draudimo išmokos

Bankrutuojančios kredito unijos „Žemaitijos iždas“ indėlininkai jiems priklausančias draudimo išmokas nuo kovo 20 dienos galės atsiimti Medicinos banke. Bendra mokėtinų draudimo išmokų suma siekia 1,63 mln. eurų, indėlininkų, kuriems priklauso draudimo išmokos skaičius – 189, pranešė „Indėlių ir investicijų draudimas“. „Žemaitijos iždas“ indėlininkams bus kompensuojama 100 proc. indėlio sumos, neviršijančios 100 tūkst. eurų. Teisė į draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos.

Žinių radijas Draudikai skelbia, kad daugėja atvejų, kai vairuotojai tyčia apgadina automobilius, kad gautų draudimo išmokas, „Žinių radijui“ sakė „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Transporto žalos sureguliavimo skyriaus vadovas Agnius Gučius. Pasak jo, pernai penktadaliu padaugėjo neteisėtų bandymų gauti draudimo išmokas už apgadintus automobilius. „Jeigu situacija toliau nesikeis, ateityje prognozuojamas tik (tokių sukčiavimo atvejų – red.) augimas.

Praėjusią žiemą (2013 m. gruodį – 2014 m. vasarį) draudimo bendrovė „PZU Lietuva" išmokėjo beveik 40 proc. daugiau išmokų be automobilio apžiūros.

Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad per metus nesąžiningi klientai bando apgaule įgyti draudimo išmokų už maždaug 1 milijoną litų. Du trečdalius šios sumos sudaro melaginti, suklastoti pranešimai apie būstuose „patirtas“ žalas. Dažniausiai bandoma apsidrausti po įvykio, nepranešant draudikui apie jau įvykusios žalos padarinius ir taip bandant gauti draudimo išmoką už ne draudimo apsaugos laikotarpiu patirtą žalą.

Nuo klaidų nesame apsaugotas nė vienas – draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ žalų administravimo ekspertų nestebina pranešimai apie patirtas žalas, kuomet į požeminę aikštelę važiuodamas vairuotojas pamiršta, jog prie automobilio stogo yra pritvirtinti dviračiai ir juos atsimena tik išgirdęs nemalonų garsą. Visgi net ir daug mačiusiems draudimo ekspertams tenka susidurti su nuostabą keliančiomis klientų patirtomis žalomis.

„PZU Lietuva“, nelaukdama galutinių gaisro tyrimo išvadų, atlygino visus nuostolius Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčiai ir birželio 8 d. pervedė sutartą paskutinę draudimo išmokos dalį. Iš karto po nelaimės bendrovė išmokėjo 45 tūkst. litų pirmiesiems pagalbos darbams, kiek vėliau - dar 193 tūkst. Lt. Iš viso bažnyčiai gelbėti draudikė išmokėjo 0,75 mln. litų.

Draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ ir „PZU Lietuva“ sausio 26 d. Tytuvėnų vienuolyne ir bažnyčioje įvykusio gaisro padariniams pašalinti gali skirti apie 6,9 mln. litų. Draudimo bendrovė „Gjensidige Baltic“ rezervavo 3 mln. litų gaisro Tytuvėnų vienuolyne žalai atlyginti, o „PZU Lietuva“ jau pervedė 45 tūkst. litų draudimo išmoką. Iš viso pastarojoje bendrovėje Tytuvėnų bažnyčia yra apdrausta 3,85 mln. litų draudimo suma.

Alytaus ir Marijampolės apskrityse veikiančioms įmonėms „Swedbank“ jau išmokėjo 97 proc. draudimo išmokų už valstybės draustus indėlius banke „Snoras“. Šio banko filialuose Marijampolėje ir Alytuje indėlius laikiusioms įmonėms iš viso nuo gruodžio 14 d. buvo sugrąžinta 24,3 mln. Lt indėlių. „Draudimo išmokos už banke „Snoras“ laikytus indėlius mokamos operatyviai  ir beveik visos sumos indėlininkams jau yra grąžintos.

Jau paaiškėjo detalus „Snoro“ indėlininkams skirtų SEB mobiliųjų komandų kitos savaitės (gruodžio 12-16 dienomis) darbo grafikas. SEB mobiliosios komandos savo darbą pradės gruodžio 8–9 dienomis 40-yje šalies miestų ir miestelių ir dirbs nuo kelių dienų iki kelių savaičių – priklausys nuo to, kiek tame regione yra banko „Snoras“ indėlininkų.

