dokumentai

Asmens tapatybės kortelės, išduotos po 2021 metų rugpjūčio 12 d., gali būti naudojamos asmens tapatybės patvirtinimui elektroninės valdžios vartų portale www.epaslaugos.lt, kai prisijungimui naudojami ne tik asmeniniai kompiuteriai, bet ir mobilieji įrenginiai, palaikantys NFC (angl. Near Field Communication) technologiją.

Norvegijos specialiosios tarnybos aiškinsis, kaip šalies ministro pirmininko Jono Gahro Størės saugumo tarnybos vidaus dokumentai atsidūrė ant Trondheimo gatvės grindinio. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis NRK. Norvegijos visuomeninis transliuotojas trečiadienio vakarą gavo anoniminį pranešimą, kad gatvėje Trondheimo centre buvo rasta dokumentų su užrašu „tarnybiniam naudojimui“. Nežinomas asmuo dokumentus atidavė miesto policijai.

Restauratoriai atkūrė prieš metus Anykščių rajone, žemėje, netikėtai rastą unikalų istorinį lobį – prieš 70 metų partizanų užkastus, bidone paslėptus šimtus skirtingų dokumentų. Kovą už laisvę liudijantys Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajono dokumentai: skirtingų partizaninių dalinių susirašinėjimai, raportai, prieškario laikraščiai, ir pirmą kartą istorijoje tokiame slėpinyje išlikusios 3 partizanų nuotraukos.

Lietuvos ypatingasis archyvas skelbia, kad po beveik metus trukusių darbų restauruoti Lietuvos partizanų Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajono dokumentai, 2022 m. gegužės mėn. rasti Anykščių rajone, Troškūnų apylinkėse, miškelyje netoli Karčių kaimo. Laisvės rajono archyvas buvo sudėtas į 20 litrų talpos metalinį bidoną ir užkastas į žemę.

Paaiškėjus, kad į trečiąsias šalis iš Europos Sąjungos (ES) per Lietuvą vežami prabangūs automobiliai galiausiai nukeliauja į Rusiją taip pažeidžiant Bendrijos sankcijas, Muitinė žada dar griežčiau tikrinti tokių automobilių dokumentus nustatant galutinį gavėją.

Nuo šiol išmaniaisiais įrenginiais skenuojant ir tikrinant Ukrainos karo pabėgėlių turimus skaitmeninius leidimus, bus rodoma ir dokumento savininko nuotrauka. Kaip praneša Migracijos departamtas, tokie leidimai laikinai gyventi Lietuvoje laikinosios apsaugos pagrindu iš Ukrainos dėl karo veiksmų pasitraukusiems asmenims pradėti išdavinėti šių metų pradžioje ir pakeitė iki tol naudotas plastikines korteles.

Vilniuje rekonstruojant seną pastatą palėpėje aptikta dėžių su dokumentais, trečiadienį pranešė Lietuvos ypatingasis archyvas. Bendrovės „INVL Baltic Real Estate“ darbuotojai archyvui perdavė Vilniaus gatvės 37-ajame name, kur sovietmečiu buvo įsikūręs Vilniaus miesto Spalio rajono vidaus reikalų skyriaus pasų stalas, aptiktas dėžes. „Tikėtina, kad jo darbuotojai, apie 1972 metus nereikalingus dokumentus sukrovė į dėžes ir jas sudėjo atokiausioje palėpės vietoje.

Per pirmąjį šių metų pusmetį padaugėjo užsienio piliečiams išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, toliau augo ir įstaigos darbuotojams tenkantis krūvis, rodo Migracijos departamento turimi duomenys, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šių metų sausį – liepą užsieniečiams iš viso išduoti 86 372 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, iš jų 71 901 leidimas išduotas, kai dėl šio dokumento kreipiamasi pirmą kartą, dar 14 471 toks dokumentas buvo pakeistas.

JAV respublikonų senatorius Chuckas Grassley ketvirtadienį paskelbė neįslaptintą dokumentą, kuris, respublikonų teigimu, yra reikšmingas jiems tiriant Hunterio Bideno veiklą. Ajovai atstovaujantis Ch. Grassley dirba su Atstovų Rūmų Priežiūros ir atskaitomybės komiteto pirmininku, Kentukiui atstovaujančiu respublikonu Jamesu Comeriu, respublikonams prieš 2024 metų rinkimus plečiant savo tyrimą dėl prezidento Joe Bideno ir jo sūnaus Hunterio finansinių reikalų.

