Donaldas Trumpas

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas antradienį pareiškė, kad Izraelis ir Jungtinės Valstijos „negali jėga primesti neteisingų siekių“, po 12 dienų trukusių kovų tarp Irano ir Izraelio įsigaliojus trapioms paliauboms.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jam paskambino ir pasisiūlė padėti išspręsti Irano ir Izraelio konfliktą, praneša „Fox News“. „Kaip žinote, Vladimiras man paskambino. Jis pasakė, ar galiu jums padėti su Iranu? Aš atsakiau: ne, man nereikia pagalbos su Iranu. Man reikia pagalbos su jumis. Ir aš tikiuosi, kad mes sudarysime susitarimą su Rusija, tai yra gėda.

Į NATO viršūnių susitikimą vykstantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad parama Ukrainai galės būti įskaičiuota į planuojamą 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidų gynybai rodiklį. „Ukrainos parama taip pat yra įtvirtinta, beje, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad parama Ukrainai bus įskaičiuota  į tą bendrą 5 proc. rodiklį“, – Prezidentūros vaizdo įraše antradienį teigė šalies vadovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė „tikriausiai“ susitiksiąs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Hagoje paraštėse.  „Taip, tikriausiai su juo susitiksiu“, – prezidentiniame „Air Force One“ lėktuve žurnalistams sakė D. Trumpas.

NATO sąjungininkų įsipareigojimas didinti išlaidas gynybai, kuris turėtų būti patvirtintas antradienį prasidedančiame istoriniu vadinamame Aljanso aukščiausiojo lygio susitikime, nėra skirtas tik JAV prezidentui Donaldui Trumpui įtikti, pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. „Nedarome to, kaip kai kurie teigia, norėdami padaryti paslaugą Jungtinėms Valstijoms ir jų prezidentui“, – sakė jis Vokietijos parlamente prieš išvykdamas į susitikimą Hagoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad NATO kolektyvinės gynybos sąlyga turi „daugybę apibrėžimų“, o šie jo komentarai, tikėtina, sukels nerimo sąjungininkams, Hagoje prasidedant Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Kinija ir toliau gali pirkti iranietišką naftą, taip, regis, palengvindamas Teheranui anksčiau Vašingtono įvestas sankcijas. „Kinija dabar gali ir toliau pirkti Irano naftą. Tikėkimės, kad jie taip pat daug pirks iš JAV“, – rašė D. Trumpas savo įraše socialiniame tinkle „Truth Social“, pakeliui į NATO viršūnių susitikimą Hagoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad, jeigu įsigaliotų paliaubos tarp Izraelio ir Irano, būtų suduotas smūgis blogio ašies valstybėms. Anot jo, tolimesnė eskalacija reikštų dar vieną karštąjį židinį pasaulyje. „Irano branduolinės užmačios yra iš tikrųjų pavojingas reiškinys, turint galvoje, kad tai tikrai yra agresyvi valstybė.

Irano vyriausybė antradienį pareiškė, kad „ėmėsi būtinų priemonių“, kad užtikrintų savo branduolinės programos pratęsimą po JAV ir Izraelio smūgių, nukreiptų prieš jos objektus. „Ėmėmės būtinų priemonių ir vertiname smūgių padarytą žalą“, – sakė Irano atominės energijos organizacijos vadovas Mohammadas Eslami per valstybinę televiziją transliuotame pareiškime.

JAV prezidentas D. Trumpas antradienį pareiškė, kad nenori „režimo pokyčių“ Irane tęsiantis šios šalies konfliktui su Izraeliu, ir pridūrė, kad tai sukeltų chaosą. „Jei taip būtų, tai būtų, bet ne, aš to nenoriu. Norėčiau, kad viskas kuo greičiau nurimtų“, – sakė D. Trumpas žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“. „Režimo pakeitimas reiškia chaosą, o idealiu atveju mes nenorime matyti tiek daug chaoso“, – teigė jis.

Izraelis susilaiko nuo tolesnių smūgių Iranui po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir izraeliečių ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pokalbio, antradienį pranešė jo biuras. D. Trumpas piktai apkaltino ir Iraną, ir Izraelį pažeidus jo vėlai pirmadienį paskelbtas paliaubas, tačiau po kelių valandų jis paskelbė, kad jos jau galioja. „Po prezidento Trumpo pokalbio su ministru pirmininku Netanyahu Izraelis susilaiko nuo tolesnių smūgių“, – sakoma pareiškime.

