Dirgliosios žarnos sindromas

Dirgliosios žarnos sindromas: pasiekti remisiją padeda tik kompleksinis gydymas Dirgliosios žarnos sindromas – funkcinis žarnyno susirgimas, pasireiškiantis virškinamojo trakto sutrikimais, kurie neigiamai veikia gyvenimo kokybę, ilgainiui gali atsirasti ir psichologinių problemų.

Artėjantis ruduo ne tik apdovanoja gausiomis sodo ir daržo gėrybėmis, bet ir atneša sveikatos sutrikimus. Gydytojai pastebi, kad rudenį padaugėja besiskundžiančių pilvo skausmais pacientų, todėl dalijasi išsamiais patarimais, kaip nuo to apsisaugoti ir pasirūpinti savimi susirgus.

Dirgliosios žarnos sindromas – nemalonus ir gyvenimą apsunkinantis sutrikimas, kuris nepaiso nei lyties, nei profesijos, nei amžiaus. Gydytoja Gabrielė Milaknytė konstatuoja, kad ši liga – visam gyvenimui, tačiau simptomus galima išmokti visiškai valdyti. Tiesa, labai svarbu laiku pastebėti rimtesnės ligos požymius. VUL Santaros klinikų gydytojos gastroenterologės aiškinimu, dirgliosios žarnos sindromas – tai funkcinis žarnyno susirgimas.

45-erių metų, 2-ų vaikų tėtis Asa Turley mirė nuo žarnyno vėžio, kai simptomai buvo klaidingai nurašyti ant dirgliosios žarnos sindromo. Jo šeima sako, kad viskas galėjo būti „visai kitaip“, jei liga būtų diagnozuota anksčiau. Mylimas tėtis mirė sulaukęs vos 45 metų, kai paaiškėjo, kad simptomus, kurie iš pradžių buvo klaidingai laikomi dirgliosios žarnos sindromu ir virškinimo sutrikimais, sukėlė žarnyno vėžys.

Dirgliosios žarnos sindromas – vienas iš dažniausiai diagnozuojamų virškinamojo trakto sutrikimų, nustatomas vienam iš dešimties į gydytoją gastroenterologą besikreipiančių pacientų. Todėl pajutus šiuos simptomus profesorius Alvydas Unikauskas įspėja nenumoti ranka – jie gali išduoti klastingą būklę.

TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ Alvydas Unikauskas papasakojo apie daugeliui pasireiškiančio dirgliosios žarnos sindromo tyrimus ir gydymą. Ragina nedelsti „Visų pirma reikėtų išsitirti ir įsitikinti, kad jums tikrai dirgliosios žarnos sindromas.

Dirgliosios žarnos sindromas yra vienas iš dažniausiai diagnozuojamų virškinamojo trakto susirgimų – jis nustatomas 1 iš 10 į gastroenterologą besikreipiančių pacientų. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas kartu su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene papasakojo, kokie simptomai išduoda dirgliosios žarnos sindromą ir kaip palengvinti nemalonius pojūčius.

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – vienas iš dažniausiai diagnozuojamų virškinamojo trakto susirgimų – jis nustatomas 1 iš 10 į gydytoją gastroenterologą besikreipiančių pacientų. DŽS – tai lėtinė būklė, pasireiškianti pilvo skausmais, pūtimu, raižymu, tuštinimosi pokyčiais, neigiamai veikiančiais žmogaus gyvenimo kokybę ir darbingumą.

Dirgliosios žarnos sindromas – tai virškinamojo trakto sutrikimas, kurio priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios. Nors ši būklė negresia rimtomis komplikacijomis, tačiau gali gana stipriai paveikti žmonių gyvenimo kokybę. Šiai ligai būdingi simptomai panašūs į kitas virškinamojo trakto ligas, todėl dažnai pacientams sukelia nerimą.

