didmiesčiai

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje spalį, palyginti su rugsėju, butų pardavimai augo, o kainos nesikeitė arba tik simboliškai, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, spalį Lietuvoje parduotų butų skaičius daugiabučiuose augo 4,8 proc. iki 2632, o per metus sumažėjo 13,3 procento. Vilniuje spalį parduoti 934 butai – 6,1 proc. daugiau nei rugsėjį, bet 3 proc. mažiau nei pernai spalį. Kaune parduoti 327 butai – atitinkamai 6,8 proc.

Trys didieji Lietuvos miestai per tris šių metų ketvirčius palaidojo 91 vienišą ar nenustatytos tapatybės žmogų. Vilniuje palaidoti 58, Klaipėdoje – 21, o Kaune – 12 tokių žmonių. Praėjusiais metais sostinėje tuo pačiu metu buvo palaidoti taip pat 58 žmonės, Klaipėdoje – 25, o Kaune – 20. Nei Kaune, nei uostamiestyje neatpažintų asmenų nebuvo palaidota, tik vieniši asmenys arba tie, kuriuos laidoti atsisakė artimieji. Tuo metu Vilniuje palaidoti penki neatpažinti mirusieji.

Klaipėdos savivaldybė inicijuoja naują reklamos kampaniją, kuria sieks iš kitų Lietuvos didmiesčių pritraukti jaunas šeimas, įvairių sričių profesionalus bei susigrąžinti kitur gyventi išvykusius klaipėdiečius. Miesto savivaldybės investicijų ir verslo plėtros agentūros „Klaipėda ID“ laikinoji direktorė Kristina Postornak teigė, jog Klaipėda turi potencialo pritraukti daugiau jaunų gyventojų.

Kauno apylinkės teismas trečiadienį septynis asmenis nuteisė dėl pelnymosi iš prostitucijos šalies didmiesčiuose. Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, E. G. (dabar E. J.) ir V. V. pripažinti kaltais dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos, jiems paskirtos dviejų metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Jos atidedamos trejiems metams. Iš šių asmenų bus konfiskuota po daugiau kaip 120 tūkst. eurų.

Pagal gyvenimo kokybės indeksą ir toliau pirmauja Vilnius, Kaunas, Kauno rajonas, Klaipėda ir Neringa, antradienį paskelbė Finansų ministerija, remdamasi naujausiais duomenimis. Pasak ministerijos, 2021 metais, palyginti su 2020-aisiais, savivaldybių penketukas išliko nepakitęs, tačiau Kauno rajonas pralenkė Klaipėdos miestą.

Seimui įpareigojus savivaldybėse nuo 2023-iųjų sausio nustatyti mažos taršos zonas, aplinkos ministro teigimu, to nepadarė nė viena savivaldybė, todėl ketinama šį reikalavimą švelninti.  Dabar siūloma įpareigoti tokias zonas nustatyti iki 2024 metų, o įrengti iki 2025-ųjų ir tik tuose miestuose, kurie turi kurorto statusą arba daugiau nei 50 tūkst. gyventojų.

Trys didieji Lietuvos miestai šiemet palaidojo 149 vienišus ar nenustatytos tapatybės žmones. Vilniaus savivaldybė pasirūpino 58, Kauno – 20, o Klaipėdos – 29 žmonių laidotuvėmis. Absoliuti dauguma jų buvo vieniši žmonės. Kaip BNS nurodė savivaldybių atstovai, kasmet taip laidojamų žmonių skaičius beveik nekinta, tik Vilniuje jis pernai buvo kiek ūgtelėjęs. Per tris praėjusių metų ketvirčius uostamiestyje palaidoti 32, Kaune – 25, o sostinėje – 85 žmonės.