NATO siekis per ateinančius 10 metų padidinti savo gynybos finansavimą iki 5 proc. yra didesnė ambicija negu anksčiau, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, lyginant su ankstesnėmis diskusijomis dėl išlaidų gynybai, Aljansas dabar daro kokybišką šuolį ir didins finansavimą palaipsniui. „Taip, numatytas 10-ies metų pereinamasis laikotarpis, tačiau mes nesunkiai galime palyginti, kaip mes diskutuodavome anksčiau. Šalys, kurios turėdavo šiek tiek mažiau negu 2 proc.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atmetė kaltinimus, kad neišnaudoja visų diplomatinių priemonių Ukrainos karui nutraukti. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas supranta „tik jėgos kalbą“, sakė jis antradienį Bundestage kalbėdamas prieš NATO ir ES viršūnių susitikimus šią savaitę. V. Putinas esą nerodo jokio noro sudaryti taiką. „Todėl dirbti taikos labui dabar reiškia, kad reikia kalbėti šia kalba“, pabrėžė F. Merzas. F. Merzas: „Pripažinome, kad klydome.

JAV jau beveik penkis mėnesius neskelbė apie jokius naujus karinės pagalbos paketus Ukrainai, todėl Kyjivas priverstas ieškoti alternatyvių sprendimų. Tuo metu laikas nenumaldomai bėga, o Rusijos pajėgos lėtai artėja prie rytinės fronto linijos ir ruošiasi naujai vasaros puolimo bangai.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pasveikino, anot jos, istorinį NATO įsipareigojimą didinti gynybos išlaidas, sakydama, kad Europos gynybos pramonė „pagaliau pabudo“. „Gynybos Europa pagaliau pabudo. Rytoj viršūnių susitikime bus nustatyti išties istoriniai nauji NATO sąjungininkių išlaidų tikslai“, – teigė ji. Per NATO viršūnių susitikimą Hagoje, Nyderlanduose, sąjungininkės ketina susitarti per ateinantį dešimtmetį skirti 5 proc.

Prieš NATO viršūnių susitikimą Hagoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo nusiteikęs optimistiškai. „Kaip žinote, dabar vykstu į NATO, – sakė jis antradienį Vašingtone prieš išskrisdamas. – Manau, kad susitikimas bus sėkmingas“. Hagoje antradienio vakarą susirinks 32 NATO šalių lyderiai. Aljanso partnerės prieš viršūnių susitikimą susitarė iki 2035 m. bent 3,5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti gynybai ir 1,5 proc. – su gynyba susijusiai infrastruktūrai.

Britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį paskelbė, kad Jungtinė Karalystė (JK) yra įsipareigojusi gynybai skirti 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) pagal naują įsipareigojimą, kurį planuojama paskelbti per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą. Aljanso dviejų dienų susitikimo Hagoje išvakarėse paskelbtame pareiškime K. Starmeris pažymėjo, kad jo vyriausybė sieks šį įsipareigojimą įgyvendinti iki 2035 metų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, grįžęs į valdžią, savo inauguracinėje kalboje pažadėjo Amerikai naują „aukso amžių“. Tačiau nauji tyrimai atskleidė nerimą keliančią tendenciją: beveik 29 mln.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtų paliaubų, padėtis dėl Izraelio konflikto su Iranu išlieka nestabili. Izraelis ir Iranas anksčiau antradienį pritarė D. Trumpo pasiūlytam paliaubų planui, kuriuo siekiama užbaigti 12 dienų trunkantį karą Artimuosiuose Rytuose. Tačiau Iranas ir Izraelis ilgai netrukus apkaltino vienas kitą pažeidus ryte paskelbtas paliaubas, kurios turėjo įsigalioti 8 val. 30 min.

Vokietijos koncernui „Volkswagen“ priklausanti „Audi“ svarsto galimybę statyti naują gamyklą JAV, siekdama išvengti prezidento Donaldo Trumpo grasinimų papildomais muitais. Kaip rašo Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“, tai yra vienas iš kelių scenarijų, kuriuos šiuo metu vertina bendrovės vadovybė.   Pasak leidinio, realiausia vieta būtų pietinė JAV dalis. Numatoma, kad investicijos gali siekti iki 4 mlrd. eurų (apie 4,6 mlrd.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad NATO šalims padidinti savo gynybos išlaidas per ateinančius 10 metų iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) yra per ilgas laikotarpis. „Numatytas laikotarpis, per kiek laiko bus įgyvendinta, yra per ilgas. Mūsų ambicija per penkis metus padaryti, atrodė, jau buvo per ilga. Dabar numatyti 10 metų yra smarkiai per ilgas laikotarpis“, – antradienį žurnalistams Hagoje kalbėjo K. Budrys.