Pastarieji metai draudimo rinkai buvo ne tik ekonominio nuosmukio, bet ir labai ženklaus žalų skaičiaus augimo metai, teigia „Lietuvos draudimo“ atstovai. Jų skaičiavimu, palyginus 2010 m. su 2009 m., užfiksuotų žalų skaičius išaugo 30 proc.  Šis augimas daugiausiai susijęs su gamtos stichijomis.

SEB banko interneto svetainėje www.seb.lt jau veikia specialus puslapis, skirtas banko „Snoras“ indėlininkams, kuriame pateikiama aktuali informacija ir atsakymai į svarbiausius gyventojų ir Vilniaus apskrities įmonių klausimus apie draudimo išmokų mokėjimo procedūrą SEB banke.

Juridiniams asmenims draudimo išmokas mokėti pasirinkti visi bankai, kurie išreiškė susidomėjimą prisidėti prie šios svarbios funkcijos - draudimo išmokų mokėjimo - įgyvendinimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) daro viską, kad draudėjai ir socialinio draudimo išmokų gavėjai, kurie naudojasi banko „Snoras“ paslaugomis, nepatirtų papildomų rūpesčių. „Sodra“ informuoja, kad socialinio draudimo išmokų gavėjus sklandžiai pasiekia jiems priklausančios socialinio draudimo išmokos. Žmonės naudojasi galimybe „Sodros“ pervedamas socialinio draudimo išmokas, kurias jie gauna per banką „Snoras“, išsiimti po 500 Lt per parą.

Lietuvoje registruotas nedarbas siekė 10,37 proc. Darbo biržos duomenų registre buvo 214,4 tūkst. bedarbių - 3,9 tūkst. daugiau nei prieš savaitę, kuomet registruotas nedarbas sudarė 10,18 proc. Per savaitę bedarbio statusas buvo suteiktas 4,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų 22,4 proc. sudaro jaunimas iki 25 m. amžiaus. Per savaitę padėta įsidarbinti 4,4 tūkst. bedarbių - tiek pat kaip ir praėjusiąją. Darbdaviai spalio 28 - lapkričio 4 dienomis registravo 2,9 tūkst.

Spalio 20 d. šalyje buvo registruota 212,6 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 10,28 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per savaitę registruotų bedarbių sumažėjo 2,2 tūkst. Spalio 14-20 dienomis bedarbio statusas suteiktas 5,2 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų - 23,5 proc. sudaro jaunimas iki 25 metų amžiaus. Tarp naujų bedarbių daugiausia yra turinčių darbo patirties, bet nedirbusių iki dvejų metų - 50,8 proc., ilgiau kaip dvejus metus nedirbo 20,2 proc., iš viso niekur nedirbo 24,1 proc.

Šių metų sausio-liepos mėn. Lietuvos bendrovės dažniausiai susidūrė su automobilių avarijų padaromais nuostoliais. Per šį laikotarpį šalies draudikai juridiniams asmenims išmokėjo 138 tūkst. draudimo išmokų už beveik 259 mln. litų. Transporto draudimo išmokų vertė, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, padidėjo 12 proc. ir sudarė net 44 procentus visų draudimo išmokų.

Ketvirtadienio pavakarę Lietuvoje praūžusi audra ne tik laužė medžius, paliko miegamuosius rajonus be elektros, bet ir pridarė nuostolių gyventojų būstams, automobiliams bei verslo įmonių turtui. Lietuvos draudikų asociacija (LDA) skaičiuoja, kad patirti nuostoliai jau dabar siekia pusantro milijono litų. Nuo nuplėštų stogų iki išdaužtų balkonų Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ teigė jau užregistravusi apie 30 pranešimų apie klientų turtui sukeltas žalas.

Norvegiško kapitalo ne gyvybės draudimo bendrovė „Gjensidige Baltic“ skaičiuoja, kad dėl vasarą išaugančio vagysčių skaičiaus ir dažniau kylančių gaisrų bei stichinių nelaimių dvigubai padidėja turto žalų skaičius. Bendrovė įspėja gyventojus, prasidėjus atostogų sezonui, pasirūpinti savo namų ir juose esančio turto apsauga. „Gjensidige Baltic“ duomenimis, vasarą, palyginus su kitais metų laikais, maždaug du kartus padidėja vagysčių, gaisrų ir stichinių nelaimių tikimybė.

Šiandien Biržuose sprogus kietojo kuro katilui žuvo trys metalo apdirbimo įmonės „Nitator-SLT“ darbuotojai. Bendrovė buvo apsidraudusi draudimu nuo nelaimingų atsitikimų UADB „Ergo Lietuva“. Preliminariais duomenimis, dėl nutikusios nelaimės draudimo išmoka gali siekti 390 tūkst. litų.