Fejerverkų naudojimui renginiuose nepritaria daugiau nei pusė gyventojų, kiek per trečdalis linkę palaikyti tokį būdą švęsti, rodo BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ spalį atlikta apklausa. Jos duomenimis, visiškai galingų fejerverkų ir kitos pirotechnikos per įvairius renginius naudojimui nepritaria 28,6 proc. apklaustųjų, dar 24,9 proc. nurodė, kad tam greičiau nepritartų.  9,9 proc. gyventojų visiškai palaiko fejerverkus per šventes, 25 proc. tam greičiau pritartų.

Šildymo sezoną gyventojams Panevėžys pradės nuo ateinančio pirmadienio, šiuo pavyzdžiu svarsto pasekti ir Šiauliai, kiti šalies didieji miestai dar lauks vėsesnių orų. Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu biudžetinėms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyvenamiesiems namams ir kitiems šilumos vartotojams šildymo sezonas pradedamas nuo spalio 10 dienos. Darželiams šildymas įjungiamas jau šią savaitę.

​​​​​Dėl žemesnės vidutinės oro temperatūros šildymo sezonas kiek užsitęsė. Didžiųjų miestų savivaldybių atstovai teigia, kad šildymo kainos šiemet stipriai kišenių netuština. Tačiau ne visiems situacija tokia palanki. Kai kuriems miestams šildymo sezono metu tenka stipriai susiveržti diržus. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) duomenimis šių metų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekė 4,6 ct/kWh (su PVM) ir buvo apie 10 procentų mažesnė nei pernai.

Didieji miestai jau planuoja užbaigti šildymo sezoną. Jau šiandien Klaipėda ketina nutraukti šildymą mieste, išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Vilnius ir Kaunas svarsto nutraukti šildymą dar šią savaitę. Apie šildymo sezono pabaigą atšilus orams pradėjo kalbėti didieji šalies miestai. Klaipėdoje ji planuojama gegužės 3 d., išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Kaune ir Vilniuje planuojama nutraukti šildymą dar šią savaitę.

Pirmieji draudimai rūkyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos daugiabučių balkonuose įsigalios vasarį, informavo didmiesčių savivaldybės. Kaip BNS sakė Vilniaus savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas, per pirmąsias sausio savaites gauta apie 170 prieštaravimų ir įvairių kitų paklausimų, susijusių su rūkymu balkonuose. „Tik pavieniai prieštaravimai yra dėl to paties daugiabučio.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pritaria Kauno savivaldybės vadovo Visvaldo Matijošaičio idėjai didmiesčių duomenis dėl koronaviruso plitimo vertinti atskirai nuo visos apskrities duomenų.

Vyriausybė pirmadienį apsispręs dėl karantino paskelbimo didžiuosiuose šalies miestuose, jis įsigaliotų po kelių dienų, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Ne tik Vilniuje ir Kaune, bet ir kituose dideliuose miestuose, galima tikėtis, kad Vyriausybė apsispręs dėl karantino.

Vartojimo prekių krepšelį pigiausiai tarp penkių didžiųjų miestų gyventojų gali įsigyti vilniečiai, o brangiausiai – kauniečiai, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Tyrimų agentūra „SeeNext“ lygino prekių kainas penkiuose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių prekybos tinkluose: „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ bei „Norfa“. Spalio pradžioje atliktas tyrimas rodo, kad tų pačių prekių krepšelio kaina, priklausomai nuo miesto ir prekybos tinklo, svyruoja nuo 26,58 iki 27,53 euro.

Lietuvos didžiuosiuose miestuose prasideda šildymo sezonas, žadantis būti pigiausiu pastaraisiais metais. Tačiau sąskaitos priklausys ir nuo oro sąlygų, ir nuo būsto būklės.  Vilniaus savivaldybė pranešė, kad šildymas sostinėje įjungiamas nuo ketvirtadienio. Vicemeras Valdas Benkunskas BNS teigė, iš pradžių numatoma jį įjungti ugdymo ir gydymo įstaigose, o nuo penktadienio – ir gyventojams.  „Per penkias dienas visame Vilniuje turėtų radiatoriai pradėti šilti“, – sakė V. Benkunskas.