Kataro ministras pirmininkas įtikino Iraną sutikti su JAV pasiūlytomis paliaubomis su Izraeliu po to, kai Teheranas paleido raketų į amerikiečių karinę bazę netoli Dohos, antradienį pranešė apie derybas informuotas naujienų agentūros AFP šaltinis. „Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thani (Mohamedas bin Abdulramanas Tanis) per pokalbį telefonu su Irano atstovais (...) įtikino Iraną sutikti su pasiūlymu“, – pranešė šaltinis agentūrai AFP.

Maskva antradienį prieš NATO viršūnių susitikimą pasmerkė Aljanso vykdomą „besaikį militarizavimą“. „Aljansas neabejotinai eina besaikio militarizavimo keliu. Europa eina besaikio militarizavimo keliu. Tokia yra mus supanti tikrovė“, – prieš prasidedant viršūnių susitikimui Hagoje žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. D. Trumpui reikia ne žodžių, o darbų Antradienį Hagoje (Nyderlandai) prasideda dviejų dienų trukmės NATO viršūnių susitikimas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pirmadienio vakarą JAV laiku paskelbdamas apie paliaubas tarp Izraelio ir Irano, nustebino net kai kuriuos aukštus savo administracijos pareigūnus, rašo laikraštis „The New York Times“. Oficialiais Baltųjų rūmų duomenimis, tarpininkauti tarp Izraelio ir Irano padėjo Kataras, teigiama toliau. Neįvardytas Baltųjų rūmų pareigūnas laikraščiui sakė, kad „derybose dėl paliaubų vaidmenį vaidino“ Kataro emyras Tamimas bin Hamadas Al Thanis.

Irano aukščiausioji saugumo institucija antradienį pareiškė, kad šalies pajėgos „privertė“ Izraelį „vienašališkai“ nutraukti ugnį, ir pridūrė, kad jos ir toliau išlieka budrios, kad atsakytų į „bet kokį agresijos aktą“. Kalbėdama apie „dievišką dovaną“, Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba teigė, kad Irano veiksmai prieš Izraelį lėmė „pergalę ir triumfą, privertusius priešą gailėtis, pripažinti pralaimėjimą ir vienašališkai nutraukti savo agresiją“. Irano pajėgos „tebėra budrios, su pir...

Vakarų sąjungininkai Rusiją, Kiniją, Iraną ir Šiaurės Korėją laiko naująja autoritarinių valstybių ašimi, kuri vis labiau vienijasi ir remia viena kitą. Todėl Donaldo Trumpo sprendimas pulti Iraną gali išprovokuoti platesnio masto regioninį ar net pasaulinį karą. Tačiau daug kas priklausys nuo to, kaip reaguos Rusija ir Kinija – galingiausios Teherano sąjungininkės.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) planuoja susitikti trečiadienį Hagoje vykstančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose, naujienų agentūrai AFP pranešė aukšto rango šaltinis Ukrainos prezidentūroje. „Komandos derina detales“, – AFP sakė šaltinis. Jis pridūrė, kad derybos planuojamos ankstyvą popietę Nyderlanduose ir jose daugiausia dėmesio bus skiriama sankcijoms Rusijai ir ginklų Kyjivui įsigijimui.

Po JAV smūgio Irano branduolinių ginklų objektams, emocijos pradeda slūgti. Vis dėlto operacija aiškiai parodė Vladimirui Putinui, kokia trapi yra Rusijos oro gynyba, rašo „The Telegraph“. Taigi JAV ataka sukrės Rusijos kariuomenės pamatus. JAV smūgis turėtų kelti paniką Rusijoje Izraelio naikintuvai jau kurį laiką laisvai skraido Irano oro erdvėje. Didžiulis JAV smūgis be jokių sunkumų pasiekė tikslą ir tiksliai atakavo taikinius.

Antradienį Hagoje (Nyderlandai) prasideda dviejų dienų trukmės NATO viršūnių susitikimas. Manoma, kad pagrindinė jo tema bus išlaidų gynybai didinimas iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kurio reikalauja JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija. Kitos dvi svarbios susitikimo temos – karas Ukrainoje ir JAV įsitraukimas į Izraelio ir Irano konfliktą. Džordžtauno universiteto Saugumo studijų programos dėstytojos Saros Moller vertinimu, šis susitikimas bus kitoks, nei ankstesni.

