durpės

Daugelis lietuvių šiuo metu yra pamėgę gardžias uogas – šilauoges. Tačiau ne vienas padaro kelias esmines klaidas, kuomet bando jas užsiauginti savo ūkyje. Apie jas papasakojo ir patarimais laidoje „Svajonių ūkis“ pasidalijo dr. Algirdas Amšiejus ir dr. Elena Survilienė. Sodininkystės ekspertai atskleidė, kiek drėgmės reikia šilauogėms, kodėl jų lapeliai ruduoja ir išdavė auksinius patarimus, kaip auginti šilauoges, kad sulauktumėte puikaus derliaus.

Trečiadienį dėl Kaliningrado srityje ties Lietuvos siena degančio durpyno Neringoje, tvyrojo degėsių kvapas, buvo skirtos rekomendavijos daugiau laiko leisti uždarose patalpose. Žmonės skundėsi prastu oru ir savijauta. Tačiau šiandien jau skelbia gerą žinią, kad situacija stabilizavosi,  Neringos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ vadovė Edita Lubickaitė sako, kad oras dabar gaivus. „Šiuo metu, bent jau aš iš viso jokių kvapų neužuodžiu.

Pirmadienį priešpiet Šiauliuose kilo gaisras.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia, kad 11:19 val. sulaukė pranešimo apie degantį mišką.  Atvykus ugniagesiams paaiškėjo, kad maždaug 1 ha plote dega durpinga pieva ir miško paklotė.  PAGD atstovai teigia, kad miško gesinimui pasitelktos didelės ugniagesių ir miškininkų pajėgos.

Vilnius pradeda pasiruošimą nuo 2023 m. birželio įsigaliosiančiam draudimui deginti anglį ir durpių briketus sostinėje. Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį priėmė sprendimą skirti dalinį finansavimą asmenims, nusprendusiems keisti iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius į įrenginius, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, arba prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos.

Žemė slysta iš po kojų – tikriausiai taip galima apibūdinti vieno vyro šiaurinėje Airijos dalyje užfiksuotą vaizdo įrašą. Liudininkas įamžino, kaip jo akyse dalis žemės kartu su medžiais ėmė slysti žemyn nuo kalno ir artėti šalia esančios upės link.  Marko Rooney draugas jam atsiuntė vaizdelį, kuriame įamžino kaip šiaurinėje Airijos dalyje, Donegalo grafystėje, netoli vieno vėjo jėgainių parko, nuo kalno žemyn iki upės ėmė judėti žemė – durpės su kartu ant jų augančiais augalais.

Durpių briketais prekiavusi Šiaulių įmonė, įtariama, nuslėpė 13 tūkst. eurų mokesčių, ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Įtarimai įmonės vadovui pareikšti dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo. Tyrimo metu nustatyta, kad Šiaulių gyventojas, dirbdamas įmonės generaliniu direktoriumi, nuo 2018 sausio iki praėjusių metų kovo  tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą.

Didelį miško ir durpyno gaisrą Vakarų Latvijoje penktadienį gesina 60 ugniagesių, tačiau vėliau tą pačią dieną prie jų turi prisidėti dar 30, naujienų agentūrai BNS nurodė Valstybinė ugniagesių gelbėtojų tarnyba (VUGT). Tarnyba sakė, kad šiuo metu turi pakankamai išteklių kovoti su gaisru Talsų regiono Valdgalės apygardoje ir kad jis nėra pernelyg išplitęs.

Aplinkosaugininkai teigia, kad durpių Lietuvoje išgaunama per daug, nes esą alinamos saugotinos pelkės. Durpių įmonių asociacijos “Lietuviškos durpės” prezidentas Giedrius Kavaliauskas Žinių radijo laidoje “Žaliavų rinkos pulsas” sakė, jog Lietuvoje yra 16 įmonių, išgaunančių durpes.   “Vienos įmonės durpes parduoda kitiems gamintojams, kitos iš durpių gamina substratus, skirtus sodininkystei ar daržininkystei. Trečios išgauna durpes, kaip energetinį produktą - kurą.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Lietuvos durpininkai, eksportuojantys didžiąją dalį pagamintų durpių, ieško galimybių Lietuvoje daugiau jų panaudoti šildymui. Esą šis pigus vietinis kuras galėtų sumažinti šilumos kainas. Dabar 90 proc. durpių ir iš jų pagamintų įvairių substratų eksportuojama, daugiausiai į Vakarų Europą. Skaičiuojama, kad Lietuvoje – dešimtadalis visos Europos Sąjungos durpių pramonės.

Kur­šė­nų mies­to cent­ri­nė­je Lau­ry­no Ivins­kio aikš­tė­je, prie pat pub­li­cis­to, ver­tė­jo, liau­dies švie­tė­jo, pir­mo lie­tu­viš­ko ka­len­do­riaus lei­dė­jo L. Ivins­kio pa­mink­lo pa­drėb­tos krū­vos mėš­lo. Juo, ma­tyt, dir­vo­že­mį tręš. Čia pat te­be­žy­di Lie­tu­viš­ko­jo ka­len­do­riaus šven­tės da­ly­vių pa­dė­tos gė­lės. Į re­dak­ci­ją užė­jęs kur­šė­niš­kis ste­bė­jo­si prie pa­mink­lo bei aikš­tės pa­kraš­čiais pūp­san­čio­mis mėš­lo krū­vo­mis.

