dienpinigiai

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Vyriausybės nutarimo pakeitimas, pagal kurį keičiasi dienpinigių reguliavimas. Maksimali dienpinigių suma, mokama komandiruotės Lietuvoje metu, didėja nuo 15 iki 28 eurų. Tačiau taisyklė, kad dienpinigiai mokami tik kai komandiruotė Lietuvoje trunka daugiau kaip vieną darbo dieną, lieka galioti. Minėtu Vyriausybės nutarimo pakeitimu buvo pakeistos ir jau įsigaliojo kai kurios kitos taisyklės, patikslinančios dienpinigių mokėjimo tvarką, vykstant į užsienį.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Vyriausybės nutarimo pakeitimas, pagal kurį keičiasi dienpinigių reguliavimas. Skelbiama, kad beveik dvigubai didės dienpinigių dydis, mokamas komandiruočių Lietuvoje metu – nuo 15 iki 28 eurų. Tačiau taisyklė, kad dienpinigiai mokami tik kai komandiruotė Lietuvoje trunka daugiau kaip vieną darbo dieną – lieka galioti.

Dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų indeksavimas neturėtų būti reglamentuotas Darbo kodekse, antradienį bendru sutarimu nutarė Trišalė taryba. Darbdavių atstovai mano, jog indeksavimo tvarką galėtų nustatyti Vyriausybė, tam pritaria ir profesinės sąjungos, kurios pasisako ir už reglamentavimą Darbo kodekse.

Daugelis darbuotojų už komandiruotėje patirtas išlaidas gali gauti dienpinigius. Vis dėlto, ne visi darbuotojai žino, kaip dienpinigiai skirstomi, apskaičiuojami ar kada išmokami. Valstybinė darbo inspekcija savo pranešime žiniasklaidai atsako į pagrindinius klausimus, susijusius su dienpinigiais.

Seimas svarstys Darbo kodekso pakeitimus, numatančius kasmet indeksuoti dienpinigius ir komandiruočių išlaidas.    Už, kad pataisa būtų Seime svarstoma, ketvirtadienį balsavo 96 Seimo nariai, prieš vienas, o susilaikė 21. Toliau ji bus svarstoma gavus Trišalės tarybos išvadą – pavasario sesijoje.

Lietuvoje daugybė darbuotojų dalį algos gauna kaip dienpinigius už komandiruotes. Nuo algos ir dienpinigių dydžių priklauso, kiek mokesčių reikia mokėti. Šiuo metu galioja fiksuotos normos, kokio dydžio dienpinigiai turi būti mokami. Seime pasirodė siūlymų jas kiekvienais metais indeksuoti, kad atitinkamai augtų darbuotojų gaunama pinigų suma. Nauja tvarka labiausiai paveiktų vilkikų vairuotojus, kurių, „Sodros“ duomenimis, mūsų šalyje yra net 78,3 tūkst.

Jau nuo liepos 1 dienos įsigalios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengti teisės aktų pakeitimai, kurie sumažins darbdavio galimybę piktnaudžiauti ir išmokėti skirtingas dienpinigių sumas. Iki šiol avanso ir dienpinigių mokėjimo tvarka yra bene pagrindinė darbo ginčų kilimo priežastis.

Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ sveikina Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Vyriausybės 2019-ųjų spalį priimtas nutarimas labiau apmokestinti komandiruojamų vilkikų vairuotojų dienpinigius pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Anot „Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, KT sprendimas patvirtino anksčiau vežėjų išsakytą nuomonę, kad Vyriausybės nutarimas yra neteisėtas ir mažina transporto įmonių konkurencingumą.

Dienpinigių mokėjimas aktualus visiems, kas vyksta į komandiruotes. Ypač sunkvežimių vairuotojams. Vežėjai tikina, kad nuo kitų metų pasikeitus ES taisyklėmis, patirs daugiau išlaidų. Jie siūlo neriboti neapmokestinamų dienpinigių sumų, dėl to algos esą didėtų. Vairuotojų atstovai tam priešinasi. Sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai jau kelerius metus yra populiariausia specialybė Lietuvoje.

Seimas ginčijasi, ar Lietuvoje uždrausti atlyginimus mokėti grynaisiais pinigais. Dalis seimūnų siūlo algas mokėti tik pavedimais į elektronines sąskaitas. Taip jie žada sumažinti šešėlį ir darbuotojų išnaudojimą. Tačiau oponentai priekaištauja, kad Lietuva tam dar nepasiruošusi – daugybėje vietų nei atsiskaityti elektroninėmis priemonėmis, nei išsigryninti pinigų tiesiog neįmanoma. Nedidelė parduotuvė – Kurtuvėnuose, Šiaulių rajone. Gyventojai mėgsta piniginėje ir rankoje jausti šlamančius.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) palaiko siūlymą, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos būtų mokamos tik pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą. Darbo užmokestis grynaisiais labiausiai paplitęs transporto, statybų ir paslaugų sektoriuose, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tai yra patys problemiškiausi sektoriai, kur daugiausiai šešėlio ir darbuotojų išnaudojimo faktų.

