dirvožemis

Nuėmus daržoves, reikia pradėti ruoštis kitų metų derliui. Vienas pagrindinių darbų – sutvarkyti dirvožemį: sunaikinti stambesnes piktžoles, surinkti sausus lapus ir derliaus likučius, atnaujinti dirvą. Atlikus šiuos svarbius darbus, padidės derlingumas, sumažės žaladarių, ligų ir piktžolių plitimas bei atsiradimas. Dirvožemio paruošimas Pirmiausia, nuėmus derlių, reikėtų pašalinti visas liekanas. Atidėliojant šį darbą, augalų liekanos ims pūti ir pradės bręsti patogenai, kurie užkrės dirvą.

Pavasariui įsibėgėjus vis daugiau lietuvių traukia į sodus ir sodybas, kur pradeda pasiruošimą naujam sodininkystės ir daržininkystės sezonui. TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas ir „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė sako, kad nors sodo darbai ir naudingi sveikatai, vis dėlto, reikėtų pasisaugoti ir tykančių pavojų.

Aviečių sodinimas gali tapti tikra meditacija, dovanojanti vienybės su gamta jausmą, jei tik žinosite praktinius patarimus, kada ir kaip jas sodinti. Šios skanios ir maistingos uogos yra vertinamos ne tik dėl savo skonio, bet ir dėl sveikatai teikiamos naudos. Avietės yra puikus antioksidantų, vitaminų, ypač C vitamino, ir skaidulų šaltinis.

Kiekvienai namų šeimininkei, puošiančiai savo namus daugybe gėlių, yra gana sudėtinga prižiūrėti dirvožemį visuose vazonuose. Laimei, atsiradusio pelėsio problemą galima lengva išspręsti. Pelėsis gali atsirasti vazoninių augalų dirvožemyje po to, kai jie buvo persodinti iš lauko žiemai, arba pelėsis gali veistis vazonuose, kurie ištisus metus yra laikomi viduje. Pelėsis dirvožemyje atsiranda dėl įvairių priežasčių.

Lietuvoje yra tūkstančiai naftos produktais užterštų teritorijų, kurios pavojingos ir žmogui, ir gamtai. Tad mokslininkai nuolat ieško būdų, kaip jas kuo paprasčiau ir pigiau išvalyti. Kauniečiai dalijasi stulbinančiais eksperimento rezultatais, kurių pasiekė panaudoję augalus ir papildomas medžiagas. Dėl Juozapavičiaus prospekte kadaise veikusios pabėgių mirkymo gamyklos vasarą aplinkosaugininkai net siūlė skelbti Kaune ekstremalią situaciją.

Pasvalio krašte ir vėl prasivėrė žemė. Šįkart smegduobė atsirado netoli Joniškėlio apylinkių. Per mėnesį šiemet tai jau 4-oji karstinė įgriuva rajone. Šiuo unikaliu gamtos reiškiniu išskirtinai pasižymi tik Šiaurės Lietuva. Pasvaliečiai net ir didžiausiam priešui neliki žemėn prasmegti, mat toks neatsargiai ištartas posakis šiame krašte gali ir išsipildyti. Štai Joniškėlio apylinkėse Pamažupių kaimo laukuose ėmė ir prasivėrė smegduobė. Unikalus gamtos reiškinys aptvertas STOP juosta.

Įsibėgėjant pavasariui darže ir sode atsiranda vis daugiau darbų. Vienas iš jų – dirvos paruošimas sėjimui ir sodinimui. Tačiau jeigu nenorite naudoti pirktinių trąšų, kuo jas pakeisti, pataria tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė. Pasak apželdinimo specialistės, pati geriausia trąša augalams yra kompostas – jis yra visiškai nemokamas, natūralus ir turintis visų reikalingų medžiagų.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl normas viršijančio dirvožemio užterštumo chromu Klaipėdoje. „Bus vertinama ir tikslinama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareiškime pateikta informacija apie dirvožemio užterštumą chromu, aiškinamasi kas yra dirvožemio užterštumo sukėlėjas, nustatinėjamas padarinių atsiradimas ar kilusi grėsmė aplinkai, gyvūnijai, žmonių sveikatai“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Klaipėdoje teritorijose netoli uosto nustatyti dirvožemio užterštumo chromu atvejai – kai kur norma viršijama 12 kartų. Viršijimai nustatyti savivaldybės vykdomo aplinkos monitoringo metu šiaurinėje miesto dalyje esančiuose Bomelio Vitės ir Didžiosios Vitės gyvenamuosiuose mikrorajonuose. Didžiausi viršijimai nustatyti ties uosto teritorija, einant toliau nuo uosto, koncentracijos palaipsniui mažėja, pranešė savivaldybė.

