kinas iš Makau įsigijo viduramžių pilaitę. Sumokėjo aštuonis milijonus eurų, kai vietos pirkėjai pasitraukė iš aukciono.

Pakruojo rajono valdžia leido statytis namus šalia didžiausio Lietuvoje išlikusio Pakruojo dvaro. Vienas pirmųjų dvaro pašonėje statytis suskubo rajono tarybos narys. Anksčiau palaiminę šias statybas Kultūros paveldo departamento atstovai dabar sako, kad padėtį aiškinsis vietoje. Pakruojo savivaldybė – nuolatinės valdžios dar neturi, tačiau politikams tai netrukdo priimti lemtingus sprendimus. Tarybos nariai sutiko, kad šalia Pakruojo dvaro išdygtų gyvenamųjų namų kvartalas.

Vaiduoklių, šmėklų medžioklė, apsiginklavus fotoaparatu užsienio šalyse – populiarus užsiėmimas tarp paranormalių reiškinių entuziastų. Tuo tarpu Lietuvoje į panašius reiškinius vis dar žiūrima su nepasitikėjimu. Tačiau niekas negali paneigti, kad gandais ir šiurpiomis legendomis apipintų vietų, šimtmečius skaičiuojančių dvarų ir nejaukių požemių turime ir mes.

Rusijos tinklaraštis ttolk.ru nusprendė pažiūrėti, kaip gyvena valdžios grietinėlė. Buvo pasirinkti variantai iš atvirų šaltinių, kaina - nuo 10 mln. dolerių už objektą. Rubliovkai  pavyko susiformuoti į nepriklausomą anklavą, apgyvendintą vadinamojo elito. Šiandien šioje elitinėje teritorijoje, kurios plotas užima maždaug 300 kv. km (tai maždaug dukart daugiau už Lichtenšteino kunigaikštystės plotą), yra apie 10-11 tūkst. brangių namų valdų.

Kalbant apie šalies dvarus sunku rasti aukso vidurį. Nedaugelis jų restauruoti ir išsaugoti. Kur kas didesnė dalis apleisti ir virtę griūvančiais šiukšlynais. Tuo įsitikino po dvarus pasižvalgyti patraukę savaitraščio „Ekonomika. lt“ žurnalistai.

Liaudies buities muziejuje baigiami atstatyti Aristavėlės dvaro rūmai savo architektūra ir detalėmis žavi restauratorius.Anot jų, pastatą prieš kelis šimtus metų projektavo ir statė aukščiausios klasės meistrai, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Maždaug 1773 metais Kėdainių rajone statyti Aristavėlės dvaro rūmai – vieninteliai išlikę to meto mediniai rūmai Lietuvos teritorijoje.

Kurtuvėnai – nedidelis miestelis, įsikūręs Rytų Žemaičių plynaukštėje, 20 kilometrų į pietvakarius nuo Šiaulių, palei kelią Šiauliai–Užventis. Legendomis apipintas miestelis šliejasi prie Kurtuvėnų kraštovaizdžio draustinio. „Kur tu, viena...“ Miestelis žinomas jau nuo XIII amžiaus. O XIX amžiuje miestelis buvo vienas svarbiausių to krašto kultūros židinių. Ir šiandien garsas apie Kurtuvėnus plačiai sklinda. Sena legenda byloja, kad miestelio pavadinimas susijęs su paslaptingu reginiu.

Leidykla „Terra Publica“ 2009 metais pradėjo įspūdingos apimties pažintinių žinynų apie įdomiausius Lietuvos architektūros, istorijos ir kultūros objektus seriją „153 įdomiausi.

Duomenys apie aukščiausiųjų Rusijos asmenų darbo ir poilsio vietas yra valstybinė paslaptis. Toks slaptumas – puiki dirva gandams apie naujas pasakiškas Rusijos vadovų rezidencijas. Pirmame šių metų prezidentinės tarybos susirinkime dėl kovos su korupcija Rusijos prezidentas V. Putinas pareikalavo patikrinti kai kuriuos duomenis pajamų deklaracijose.

Siekdama užkirsti kelią netinkamai saugomų dvarų nykimui, Vyriausybė pirmadienį pavedė Kultūros ministerijai parengti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisas, nustatančias netinkamai laikomo kultūros paveldo paėmimo valstybės nuosavybėn tvarką ir prioritetus.

Itin didelės kultūrinės ir mokslinės reikšmės objektų neprižiūrintiems savininkams atsiras grėsmė juos prarasti: inicijuojamos Baudžiamojo kodekso pataisos, kurios numatytų tokių objektų konfiskavimo galimybę.