Idėja durpes naudoti šilumos gamybai sėkmingai skinasi kelią. Brangios dujos ir kylanti biokuro kaina verčia ieškoti pigiausių šilumos šaltinių, rašo „Lietuvos rytas“. Sovietmečiu plačiai naudotos durpės vėl gali būti reikalingos šilumos ūkyje. Tuo kandidatą į premjerus Algirdą Butkevičių susitikime bandė įtikinti durpių pramonės atstovai. Pasitelkę mokslininkus, karjerų valdytojai sako, kad šiandien galima šildytis deginant durpes. Ir netgi tai atsieitų gerokai pigiau.

Idėja durpes naudoti šilumos gamybai sėkmingai skinasi kelią. Brangios dujos ir kylanti biokuro kaina verčia ieškoti pigiausių šilumos šaltinių, rašo „Lietuvos rytas“. Sovietmečiu plačiai naudotos durpės vėl gali būti reikalingos šilumos ūkyje. Tuo kandidatą į premjerus Algirdą Butkevičių susitikime bandė įtikinti durpių pramonės atstovai. Pasitelkę mokslininkus, karjerų valdytojai sako, kad šiandien galima šildytis deginant durpes. Ir netgi tai atsieitų gerokai pigiau.

Šalyje didėja naudingųjų išteklių gavyba – tai rodo 2011 m. duomenys, kuriuos apibendrino Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos. Daugiausia išgaunama žvyro, dolomito, durpių, klinčių. Pernai išgauta 6590 tūkst. kubinių metrų žvyro – 400 tūkst. kub. m daugiau negu 2010 m., 1447 tūkst. kub. m dolomito (297 tūkst. kub. m daugiau), 1247 tūkst. kub. m mažaskaidžių durpių (330 tūkst. kub. m daugiau), 890 tūkst. kub. m kitų durpių (133 tūkst. kub. m daugiau), 572 tūkst. kub.

Lietuvos durpių pramonę pastaruosius 3 metus stekena krizė ir lietingos vasaros – gavyba sumažėjo, žaliavą tenka vežtis iš užsienio. Durpininkų teigimu, dabar pagrindinė jų užduotis – kaip nors išgyventi iki geresnių orų. Tada bus galima lengviau atsikvėpti. Jeigu tik Seimas nesugalvos apkrauti įmones didesniais mokesčiais, praneša LTV „Panorama“. 2008-ųjų pabaigoje smogusi krizė durpių pardavimą sumažino iki trečdalio. Tad teko mažinti ir gavybą.

Skalūnų dujų burbulas visuomenę ir žiniasklaidą privertė vėl atsigręžti į primirštą per sunkmetį šalies ūkio sritį – geologiją. Jai sunkmetis nesibaigia. Lietuva nėra turtinga naudingųjų iškasenų, tačiau, pasak Juozo Mockevičiaus, Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktoriaus, nors kiek paskatinta finansiškai ir teisiškai, galėtų deramai prisidėti prie ekonomikos atsigavimo. Pasak jo, Lietuvoje aptikta ir ištirta 18 rūšių naudingųjų iškasenų, iš kurių naudojama pusė.

Ketvirtadienį aviatoriai Kaune baigė barstyti durpes virš Neries upės, vanduo pradėjo tekėti laisvai. Iš 20 metrų aukščio durpės ant upės vagos buvo beriamos 8-10 m pločio juosta. Kadangi ieškant būdų, kaip nuo pavasarinio potvynio apsaugoti prie upės gyvenančius Kauno rajono gyventojus, buvo atsižvelgta į Valstybinės ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijas ir priimtas sprendimas barstyti durpes ant upę sukausčiusio ledo.

Aviatoriai pradėjo berti durpes ant Neries ledo. Siekiant sumažinti potvynio grėsmę, Kauno rajone nuspręsta ledą tirpdyti maždaug 10 km suledėjusios upės ruože. Kauno rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų centro posėdyje nuspręsta, kad oro sąlygos durpėms barstyti pirmadienį itin palankios: nėra vėjo, kuris durpes nešiotų, o antradienį ir artimiausiomis dienomis žadami saulėti orai.

Durpininkai sako, kad ši vasara jų verslui nebuvo itin palanki – kasti durpes trukdė drėgni orai. Pajamų padaugėtų, jei durpės būtų įteisintos kaip biokuras. Jei Lietuvoje ši žaliava būtų įteisinta kaip biokuras, kaip yra daugelyje Europos Sąjungos valstybių, tuomet durpes būtų galima tiekti elektrinėms, kurios energiją gamina iš atsinaujinančių šaltinių. Pasak durpininko Gintauto Molnerio, tam reikėtų keisti Lietuvos įstatymus.