Didmiesčiams pradedant ruoštis Kalėdoms, Vilnius, baimindamasis koronaviruso plitimo, jau svarsto atsisakyti dalies šventinių renginių ar atributų. Kaunas ir Klaipėda kol kas kuklesnio šventimo nežada ir sprendimus ketina priimti įvertinus situaciją rudenį. Vilniaus kultūros centras jau paskelbė konkursą pagrindinei miesto Kalėdų eglei prie Katedros puošti.

Pirmąją karantino savaitę sumažėjus transporto srautams, Lietuvos didmiesčiuose buvo galima kvėpuoti gerokai švaresniu oru. Vis dėlto šią savaitę atšalus orams ir gyventojams ėmus šildytis malkomis, tarša vėl išaugo.    Aplinkos apsaugo agentūros (AAA) Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė sako, kad praėjusią savaitę, aptirpus automobilių srautams ir į aplinką patekus mažiau kietųjų dalelių bei azoto dioksido, oro užterštumas buvo sumažėjęs iki 30 proc.

Lietuvoje plintant koronavirusui, didžiųjų miestų savivaldybės didžiausiu iššūkiu vadina patalpų paieškas, kur būtų galima izoliuoti užsikrėtusius gyventojus. Miestų vadovai BNS sakė, kad tam jau numatyta šimtai vietų. Vilnius prašo verslo pagalbos Sostinės savivaldybė gyventojams izoliuoti yra numačiusi 200 vietų, daugiausia jų – nebenaudojamame Psichikos sveikatos centro korpuse Vasaros gatvėje Antakalnyje.

Antradienį JAV portale „Foxnews“ pasirodė publikacija, kurioje pateikiamas „10 mirtiniausių Europos miestų“ sąrašas. Rašoma, kad remiantis JAV duomenimis, Europos miestai gali būti laikomi daug saugesni pagal nužudymų kiekį. Europos miestai pagal nužudymų skaičių nepatenka į pasaulio miestų 50-uką. Daugiausiai nužudymų pasižyminčiame Europos mieste 100 tūkst. gyventojų tenka 10 kartų mažiau nužudymų, nei JAV mieste, kuriame nužudymų skaičius didžiausias.

37 proc. bakalauro studijas baigusių absolventų ketina ir toliau tęsti studijas, penktadalis iš jų rinksis studijas užsienyje, 29 proc. respondentų neketina darbo ieškotis pagal įgytą specialybę ir tik 14 proc. absolventų teigė po studijų ketinantys grįžti dirbti į savo gimtuosius miestus – tokia statistika paaiškėjo Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atlikus tyrimą apie absolventų apsisprendimą dėl II pakopos studijų.

Centralizuotai tiekiama šiluma kovo mėnesį brangs Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, o Kaune ji mažės, rodo šilumos tiekimo bendrovių duomenys. „Vilniaus energijos“ klientai kovą už šilumą mokės 4,28 cento (be PVM) už 1 kilovatvalandę (kWh) - 6,8 proc. brangiau nei vasarį, bet 23,6 proc.

  2016 metų pradžia Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje buvo aktyvesnė nei tikėtasi ir žada, kad per visus metus bus pagerinti pernykščiai rezultatai, sako Registrų centro atstovė.   „Metai prasidėjo aktyviau negu įprasta. Sausis parodė, kad galima tikėtis aktyvesnių metų nei pernai ir būtų įdomu pažiūrėti, ar pralenks euro įvedimo įkaitintus metus. Vasarį šiaip ar taip rinka pradeda įsibėgėti, ir tas augimas buvo lauktas“, - BNS sakė Registrų centro atstovė Gražina Urbonavičė.

