dėvėti drabužiai

Infliacija niekur nesitraukia, o tam tikrų prekių kainos tapo tokios didelės, kad nebūtinų daiktų tenka atsisakyti arba jiems taupyti. Pavyzdžiui, drabužiai. Jų kasdien pirkti tikrai nereikia, tačiau už kokybišką drabužį tenka pakloti kelias dešimtis, o kartais ir šimtus eurų. Todėl verta užsukti į dėvėtų drabužių parduotuves, ten drabužių galima rasti ir už eurą.

Prieš 20 metų savo svajonę įgyvendinusi Lina Liutkevičienė pasakoja nė nesvajojusi, kad jos įkurta „Linos artelė“ išaugs į 29 siuvyklų tinklą, o ji pati prisidės prie kai kurių svarbiausių šalies ponų ar ponių garderobo kūrimo. Tiesa, kokių, viešai atskleisti ji negali dėl konfidencialumo. Verslininkė pastebi, kad šiais laikais klientai daug dažniau prašo ne pasiūti drabužius, bet pataisyti jau turimus.

15 milijonų drabužių – tiek kas savaitę atkeliauja į Ganą iš Vakarų valstybių ir Kinijos. Drabužiai Afrikos šalyje jau virtę tikrais šiukšlių kalnais, tad du jauni vyrukai sugalvojo, kaip juos bent kiek apmažinti. Šie kiekvieną savaitę neria į drabužių kalnus ir ieško lobių, kuriuos vėliau parduoda socialiniuose tinkluose ir turguje. Milžiniški išmestų drabužių kalnai stūkso Ganoje, Vakarų Afrikoje.

Dažniausiai pirkdami naują daiktą jaučiamės laimingi ir atsinaujinę, o naujumo veiksnys skatina džiaugtis ir didžiuotis įsigyta preke. Bet ar žinojote, kad mažiau nei 1 proc. drabužių atliekų yra perdirbama? Antrą kartą panaudojama tik apie 12 proc. pagamintų drabužių, o visa likusi dalis keliauja į sąvartynus ir ten guli metų metus – taip ne tik teršiama gamta, tačiau ir be reikalo eikvojami mūsų planetos ištekliai.

Jeigu turite nereikalingų, nebenešiojamų drabužių savo spintoje ir norite atlaisvinti vietą naujiems – greitai ir lengvai juos galite parduoti „Vinted“ platformoje. Žinoma, norint sulaukti potencialių pirkėjų, labai svarbu tinkamas prekių pateikimas – gražios nuotraukos ir išsamus aprašymas. Vis dėlto, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į drabužio pateikimą platformoje, bet ir į realią jo būklę bei pasistengti tinkamai paruošti rūbą naujiems namams.

Daugelis gyventojų kiekvieną sezoną atnaujina savo spintą. Ir tam skiria nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų. Tačiau, ar įmanoma šias išlaidas sumažinti – pavyzdžiui, vasaros deriniams skirti 23 eurus? Per vieną portalo tv3.lt redakcijos susirinkimą kažkam kilo toks klausimas, tad nusprendžiau tai padaryti pati. Turbūt 80 proc. mano spintos sudaro drabužiai iš dėvėtų rūbų parduotuvių, o jų kainos siekia nuo 1 iki 30 eurų.

Karantino ribojimai ne maisto prekių parduotuves toliau verčia verslą ieškoti būdų, kaip palaikyti bent minimalius pardavimus. Knygynai, fizinės drabužių parduotuvės, sugriežtėjus prekybos ribojimams, kiek pakreipė savo veiklą – parduotuvių neuždarė, bet pavertė jas internetu įsigytų prekių atsiėmimo punktais, o štai dėvėtų drabužių parduotuvės, panašu, taip pat rado išeitį.

Pirkimas iš dėvėtų prekių parduotuvių gali būti tikrai naudingas: sutaupote daug pinigų ir galite rasti tikrai ypatingą daiktą, kurio neturi niekas kitas. Tačiau specialistai įspėja, kad yra keli daiktai, kuriuos vis dėlto derėtų pirkti tik naujus. Dalis to, dėl ko dėvėti daiktai yra tokie įdomūs, yra žinojimas, kad perkama prekė turi istoriją. Už tos gražios kėdės, kurią nusipirkote, gali būti tikrai šauni istorija! Vis dėlto tai taip pat yra spąstai.

Kiekviena moteris savo vestuvių dieną nori atrodyti nepakartojamai. Todėl prieš šventę išsimatuoja dešimtis suknelių, o paieškos trunka ir kelis mėnesius. Tačiau dėvėtų drabužių parduotuvėse apsipirkinėjanti Gabrielė savo svajonių suknelę nusipirko net nesimatavusi. Ji teigia nematanti tikslo išleisti krūvos pinigų drabužiui, kurį vilkės tik kartą gyvenime. Mergina vestuvinę suknelę už 6 eurus rado apsipirkinėdama dėvėtų drabužių parduotuvėje.