Seimo kanceliarija aiškinasi, kodėl viešose Seimo interneto svetainėse matyti dokumentai su asmens duomenimis bei pažymi, kad tai nėra kibernetinis incidentas. „Bendradarbiaujant su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru pastebėta, kad viešose Seimo svetainėse matomi dokumentai su asmens duomenimis. Seimo kanceliarija imasi visų priemonių, kad duomenys būtų apsaugoti, ir aiškinasi jų viešinimo priežastis“, – penktadienį pranešė Seimo kanceliarija.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pradeda nagrinėti bylą, ar Konstitucijai neprieštarauja šiuo metu įstatyme įtvirtinta galimybė Lietuvos piliečių asmens dokumentuose asmenvardžius rašyti nelietuviškomis w, q ir x raidėmis. Byla pagal Seimo narių grupės skundą bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Parlamentarai į KT kreipėsi dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatos, kuri leidžia vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne valstybine kalba.

Užsienyje esantiems Lietuvos piliečiams bus paprasčiau užsisakyti elektronines paslaugas bei dokumentus, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Anot jos, užsienyje gyvenantys lietuviai galės lengviau paskelbti prarastą asmens dokumentą negaliojančiu, deklaruoti gyvenamąją vietą gimus ar išvykus iš šalies, įtraukti civilinės būklės aktus (santuokos, gimimo, ištuokos, mirties) į apskaitą.

Jungtinių Valstijų federalinis teisėjas penktadienį nusprendė, kad amerikiečių lakūnas, kaltinamas visiškai slaptų dokumentų nutekinimu, liks kalėjime, kol vyks teismo procesas, po to, kai prokurorai įrodė, kad jis kelia nuolatinę grėsmę JAV nacionaliniam saugumui.

Jono žmona sunkiai serga ir nepasikelia iš lovos, ją slaugo vyras. Sutuoktinius užklupo dar viena bėda – pasibaigė Janinos asmens dokumento galiojimo laikas. Apie senjorų kovą su valdininkais plačiau – TV3 laidos „TV Pagalba“ reportaže.  Janina negali nei vaikščioti, nei kalbėti. Jos vyras Jonas žmoną globoja jau 12 metų. Prieš kelis mėnesius pasibaigė Janinos asmens dokumento galiojimo laikas.

Antradienį „TV Pagalba“ laidoje – santykių krizė, atgijusi aistra ir valdininkų požiūris į paprastus žmones.   Laidos studijoje savo istoriją pasakos Kornelija ir Mindaugas. Pora teigia, kad jų santykiai tapo išties įtempti, o įsiplieskus konfliktui turėjo įsikišti net policija. Santykiams aštrėjant pora sulaukė netikėtos žinios – Kornelija sužinojo, kad laukiasi. Tada abiem iškilo klausimas – išsaugoti gyvybę ar ne.

Jungtinių Valstijų generalinis prokuroras Merrickas Garlandas penktadienį pareiškė, kad už didelio kiekio slaptų gynybos dokumentų nutekinimą gresia „labai griežtos bausmės“. „Žmonės, kurie pasirašo sutartis, kad galėtų gauti slaptus dokumentus, pripažįsta, kad tų dokumentų neatskleidimas yra svarbus nacionaliniam saugumui, ir mes ketiname pasiųsti tą žinią, kaip tai yra svarbu mūsų nacionaliniam saugumui“, – pridūrė jis.

Amerikiečių oro pajėgų nacionalinės gvardijos narys penktadienį buvo apkaltintas „neteisėtu nacionalinės gynybos informacijos laikymu ir perdavimu“. 21 metų Jackas Teixeira  pasirodė teisme po savaitę trukusio tyrimo dėl vieno žalingiausių paslapčių nutekinimo nuo 2013-ųjų, kai Edwardas Snowdenas paviešino Nacionalinio saugumo agentūros dokumentus.

Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas iki sovietų okupacijos priklausė skautų organizacijai, atskleidė šią savaitę rasti dokumentai. Kaip pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuvos centriniame valstybės archyve surasti dokumentai su skautų narių sąrašu, kuriame minimas ir A. Ramanauskas. Jie rasti rengiant skautų istorijos trečiąjį tomą.