Nors Vilniuje naujų daugiabučių statybos plečiasi, kituose miestuose šis sektorius nudžiuginti kuo neturi. Sovietų Sąjungos laikais klestėjusi daugiabučių statyba paklausi išlieka tik didžiuosiuose miestuose ar kurortuose, o didžiajai daliai Lietuvos miestų tenka guostis tik renovacija. Daugumoje, naujų būstų nestatyta nuo nepriklausomybės atgavimo laikų. „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius pasakoja, kad daugiabučių statybos geografija Lietuvoje siaurėja.

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Mažeikiuose ir Kėdainiuose užfiksuota normą viršijanti oro tarša kietosiomis dalelėmis. Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, kad nusistovėjus sausiems ir ramiems orams, kietųjų dalelių koncentracija šiuose miestuose trečiadienį ribinę vertę viršijo iki 1,4 karto.

Ne gyvybės draudimo bendrovė BTA per trejus metus trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose užregistravo beveik 13 tūkst. automobilių avarijų. Iš jų 58 proc. Vilniuje, 27 proc. Kaune ir 14 proc. Klaipėdoje. Beveik trečdaliu daugiau nei kitais mėnesiais avarijų užfiksuojama spalį ir gruodį, mažiausiai – vasaros laikotarpiu. „Rudenį bei žiemos pradžioje visuomet išauga avarijų skaičius.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų sausio mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. 2013 m. gruodį buvo užfiksuotas 0,1% augimas. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 1,5% ir tai yra didžiausias metinis augimas nuo 2008 m. vidurio.

Analizuojant bendrovės „Viena sąskaita“ indekso duomenis paaiškėjo, kad 2013 m. rudenį Vilniaus gyventojai kas mėnesį už elektrą vidutiniškai mokėjo daugiausiai iš visų Lietuvos didmiesčių – apie 73 Lt, t. y. 7–11 Lt daugiau nei Kauno, Klaipėdos ar Šiaulių gyventojai. Tačiau visuose miestuose mokesčiai už elektrą gyventojams sudarė panašią vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dalį – apie 4 %. 2013 m. rudenį už elektros energiją mažiausiai mokėjo kauniečiai – vidutiniškai apie 62 Lt.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Nors kritinė masė studentų į didžiuosius miestus trauks paskutinę rugpjūčio ir pirmą rugsėjo savaites, apgyvendinimas universitetų bendrabučiuose jau prasidėjo. Eismo ekspertai išskiria arterijas, kuriose turėtų susidaryti didžiausios spūstys, ir prognozuoja nuosavais automobiliais važiuojančių studentų antplūdį rugpjūčio 29–31 dienomis. Pasak jų, ne mažiau svarbus klausimas – kiek žmonių pasirinks viešąjį transportą, o kiek po miestą kursuos savu automobiliu.

Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovai pareiškė, kad centrinė valdžia į skolų liūną įklimpusiai savivaldai neatleidžia sunkmečiu užveržto diržo. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas perspėjo, kad savivaldybių įsiskolinimai kelia grėsmę šalies finansų sistemos stabilumui. Savivaldybes skolintis verčia per pastaruosius penkerius metus sumažėjusios savarankiškos pajamos ir įgyvendinami europinės paramos lėšomis remiami projektai.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų lapkričio mėnesį smuktelėjo 0,2%. Spalį buvo užfiksuotas toks pats kainų sumažėjimas. Palyginti su praėjusių metų lapkričiu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose kito 1,6% žemyn. Lapkritį didžiausias kainų nuosmukis buvo užfiksuotas Panevėžyje.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober–Haus“ duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje baigta statyti virš 570 naujų butų, ir tai didžiausias pasiūlos ūgtelėjimas nuo pat 2009–ųjų metų. Nepaisant rekordiškai didelio naujos pasiūlos kiekio Vilniuje, bendras neparduotų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose namuose Lietuvos didmiesčiuose išaugo tik 1% ir šių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje sudarė beveik 2850 butų.

