disbiozė

Vėsiuoju metų laiku didžiąją dienos dalį praleidžiame uždarose patalpose, o vaikai ne išimtis. Darželių grupėse ir mokyklų klasėse mokinių kiekis vienoje patalpoje dažnai būna gausus, todėl patalpose greitai susidaro drėgna ir šilta aplinka, kuri puikiai tinka virusų plitimui.

Turbūt sutiksite, kad vienas nemaloniausių virškinamojo trakto sutrikimų yra viduriavimas. Užklupus šiai problemai dažnai pamirštame išsiaiškinti tikrąją priežastį ir griebiamės įvairiausių priemonių, kurios kartais gali pridaryti daugiau žalos, nei naudos. Dažna viduriavimo priežastis Ar žinojote, kad 99 procentai žmogaus kūno bakterijų yra žarnyne ir jos gali sverti net 2-3 kilogramus? Šios bakterijos itin svarbios sklandžiam virškinamojo trakto darbui ir smegenų veiklai.

Viduriavimas, kitaip gydytojų vadinamas diarėja (lot. diarrhea) yra pasikeitęs tuštinimosi pobūdis, kai išmatos tampa nenormaliai skystos, galima ir gausios, taip pat tuštintis reikia gerokai dažniau nei įprasta. Paprastai viduriavimą sukelia virusai, bakterijos, apsinuodijimas maistu, gėrimais, vaistais, taip pat gali sukelti ir kai kurie parazitai. Be to, viduriavimą gali sukelti storosios žarnos vėžys, opinis kolitas ir kitos ligos.

Nors viduriavimas yra dažnai pasitaikanti problema, vis dėlto apie šį negalavimą kalbėti nedrįstama ir užsimenama tik puse lūpų. Dažniausiai manoma, kad viduriavimą sukelia virusai arba apsinuodijimas maistu, tačiau vertėtų suprasti, kad tai gali sukelti ir kitos priežastys, viena jų – disbiozė. Ne viena priežastis Visame mūsų kūne yra mažiausiai 1000 skirtingų rūšių organizmų, įskaitant bakterijas, grybelius ir virusus. Kai žmogus yra sveikas, gerosios bakterijos sudaro 85 proc.

Antibiotikai skiriami tik atsiradus būtinybei, tačiau jie naikina ne tik blogąsias bakterijas ar stabdo jų augimą, tačiau kenkia ir gerosioms mūsų organizmo bakterijoms. Kartais liga užpuola taip stipriai, kad be antibiotikų apsieiti nepavyksta, taigi, ką tokiu atveju daryti ir kaip išsaugoti sveiką žarnyno mikrobiotą? Kad suprastumėme, kas gali padėti atstatyti normalią gerųjų organizmo bakterijų pusiausvyrą, pirmiausia turime suprasti, kaip ir kodėl antibiotikai gali pakenkti organizmui.

Kartais taip sunkiai susergame, kad organizmas tampa nebepajėgus pats įveikti ligą, tad tenka pasitelkti pagalbinę priemonę – antibiotikus. Antibiotikų vartojimas gali labai pakeisti žarnyno bakterijų kiekį ir tipą. Šie žarnyno mikrofloros pokyčiai gali sukelti su antibiotikais susijusį viduriavimą, pykinimą, vėmimą ir kitus šalutinius poveikius virškinimo trakte.

Pradėjus vaikui viduriuoti, dažniausiai kyla nerimas dėl negalavimo priežasties ir kokią pagalbą mažyliui suteikti: bandyti padėti vaikui namų sąlygomis ar skubėti kreiptis į medikus? Dažną vaikų viduriavimą lemia dar nesusiformavęs imunitetas, kuris negali tinkamai apsisaugoti nuo virusų, bakterijų ar parazitų, tačiau geroji žinia ta, kad kiekvieną kartą negalavimas lengvėja, nes vaiko imunitetas stiprėja.

Visame mūsų kūne yra mažiausiai 1000 skirtingų rūšių organizmų, įskaitant bakterijas, grybelius ir virusus. Kai žmogus yra sveikas, gerosios bakterijos sudaro 85 proc., o blogosios 15 proc. viso bakterijų kiekio organizme. Padaugėjus blogųjų bakterijų kiekiui organizme dažnai pasireiškia virškinamojo trakto mikrobiotos disbalansas, ko dažna pasekmė – viduriavimas.

Visus nors kartą gyvenime yra užklupęs viduriavimas – gėdinga problema, apie kurią nedrąsu garsiai kalbėti. Dažniausiai esame įpratę manyti, kad viduriavimą sukelia trumpalaikė liga, pavyzdžiui: apsinuodijimas maistu, virusai ar bakterijos, tačiau svarbu įsidėmėti, kad kartais „palaisvėjusius vidurius“ gali sukelti ir kitos rimtos priežastys. Kasmet Lietuvoje užregistruojama keli tūkstančiai žarnyno infekcijų, taigi ir viduriavimo, atvejų.