Ar kada susimąstėte, kokie augalai mažina dirvožemio taršą? Kaune, Botanikos sode atidaryta ekspozicija, kurioje pristatoma per 50 augalų, švarinančių žemę ir valančių dirvą.  Jei kada skindami kokią uogą įsidilginsite ir pyktelėsite ant dilgėlės, greičiausiai be reikalo. Ji juk ankstyvą pavasarį – vitaminų šaltinis, o dar ir pavojingas medžiagas iš dirvos valo – pakanti azoto pertekliui, o ir nuo sunkiųjų metalų žemę vaduoja. Būtent nuo pastarųjų teršalų gruntą valo bene daugiausia augalų.

Šiandien daugelis žemdirbių pastebi, kad mineralinės trąšos neveikia taip efektyviai, kaip anksčiau. Dirvožemio degradavimas yra viena svarbiausių nepakankamo trąšų efektyvumo priežasčių. Nesuklysime sakydami, kad praktiškai jau neliko sveikų dirvožemių. Cheminės žemdirbystės modelis sukėlė biologinę dirvožemio degradaciją.

R. Šerkšnas Nafta ir jos produktais užterštas gruntas, dirvožemis, dumblas, vanduo yra pavojingos aplinkai atliekos, kurios daro didelę žalą grunto, dumblo, vandens ekosistemoms. Šios taršos židinių yra daugybė: tai – buvusios kareivines, daugybė senų gamyklų, neeksploatuojamų gamybinių teritorijų, kur panaudotas tepalas, kuras ar kitos pavojingos atliekos buvo pilamos tiesiog į gamtą.

Bendradarbiaudamos tarpusavyje Europos šalių geologijos tarnybos užbaigė GEMAS projektą ir išleido Europos dirbamų žemių ir ganyklų dirvožemio geocheminį atlasą. Šis projektas buvo inicijuotas 2008 metais, siekiant gauti suderintus ir palyginamus žemės ūkiui naudojamų dirvožemių cheminės sudėties duomenis, atitinkančius ES dirvožemio teminės strategijos ir REACH reglamento poreikius.

Praėjusiais metais Lietuvos geologijos tarnyba atliko laukų dirvožemio būklės ir pasklidosios dirvožemio taršos stebėjimus. Jie parodė, kad šalies dirvožemis yra skurdinamas. Atlikti stebėjimai parodė, kad Lietuvos dirvožemyje vyrauja daugumos elementų, taip pat ir reikalingų augalams, išplovimas ir išnešimas iš viršutinio derlingojo dirvožemio sluoksnio, sakoma Aplinkos ministerijos pranešime.

Kur­šė­nų mies­to cent­ri­nė­je Lau­ry­no Ivins­kio aikš­tė­je, prie pat pub­li­cis­to, ver­tė­jo, liau­dies švie­tė­jo, pir­mo lie­tu­viš­ko ka­len­do­riaus lei­dė­jo L. Ivins­kio pa­mink­lo pa­drėb­tos krū­vos mėš­lo. Juo, ma­tyt, dir­vo­že­mį tręš. Čia pat te­be­žy­di Lie­tu­viš­ko­jo ka­len­do­riaus šven­tės da­ly­vių pa­dė­tos gė­lės. Į re­dak­ci­ją užė­jęs kur­šė­niš­kis ste­bė­jo­si prie pa­mink­lo bei aikš­tės pa­kraš­čiais pūp­san­čio­mis mėš­lo krū­vo­mis.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenimis, rūgščių dirvų, kurių pH 5,5 ir mažiau, per pastarąjį dešimtmetį padidėjo: Plungės rajone – 29,9 proc., Šilalės rajone – 16,4 proc., Skuodo rajone – 12,2 proc., Kretingos rajone – 12,3 proc., Tauragės rajone – 10,6 proc., Šilutės rajone – 10,4 proc. Spartūs rūgštėjimo procesai Du trečdaliai mūsų šalies dirvų yra rūgščios.