JAV federalinės teisėsaugos pareigūnai nustatė įtariamąjį, kuris galėjo nutekinti slaptus gynybos ir žvalgybos dokumentus, skelbia „CBS News“.  Leidiniui tai patvirtino trys JAV pareigūnai.   Pareigūnai patvirtino, kad įtariamasis yra vyras, vardu Jackas Teixeira. „The New York Times“, pirmą kartą paskelbęs jo vardą ketvirtadienį, pranešė, kad jis yra 21 metų Masačusetso oro nacionalinės gvardijos 102-ojo žvalgybos sparno narys.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad yra susirūpinęs dėl itin slaptų JAV vyriausybės dokumentų, susijusių su karu Ukrainoje ir JAV sąjungininkais, nutekinimo. „Esu susirūpinęs, kad tai įvyko“, – sakė jis žurnalistams lankydamasis Airijoje ir pridūrė, kad „vyksta visapusiškas tyrimas“ ir kad jis artėja prie tam tikrų išvadų.

Nutekinti slapti JAV žvalgybos dokumentai rodo ne tik padėtį Ukrainoje ir JAV mėginimą kontroliuoti savo ir sąjungininkų veiksmus, bet ir situaciją Rusijos viduje.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pakartojo nekalbėjęs su KGB pareigūnais dėl stažuotės Vokietijoje sovietmečio pabaigoje bei paviešino dokumentus, susijusius su minėtomis studijomis užsienyje. „Vokietijoje, Manheimo universitete, studijavau 1990-1992 m. Dėl stažuotės bendravau tik su Lietuvos švietimo ministerijos darbuotojais ir Manheimo universiteto atstovais. Su KGB pareigūnais nei stažuotės Vokietijoje, nei kokiais kitais klausimais bendravęs nesu“, – feisbuke rašė G. Nausėda.

Kilus skandalui dėl galimai nutekintos svarbios Pentagono informacijos apie karą Ukrainoje, Pentagonas sumažino žmonių, galinčių pasiekti įslaptintą informaciją, skaičių, skelbia „CBS News“. Anot leidinio, kol kas nėra žinoma, kiek žmonių yra įtraukti į šį sąrašą. Šiuo metu, kaip skelbia žurnalistai, dėl galimo duomenų nutekinimo vyksta tyrimas, jis turėtų būti užbaigtas greičiau nei tikėtasi, mat tam tikrų pėdsakų jau aptikta.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį kalbėjosi su savo kolegomis iš Ukrainos, Vašingtonui stengiantis nuraminti sąjungininkus po to, kai internete pasirodė nutekintų slaptų dokumentų. Dėl šio pažeidimo, paskatinusio Teisingumo departamentą pradėti baudžiamąjį tyrimą, buvo atskleista įslaptintos informacijos apie Ukrainos kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, taip pat JAV sąjungininkų slaptų vertinimų.

Iš nutekintų JAV dokumentų galima manyti, kad už rusų lėktuvo A-50U atakos Baltarusijoje stovi Ukrainos Saugumo tarnybos (SBU) agentai. Apie tai skelbia „The Economist“, rašo „Ukrainska pravda“. „Vasario 26 dieną SBU pareigūnai gavo stulbinamą išvadą. Jų pačių agentai Baltarusijoje nepaisė įsakymo ir anksčiau tą pačią dieną atakavo Rusijos žvalgybinį lėktuvą (A-50U – red. past.)“ – cituojamas pranešimas. Teigiama, kad apie Ukrainos agentų veiksmus amerikiečiai sužinojo pasiklausę pokalbių.

Klaipėdos teisėsaugos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų – tarnybinių automobilių kelionės lapų klastojimo uostamiesčio socialinės paramos centre.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai antradienį visiškai išteisino dokumentų klastojimu kaltintą šio miesto tarybos narę Laurą Radzevičiūtę, kaltintą dėl atliktos piniginės operacijos. „Teismas (...) daro išvadą, kad byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nebuvo neginčijamai įrodyta jos kaltė, nebuvo nustatyta nė vieno tiesioginę kaltinamosios kaltę patvirtinančio įrodymo“, – BNS sakė teismo atstovė Jurgita Urbanavičiūtė.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai antradienį skelbs nuosprendį dokumentų klastojimo byloje kaltinamai šio miesto tarybos narei Laurai Radzevičiūtei. Prokuratūra kaltinamajai prašė skirti 2,5 tūkst. eurų baudą. Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos, prokuratūra prašė atmesti kaip neįrodytą, o neturtinę mažinti teismo nuožiūra. Nukentėjusioji Dalia Cibulskienė prašė jai priteisti 14,5 tūkst. eurų neturtinę žalą ir 2,5 tūkst. eurų turtinę žalą.