Irano valstybinė žiniasklaida skelbia, kad ugnies nutraukimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas primetė Izraeliui po Teherano „sėkmingo“ karinio atsako į „JAV agresiją“, rašo „Sky news“. Primename, kad Iranas pirmadienį surengė ataką prieš JAV karinę bazę Katare, atsakydamas į Amerikos smūgius Irano branduoliniams objektams savaitgalį. Naktį Irano valstybinė televizija pranešė, kad D. Trumpas vėliau „maldaudamas“ paprašė ugnies nutraukimo. Pats D. Trumpas pateikia kitą įvykių versiją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį, vykdamas į NATO viršūnių susitikimą Hagoje, neįprastai aštriai pasisakė apie Izraelį ir Iraną. Duodamas interviu žurnalistams, jis teigė, kad Izraelį būtina nuraminti.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda išvykstą į Hagoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame vienas iš pagrindinių Aljanso šalių tikslų yra susitarti dėl didesnio finansavimo gynybai. „Prezidentas NATO viršūnių susitikime akcentuos būtinybę gynybai skirti bent 5 proc. BVP, ir toliau stiprinti Baltijos jūros regiono saugumą bei užtikrinti nuolatinį NATO pajėgų dislokavimą Aljanso rytiniame flange.

Trijų Izraelio pareigūnų teigimu, Izraelis siekia greitai užbaigti savo operaciją Irane ir perdavė šią žinią Jungtinėms Valstijoms, tačiau daug kas priklauso nuo kito Irano žingsnio, rašo „Reuters“. Tuo tarpu kitų dviejų pareigūnų teigimu, Izraelio lyderiai bando parengti tikslią atsitraukimo strategiją, kuri užbaigtų kampaniją ir nutrauktų Irano raketų ir dronų atakas, siekiant išvengti nuolatinio apsikeitimo smūgiais.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad JAV smūgiai Iranui nėra teisėti, tačiau teigė, kad Prancūzija remia tikslą neleisti Teheranui kurti branduolinių ginklų. „Nors galime manyti, kad Irano branduolinių struktūrų neutralizavimas yra teisėtas, atsižvelgiant į mūsų bendrus tikslus (...), šie smūgiai nėra teisėti“, – sakė E. Macronas žurnalistams per vizitą Norvegijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį griežtai kritikavo buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pastabas, kuris socialiniuose tinkluose pareiškė, kad kelios šalys yra pasirengusios tiekti Iranui branduolines galvutes po JAV oro smūgių Irano branduoliniams objektams, rašo „The Economic Times“. „Truth Social“ socialiniame tinkle D. Trumpas parašė, kad žodis „branduolinis“ neturėtų būti vartojamas taip lengvabūdiškai.

Slovakijoje raginama pasirašyti peticiją ir atšaukti amerikiečio reperio Kanye Westo, kuris dar žinomas pseudonimu Ye, pasirodymą jų šalyje. Tokių žingsnių imtasi po to, kai gegužės 8 d. 48-erių metų atlikėjas išleido antisemitinę dainą pavadinimu „Heil Hitler“. Ši data sutapo su 80-osiomis nacistinės Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare metinėmis.

Po JAV smūgio Iranui, visoje Europoje – įskaitant ir Lietuvą – gali dar labiau šokti degalų kaina. Dėl pabrangusios naftos nuo konflikto pradžios Lietuvoje dyzelinas jau spėjo pabrangti 15, o benzinas 8 centais. Tiesa, tam, kad kainos dar labiau augtų, Iranas turi užblokuoti Hormūzo sąsiaurį. Šis scenarijus, pasak ekonomistų, kol kas mažai tikėtinas. Rinkos ekspertai akcentuoja, kad Europai daug labiau turi rūpėti ne naftos, o dujų kaina.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Irano atsakas po JAV smūgio jo branduolinei programai priklausys nuo padarytos žalos masto. Tarptautinė bendruomenė – nuo JAV iki Europos – nerimauja ir svarsto galimo konflikto eskalacijos riziką ir išlieka diplomatiškai atsargi, tikėdamasi išvengti plataus masto karo.

Donaldui Trumpui giriantis, kad sunaikino pagrindinius Irano branduolinius objektus, Izraelis dar kartą smogė didžiausiai urano sodrinimo gamyklai. O Maskvoje – Putino ir Irano užsienio reikalų ministro susitikimas. Rusijos diktatorius iraniečius dedasi palaikantis, bet karinės pagalbos nesiūlo. Taip pat TV3 Žiniose – po Irano grasinimų blokuoti Hormūzo sąsiaurį reaguoja finansų rinkos: šokinėja naftos, dujų, aukso kainos.

NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį pareiškė, kad Ispanija nėra atleista nuo gynybos išlaidų susitarimo. Anksčiau Madridas pareiškė, kad Ispanijai nereikės pasiekti pagrindinio Aljanso tikslo skirti gynybai penkis procentus savo bendrojo vidaus produkto (BVP).  „NATO nesuteikė išimčių ir NATO nėra žinoma apie šalutinius susitarimus“, – Aljanso viršūnių susitikimo Hagoje išvakarėse sakė M. Rutte.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį pabrėžė, kad Teheranui negali būti leista turėti branduolinio ginklo, Izraelio ir Irano kovoms tęsiantis jau 11 dieną. „Kalbant apie NATO poziciją dėl Irano branduolinės programos, sąjungininkai jau seniai sutarė, kad Iranas negali sukurti branduolinio ginklo“, – sakė M. Rutte prieš Hagoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Belgija pirmadienį sakė siekianti NATO maksimalaus lankstumo dėl didesnių išlaidų gynybai tikslo, dėl kurio turi būti galutinai susitarta viršūnių susitikime šią savaitę. Tokį pareiškimą Belgija paskelbė po to, kai Ispanija, kuri taip pat gynybai skiria nedaug, pareiškė išsikovojusi išimtį. Madridas sekmadienį tvirtino, kad jam nereikės pasiekti 5 proc. BVP išlaidų gynybai, kaip reikalauja JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

JAV jau daugiau nei du dešimtmečius viešai siekia neleisti Iranui įsigyti branduolinio ginklo, tačiau tyliai toleruoja Izraelio branduolinį arsenalą, kurio egzistavimą pastarasis ilgus metus neigė ir slėpė net nuo Vašingtono. Dabar, kai JAV prisijungė prie Izraelio karinio puolimo prieš Irano branduolinius objektus, šie dvigubi standartai vėl iškyla į paviršių – kartu su klausimu, ar tokia politika iš tiesų padeda užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui Artimuosiuose Rytuose.

Prieš Hagos viršūnių susitikimą Ispanijai tvirtinant, kad jis neprivalės didinti išlaidų gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, jog NATO paruoštame dokumente netaikomos išimtys jokioms valstybėms.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atkreipė dėmesį į Rusijos veidmainiškumą: Maskva pasmerkė smūgius Iranui, tačiau pati be perstojo atakuoja Ukrainą.  „Po smūgių Irano branduolinei programai buvo daug triukšmo iš Maskovs – rusų vadovybė demonstratyviai smerkė „raketų ir bombų“ žingsnius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pirmadienį priėmęs Irano užsienio reikalų ministrą Abbasą Araghchi Maskvoje, smūgius Teheranui pavadino „neišprovokuota agresija“. „Tai visiškai neišprovokuota agresija prieš Iraną“, – sakė V. Putinas A. Araghchi, pavadinęs smūgius nepagrįstais.

Automobilių pramonė išgyvena vieną audringiausių savo etapų. „Bank of America“ (BofA) analitikas Johnas Murphy paskelbė penkias prognozes, kurios siunčia nerimo signalą visam sektoriui Pastaraisiais metais priimti sprendimai dėl investicijų į elektromobilius gali pasirodyti buvę strategiškai klaidingi. Rizika – milijardiniai nuostoliai.

Donaldo Trumpo nurodymu suduoti smūgiai savaitgalį branduoliniams objektams Irane buvo brutaliausias veiksmas per abi JAV prezidento kadencijas ir 46 metus besitęsiantį šalies konfliktą su Islamo Respublika. Sekmadienį D. Trumpas jau iškėlė režimo pakeitimo Irane galimybę, nors jo administracija anksčiau tikino, kad JAV to nesiekia.

Izraelis pirmadienį dar kartą atakavo Irano Fordo branduolinį kompleksą, rašo „Sky news“. Jam jau naktį iš šeštadienio į sekmadienį galingai smogė JAV pajėgos. „Qom provincijos krizių valdymo štabo atstovas naujienų agentūrai „Tasnim“ pranešė, kad Fordow buvo smogta dar kartą“, – rašoma pranešime. Izraelio žiniasklaida pranešė, kad karinės pajėgos atakavo prieigą prie branduolinės įrangos.