Vis daugiau Vokietijos miestų gyventojų atsisako automobilių. Miestuose, kurių gyventojų skaičius viršija pusę milijono žmonių, tik trečdalis gyventojų turi nuosavus automobilius. Tokias tendencijas lemia brangios parkavimo vietos ir gerai išplėtota visuomeninio transporto sistema. Didžiųjų miestų gyventojai linkę atsisakyti automobilių – didmiesčiuose automobilių skaičius tūkstančiui gyventojų yra gerokai mažesnis, nei bendras Vokietijos rodiklis.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose namų valdos sklypų kainos daugiau nei dvigubai didesnės negu rajonuose. Tuo tarpu didžiausią paklausą minėtuose miestuose turi sklypai,  kurių plotas svyruoja nuo 6 iki 10 arų, o rajonuose – nuo 15 iki 20 arų. Tokias parduodamų sklypų tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt, birželio mėnesį išanalizavęs daugiau nei 12 tūkst. skelbimų.

„Ober Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų gegužės mėnesį smuktelėjo 0,3%. Balandį buvo užfiksuotas 0,1% sumažėjimas.

Nors Vilniuje būstų kainos dažnai lenkia kaimynų estų ir latvių, provincijos miesteliuose galima rasti nekilnojamojo turto (NT), kainuojančio kapeikas. Naujojoje Akmenėje galima nusipirkti butą už 5 tūkst. litų.  Vilniuje už tokią sumą  pavyktų įsigyti vos vieną  kvadratinį metrą naujos statybos būsto centre arba prestižiniuose miesto rajonuose. Kaip pastebi „Akmenės nekilnojamasis turtas“ direktorius Tadas Mokasėnas, būstas Akmenėje už  5 tūkst.

Beveik dešimt procentų kelionėmis besidominčių lietuvių žada rugsėjį vyksiančio Europos krepšinio čempionato rungtynes stebėti užsienio kurortuose, rodo kelionių organizatoriaus „Novaturas“ internetinėje svetainėje atlikta apklausa. Anot įmonės rinkodaros ir komunikacijos vadovės, puikios sąlygos palaikyti mūsų šalies rinktinę poilsiautojams bus užtikrintos net devyniuose lietuvių itin pamėgtuose kurortuose.

SEB banko atlikti skaičiavimai parodė, kad iš penkių Lietuvos didmiesčių pigiausia gyventi Šiauliuose. Reitinguojant miestus buvo vertinamos keturių asmenų šeimos pagrindinių išlaidų krepšelis: tai išlaidos maisto produktams, būsto išlaikymui (šildymui ir vandeniui) bei transporto paslaugoms. Šiauliečių keturių asmenų šeima per mėnesį šaltuoju metų laiku šioms reikmėms iš viso turėtų išleisti vidutiniškai apie 1 816 litus, tai yra 8 proc.

Kasdien mus supa daugybė garsų – vieni iš jų malonūs, kiti erzina. Nemalonu visą dieną klausytis gatvės triukšmo ar mėginti perrėkti kolegas darbe. O juk kai kam tenka dirbti ir gamyklose, kur nuo triukšmo tenka saugotis specialiomis ausinėmis... Triukšmas tapo nuolatiniu mūsų gyvenimo palydovu, jis toks įprastas, kad vargu ar susimąstome, jog nuolatinis triukšmas gali stipriai kenkti mūsų sveikatai.

Šiuo metu išsinuomoti patalpas didžiuosiuose Lietuvos miestuose kainuoja 25-40 proc. pigiau nei pernai tuo pačiu metu: skelbimuose siūlomos nuomos kainos per metus yra nukritusios bent jau ketvirtadaliu. Labiausiai patalpų nuoma atpigo sostinėje – apie 40 proc., kiek mažiau Kaune ir Klaipėdoje – apie 25-30 proc. Skiriasi patalpų nuomos siūlomos kainos skirtingose miesto dalyse.