Sekmadienį sostinės ugniagesiai iš konteinerio traukė per klaidą įmestus vertingus daiktus. Kaip skelbiama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento suvestinėje, incidentas įvyko sekmadienį, apie 14.40 val. Vilniuje, Čiobiškio gatvėje. Gyventojas pranešė, kad per klaidą išmetė maišą su dokumentais ir lėktuvo bilietu į požeminį šiukšlių konteinerį. Atvykus ugniagesiams, panaudojus kopėčias bei virvę, daiktai ištraukti.

JAV prezidento Joe Bideno šeimos namuose Delavere JAV teisingumo departamento pareigūnai trečiadienį atlikę kratą nerado jokių slaptų dokumentų, pranešė jo advokatas. Ši informacija buvo paskelbta praėjus maždaug trims valandoms po to, kai J. Bideno advokatas Bobas Baueris pranešė, kad Tesingumo departamento pareigūnai apieškojo prezidento namą Rihobote.

Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno teisininkų komanda dar vienoje vietoje aptiko dokumentų su slaptumo žymomis, trečiadienį naujienų agentūrai AP teigė šiuo klausimu informuotas šaltinis.  Pranešimas pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV lyderio advokatas pareiškė, kad J. Bideno teisininkai rado įslaptintų dokumentų buvusiame jo biure Vašingtone.

  JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė nežinojęs, kokio turinio įslaptinti dokumentai iš jo viceprezidentavimo laikų buvo rasti biure, kuriuo jis naudojosi viename Vašingtono analitiniame centre, ir išreiškė nuostabą dėl jų aptikimo. „Žmonės žino, kad į įslaptintus dokumentus ir slaptą informaciją žiūriu rimtai“, – sakė jis žurnalistams po viršūnių susitikimo Meksikos sostinėje.

Dviem vyrams pareikšti kaltinimai dėl dokumentų klastojimo ir disponavimo jais, aplaidžios finansinės apskaitos, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra.  Pasak prokuratūros, teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai dėl aplaidžios finansinės apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo pareikšti 47-erių metų šiauliečiui G. A. Kaltinamojo bendrininkui, 27-erių D. G., įtarimai pareikšti dėl disponavimo suklastotais dokumentais.

Vilniaus apygardos teismas kalta dėl dokumentų klastojimo pripažino buvusią Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos skyriaus pataisos namuose pirmininkę Iloną Jankunienę. Ji pripažinta per rinkimus suklastojusi dokumentus šios pareigoms užimti.  Teismas penktadienį paskelbtu nuosprendžiu I. Jankunienei skyrė galutinę 6250 eurų dydžio baudą. Po šio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Konstitucinis Teismas (KT) vertins, ar galimybė Lietuvos piliečių asmens dokumentuose asmenvardžius rašyti nelietuviškomis w, q ir x raidėmis neprieštarauja Konstitucijai. KT antradienį pranešė priėmęs nagrinėti grupės Seimo narių kreipimąsi dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatos, kuri leidžia vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne valstybine kalba.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) griežtina atvykimo į Lietuvą tvarką, kad užkirstų kelią į šalį patekti grėsmę kelti galintiems Lietuvai priešiškų užsienio valstybių piliečiams. „Griežtindami teisinį reguliavimą dėl imigracijos ir pilietybės nagrinėjimo procedūrų, turime apsaugoti valstybę nuo asmenų, kurie gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmadienį pristatytas Lietuvos užsienio politikos dokumentų I tomas, apimantis 1917-1920 metus. Šis pirmasis tokio pobūdžio užsienio politikos dokumentų leidinys, pasak Užsienio reikalų ministerijos, yra svarbus Lietuvos diplomatijos istorijos ir atminties politikos šaltinis.

Per daugiau nei metus notarai dokumentus nuotoliniu būdu tvirtino 6,7 tūkst. kartų, antradienį pranešė Teisingumo ministerija. Anot jos, nuo pernai liepos iš viso atlikti 6749 nuotoliniai notariniai veiksmai. Ministerija skaičiuoja, kad šį rugsėjį jų atlikta rekordiškai daug – 1136. Per daugiau nei metus vidutiniškai kas mėnesį notarai atliko apie 500 nuotolinių veiksmų, tuo metu gyvai atliekama apie 90 tūkst. veiksmų.

Registrų centras, gavęs informacijos apie galimai neteisėtą duomenų disponavimą, penktadienį kreipėsi į teisėsaugą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Vidinis tyrimas, kurio metu siekiama išsiaiškinti visas aplinkybes, nedelsiant pradėtas ir įmonės viduje, skelbia Registrų centras. Ketvirtadienio vakarą centrą pasiekė informacija apie galimai neteisėtą disponavimą kelerių metų senumo žemės sklypų kadastro duomenimis, tam tikra informacija apie nuosavybės teises.