Gamtinės žemdirbystės žinovas ir pradininkas Lietuvoje Saulius Jasionis su tradiciniu ūkininkavimu atsisveikino prieš devynerius metus. Pasak S.Jasionio, protas jam nušvito tada, kai į rankas pateko rusų agronomo Nikolajaus Ivanovyčiaus Kurdiumovo knyga apie tai, kaip negalima dirbti žemės. Tuomet jis su bendraminčiais šio autoriaus knygas išvertė į lietuvių kalbą ir aprašytus žemės dirbimo būdus pradėjo taikyti praktiškai.

Šimtai tūkstančių žmonių Amerikoje priversti nakvoti po atviru dangumi, o pietus ruošti iš šiukšliadėžėse randamų gėrybių, tačiau tik keli jų tokį gyvenimą pasirenka savo noru. Vienas jų - Daniel Suelo, gimęs ir užaugęs itin konservatyvioje šeimoje, kurioje doleris buvo garbinamas kaip stabas.Jau dvylika metų vyras savo kišenėje neturėjo nei dolerio: savo namais šis vadina urvą Jutos valstijoje, o meniu - gamtos suteiktus turtus.

Žemdirbiams sunku suvokti, kodėl turint išsamius šalies dirvožemių našumo duomenis dirbamą žemę nuspręsta apmokestinti pagal rinkos vertę. Senas žemės vertinimo tradicijas išsaugojusi Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, sukaupusių išsamią informaciją apie visos šalies dirvožemius. Neseniai išleista grupės mokslininkų parengta monografija „Lietuvos žemės našumas“, kurioje pateiktas atnaujintas žemės našumo vertinimas.

Tyrėjai bando nustatyti, kaip žmogaus veikla trikdo tropinių miškų azoto kaitos ciklą. Pirmieji rezultatai parodo, kokie ilgalaikiai padariniai atsiranda dėl padidėjusio azoto kiekio. Oro tarša tręšia tropinius miškus vienu iš pagrindinių augimui reikalingų elementu. Nustatyta, kad per pastaruosius keturiasdešimt metų medžių lapuose padidėjo azoto koncentracija bei išaugo sunkiųjų bei lengvųjų azoto izotopų santykis.

Įsivaizduokite, jog surenkate žmonių šiukšles, o vėliau parduodate jas tiems patiems žmonėms, kurie jų atsikratė. Daugeliui verslininkų tai pasirodytų gana kvaila idėja. Bet Danas Blake'as tokį sumanymą pavertė sėkmingu savo verslo modeliu. „CNN.com“ pasakoja apie „EcoScraps“, praėjusiais metais įkurtą ir sparčiai augančią Blake'o kompaniją. Iš šiukšlių gamina kompostą „EcoScraps“ iš prekybos centrų Jutoje ir Arizonoje (JAV) kasdien surenka apie 30 tonų pasenusių vaisių ir daržovių.

Nukritus kosminiam laivui „Progress“ gresia nuodingi lietūs, nes jo kuro sudėtyje buvo itin pavojinga medžiaga – heptilas. Ši medžiaga gali sukelti plaučių edemą. [papildyta 13:30] Apie incidento priežastis oficialiai neskelbiama, tačiau „Ria Novosti“ šaltinis Rusijos kosmoso pramonėje pranešė, kad kosminis laivas nukrito dėl to, kad nespėjo pasiekti reikiamo orbitinio greičio.

Šį pavasarį Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija savo lėšomis ir mokslo darbuotojų iniciatyva tęsė 2005 m. pradėtus mineralinio azoto dirvožemyje stebėjimo darbus. Pasak laboratorijos direktoriaus prof. Gedimino Staugaičio, mineralinio azoto kiekis dirvožemyje nevienodai pasiskirstė ne tik atskiruose regionuose, bet ir nedideliuose masyvuose.