Seimas antradienį ėmėsi pataisų, kuriomis siūloma uždrausti dienpinigius ir darbo užmokestį bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas mokėti grynaisiais. Jos turėtų būti mokamos tik į banko sąskaitą.  Teigiama, kad tai būtų dar vienas būdas valstybei kovoti su šešėliu, o darbuotojams – didesnis saugumo garantas. Pataisų iniciatoriai sako, kad gaudami atlygį grynaisiais, darbuotojai negali gauti bankų paskolų ir kitų paslaugų.

Vyriausybė turėtų dar labiau padidinti komandiruojamų darbuotojų dienpinigių apmokestinimą, kad tolimųjų reisų vairuotojai turėtų didesnes socialines garantijas, sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė.  „Tas koeficientas turėtų būti peržiūrimas. (...) Mums prioritetas yra vairuotojų socialinės garantijos“, – trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė.

Viena iš didžiausių Lietuvos transporto įmonių „Vlantana“ Norvegijoje sulaukė nemalonumų. Vietos žurnalistai ir tarnybos išsiaiškino, kad čia dirbusiems vairuotojams ji veikiausiai nemokėjo viso sutarto atlyginimo, galėjo pažeisti darbo laiko apskaitą ir kitus reikalavimus. Visai neseniai patvirtinta taikos sutartis tarp įmonės ir dviejų buvusių jos darbuotojų ir kiekvienam iš jų priteisė per 100 tūkst. eurų kompensaciją.

Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo didinama darbo užmokesčio riba, nuo kurios priklauso darbuotojo gaunamų dienpinigių apmokestinimas. Tai reiškia, kad darbdaviai, siekdami, jog visa darbuotojui išmokama dienpinigių suma būtų neapmokestinta, turės nustatyti ne mažesnį nei 1002 eurų dydžio darbo užmokestį „ant popieriaus“ arba ne mažesnį nei 6,14 eurų valandinį atlygį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministro teigimu, ateityje tolimųjų reisų vairuotojams planuojama leisti dienpinigius mokėti tik tada, jeigu jų atlyginimas sieks ne mažiau kaip dvi minimalias mėnesio algas (MMA) – dabar tai būtų 1,11 tūks. eurų. Linas Kukuraitis sako, kad jei darbuotojų socialinių garantijų klausimų darbdaviai nespręs kolektyviniais susitarimais, bus priimtas delspinigių mokėjimą griežtinantis įstatymas.

Į komandiruotes išvykstantys lietuviai neretai susiduria su problema, kad nesukaupia pakankamo stažo pensijai, negauna priklausomų socialinių garantijų. Tuo tarpu darbdaviams tai – naudinga, mat nereikia mokėti didelių mokesčių. VMI naujienų portalą tv3.lt yra informavę, kad komandiruočių į užsienį dienpinigiai neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu dviem atvejais.

Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių sky­rių va­do­vai ir po­li­ti­kai ne tik gau­na al­gas, prie­dus, kom­pen­sa­ci­jas va­di­na­mo­sioms kan­ce­lia­ri­nėms iš­lai­doms, bet ir pa­ke­liau­ja. Ke­lio­nių į už­sie­nį me­tu jiems mo­ka­mi dien­pi­ni­giai, ku­rie nė­ra jau to­kie ma­ži. Val­di­nin­kai juk mėgs­ta ke­liau­ti, mo­ky­tis ir dar pi­ni­gų už tai gau­ti. Na ir kas, kad mies­tas jau ant bank­ro­to ri­bos.

Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių sky­rių va­do­vai ir po­li­ti­kai ne tik gau­na al­gas, prie­dus, kom­pen­sa­ci­jas va­di­na­mo­sioms kan­ce­lia­ri­nėms iš­lai­doms, bet ir pa­ke­liau­ja. Ke­lio­nių į už­sie­nį me­tu jiems mo­ka­mi dien­pi­ni­giai, ku­rie nė­ra jau to­kie ma­ži. Val­di­nin­kai juk mėgs­ta ke­liau­ti, mo­ky­tis ir dar pi­ni­gų už tai gau­ti. Na ir kas, kad mies­tas jau ant bank­ro­to ri­bos.

Vos spėjome priprasti prie vasaros atostogų, žiūrėk, beliko vos savaitė iki mokyklos! Bendraklasiai, mokytojos, skambutis į pamoką, valgyklos maistas... Ir vėl viskas iš pradžių. Mokyklinės prekės Nuo rugpjūčio vidurio, didžiausios šalies parduotuvės skelbia, jog prasideda didysis pasiruošimas į mokyklą, o tai reiškia, jog parduotuvių lentynos apguldomos pačiais reikalingiausiomis ir nereikalingiausiomis prekėmis.