Dujų kaupimasis žarnyne ir pilvo pūtimas pasitaiko itin dažnai. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip dėmesio nevertas nemalonumas, tačiau išties besikaupiančios dujos gali sukelti ne tik diskomfortą ar pilvo skausmą, bet ir signalizuoti apie netinkamus valgymo įpročius ar rimtesnius negalavimus. Taigi, kas dažniausiai sukelia šį nemalonų pojūtį ir kada vertėtų sunerimti? Valgote per greitai Valgant, geriant ar ryjant seiles mes praryjame ir nedidelį kiekį oro.

Tampa įprasta, kad nuolatos skubame, per trumpą laiką turime atlikti galybę skirtingų užduočių, kasdien susiduriame su didžiuliais naujos informacijos, kurią turime suprasti ir atsiminti, kiekiais. Nors toks gyvenimo būdas atrodo įprastas, visgi, tai gali turėti liūdnų pasekmių mūsų organizmui. Vis daugiau žmonių susiduria su nemaloniu sutrikimu – dirgliosios žarnos sindromu.

Šiltuoju sezonu valgome vis daugiau uogų ir vaisių, taip praturtindami savo mitybos racioną daugeliu vitaminų, tačiau, deja, ir cukrumi. Per didelis suvartojamas cukraus kiekis, turintiems dirgliosios žarnos sindromą (toliau DŽS), taip pat tiems, kas skundžiasi kitokiais virškinimo sutrikimais, gali sukelti nemalonių simptomų paūmėjimą. Beje, nuo šviežių sezoninių gėrybių galima užsikrėsti įvairiomis žarnynui pavojingoms infekcijomis, jeigu jų gerai nenuplausime po tekančiu vandeniu.

Apie 20 procentų pasaulio gyventojų turi dirgliosios žarnos sindromą (DŽS). Kai kurie apie tai žino, kiti spėlioja, kas jiems kelia tokius nemalonius simptomus, kaip pilvo skausmai ir žarnyno pūtimas, viduriavimas ir/ar vidurių užkietėjimas bei kiti virškinimo negalavimai.

Dirgliosios žarnos sindromas – virškinamojo trakto dalies, t. y. žarnyno, veiklos sutrikimas, dar vadinamas jaunų, darbingo amžiaus žmonių liga. Ją diagnozuoti sudėtinga ne tik dėl to, kad pasireiškiantys simptomai ir jų intensyvumas tam pačiam asmeniui gali keistis laikui bėgant, bet ir dėl jų panašumo į kitas virškinamojo trakto ligas, kurių spektras itin platus. Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytoja gastroenterologė, dietologė doc. dr.

Dirgliosios žarnos sindromas (toliau – DŽS) yra lėtinis virškinimo sutrikimas, sukeliantis pilvo skausmą, viduriavimą ir/ar vidurių užkietėjimą. Tai – vienas iš dažniausiai pasitaikančių funkcinių virškinamojo trakto sutrikimų: manoma, kad šia liga serga bent 30 proc. populiacijos (moterys serga dvigubai dažniau, nei vyrai). Pirmieji simptomai dažniausiai atsiranda 20-30 metų amžiaus žmonėms, tačiau DŽS gali sirgti bet kurios amžiaus grupės asmenys.

Maždaug 20 procentų pasaulio gyventojų turi dirgliosios žarnos sindromą. Kai kurie apie tai žino, kiti spėlioja, kas jiems yra ne taip. Išsiaiškinti negalavimų priežasties atvykę pacientai dažniausiai skundžiasi pilvo maudimu, spazminiais skausmais ir sutrikusiu tuštinimusi. Laidos „Būk sveikas“ komanda gastroenterologės teiravosi, kokia yra šios ligos priežastis. „Viena iš pagrindinių priežasčių tikrai yra stresas, nuolatinė įtampa.

Dirgliosios žarnos sindromas – kas tai? Kuo jis pasireiškia, kokios jo priežastys, ar galima išvengti? Šiandien tai aktualūs klausimai  kas dvyliktam, o kai kuriose šalyse – net kas ketvirtam suaugusiam  gyventojui.