Argentinoje ketvirtadienį buvo pateikti oficialūs kaltinimai vyrui, bandžiusiam nušauti viceprezidentę Cristiną Kirchner, ir jo draugei, rodo teismo dokumentai. Rugsėjo 1-ąją buvo nufilmuota, kaip 35 metų Fernando Sabagas Montielis iš arti nukreipia į C. Kirchner pistoletą. Tai įvyko prie viceprezidentės namų, jai sveikinantis su savo šalininkais. F. S. Montielio ginklas dėl iki šiol nežinomų priežasčių neiššovė ir užpuolikas buvo sutramdytas bei areštuotas.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė siūlymui sugriežtinti patikrinimus į šalį įvažiuojantiems Rusijos, Baltarusijos ir Kamerūno piliečiams. Tęsiantis Maskvos pradėtam karui Ukrainoje, Vidaus reikalų ministerija pabrėžė, kad turi būti griežčiau vertinama, ar atvykstantieji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai. Pernai Rusijos piliečiams buvo išduota daugiau nei 11 tūkst.

Migracijos departamentas pradeda teikti naują paslaugą – nuo kitos savaitės tapatybės dokumentus pristatys į namus. Kaip antradienį pranešė departamentas, nuo rugsėjo 5-osios atsiranda galimybė kliento pageidavimu asmens tapatybės kortelę, jeigu ji yra be e. parašo sertifikato, ar pasą pristatyti nurodytu adresu Lietuvoje ir įteikti per kurjerį. Šios paslaugos kaina – 9,99 euro.

Suomijoje ketvirtadienį prieš teismą stojo trys žurnalistai, kaltinami šalies gynybos paslapčių atskleidimu už tai, kad laikraščio straipsnyje galimai paskelbė įslaptintus dokumentus. 2017 metų gruodžio 16 dieną dienraštyje „Helsingin Sanomat“ publikuotame straipsnyje daugiausiai dėmesio buvo skirta šalies karinės žvalgybos tarnybos – Suomijos žvalgybos tyrimų centro – veiklai. Tiriamosios žurnalistikos straipsnyje buvo apytikriai nurodyti gynybos pajėgų žvalgybos padalinio vieta ir užduotys.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pateikė ieškinį, ragindamas teismą paskirti nepriklausomą ekspertą, kad šis patikrintų anksčiau šį mėnesį Federalinio tyrimų biuro (FTB) iš jo namų Floridoje konfiskuotus dokumentus.

Viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) pranešė, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) paprašius, antstolis panaikino bendrovės banko sąskaitų areštą. PST pranešė, jog tęsia derybas su VMI dėl taikos sutarties, Konkurencijos tarybos paskirtą milijoninę baudą mokant dalimis, ir veiklą vykdo įprastai. „Kaip ir teigėme anksčiau šiandien, susiklosčiusią situaciją laikome nesusipratimu, PST toliau atlieka suplanuotus darbus.

Migracijos departamentas nuo pirmadienio priims mažiau gyventojų, norinčių gauti naują pasą, – klientų srautas ribojamas dėl blankų trūkumo. Per dieną planuojama priimti iki 1600 žmonių. Pastaruoju metu per vieną darbo dieną gaunama prašymų ir išrašoma apie 2,2 tūkst. pasų.

Seimas susiaurino privalomą notaro dalyvavimą dėl tėvystės pripažinimo, hipotekos išregistravimo ir kitais atvejais. Šią savaitę priimtos pataisos taip pat atsisako notarinio patvirtinimo dokumentų vertimui iš vienos kalbos į kitą, sutuoktinio sutikimui įvaikinti, valstybės ir savivaldybių turto patikėjimo sutartims.

Šiandien Seimas pritarė Teisingumo ministerijos inicijuotam teisės aktų pataisų paketui, kuriuo atsisakoma notarinių veiksmų tose srityse, kur notaro dalyvavimas nėra būtinas, praneša Teisingumo ministerija.  „Mažiau atvejų, kuomet reikia kreiptis į notarus reikš sutaupytą laiką ir lėšas. Taip kasdienės situacijos, kurioms dabar yra reikalaujamas vizitas į notaro biurą, taps paprastesnėmis ir greitesnėmis. “,– pabrėžia Ewelina Dobrowolska.

2022 m. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai (toliau – Agentūra), įdiegus Rinkos reguliavimo priemonių administravimo informacinės sistemos (RRPAIS) terminalą nesustoja modernizuoti teikiamų paslaugų.