Kad lietuviai neretai ieško rūbų padėvėtų drabužių parduotuvėse – visi žinome. Bet turbūt ne visi girdėjote, kad iš užsienio atkeliavusiuose nešiotuose drabužiuose, rankinėse ar net žaisluose, neretai žmonės randa ir lobių? Papuošalai, monetos, kupiūros ar net giminės auksas – visa tai galima rasti ir Lietuvoje. Ryškiaplaukė vilnietė Milda kuisiasi vienoje iš sostinės vadinamųjų „second hand‘ų“. Sako, kartą pirkinys tokioje parduotuvėje buvo su siurprizu.

 Kalėdiniai vakarėliai, naujametinės šventės, gimtadieniai, tokiomis progomis kyla didžiausias klausimas – ką apsirengti? Vaikštant po prekybos centrus ima žiovulys, niekas netraukia akies, o kainos tiesiog siūlo prekę apeiti. Puiki alternatyva – dėvėtų drabužių parduotuvės. Užsukus į jas, tiesiog gali pasiklysti drabužių įvairovėje.

Kelias dešimtis dėvėtų drabužių parduotuvių valdančios bendrovės direktorius įtariamas nuslėpęs daugiau kaip 800 tūkst. eurų pajamų, pardavėjoms dalį atlyginimo mokėjęs vokeliuose, skelbia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). FNTT Klaipėdos apygardos valdyba su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir nustatė, kad parduotuvių tinklą valdanti bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo beveik 260 tūkst. eurų mokesčių.

Lietuvoje brangsta jau ne tik būtiniausios prekės. Kainos į viršų šoka net ir turguje, net ir dėvėtų drabužių pardavėjų palapinėse. Pirkėjai tokius kainų pokyčius pastebi labai akivaizdžiai. Tuo įsitikinome trečiadienio rytą užsukę į centrinį Kėdainių turgų, kur dėvėtais drabužiais tądien prekiavo keletas prekeivių, o tuo tarpu pirkėjų buvo vos vienas kitas. „Prekyba žlugusi“ Pakalbinti prekeiviai teigė, kad jų darbas yra sezoninis.

Vilnietis Vytautas, apsilankęs drabužių supirkimo punkte, patyrė šoką – dėvėti, tačiau kokybiški vyro marškiniai buvo supirkti už centus, o jau kitą dieną parduotuvėje jų kainos šoktelėjo net 20 kartų. „Nutariau pirmą kartą apsilankyti drabužių supirkimo punkte Vilniuje esančioje dėvėtų drabužių parduotuvėje „Mados angaras“. Ir pirmas kartas buvo toks, kurio niekada nepamiršiu, nes buvau tiesiog šokiruotas“, – portalui tv3.lt rašė Vytautas.

Dėvėtų drabužių parduotuvėse ar turgavietėse galima nusipirkti jau ne tik mirusių ar mirtinomis ligomis sirgusių žmonių drabužių, bet ir beverčių skudurų, kuriuos kartais pakiša geresnius drabužius surūšiavę prekybininkai. Tokias išvadas skelbia policijos pareigūnai, demaskavę sukčius Alytuje, kurie iš ką tik į Lietuvą įvežtų rūbų siuntų išiminėjo gerus drabužius, o atgal į maišus kaišiojo visiškus skarmalus.

„Sendaikčių parduotuvėse mane apima keistas jausmas, kažkodėl norisi iš jų kuo greičiau išeiti. Senų daiktų energija stipri, sekinanti ir atimanti jėgas. Kodėl taip yra? Gal todėl, kad seni daiktai, dėvėti drabužiai – tai praėjusių gyvenimų istorijos, kurios nejučia gali įsiskverbti į mūsų kasdienybę“, – sako laidos „Pasaulis X“ vedėjas Saulius Čiučelis ir šį penktadienį 20.50 val. kviečia žiūrėti laidą apie drabužių kaupiamą nesunaikinamą energiją, kurią gali pajusti ne tik jautrūs žmonės.

Vilniuje prasideda didžiausias sezoninis dėvėtų vaikiškų daiktų komisas„Mamų mugė“. Tūkstančiai mamų tris dienas stovėjo eilėse, kad galėtų pristatyti į komisą savo vaikų ir paauglių nebenaudojamus daiktus. Įspūdingo dydžio patalpos ir kilometrai drabužių, batų bei daiktų jau laukia naujų šeimininkų. Šia žinia verta pasidalinti, nes ji aktuali dešimtims tūkstančių Lietuvos šeimų.

Mada pulsuoja tuo, kuo gyvena pasaulis. Vis labiau plintant aplinkosaugos, ekologijos, etiško gamtai elgesio temoms, jos atsiranda ir dizainerių kūryboje. To pavyzdys – mados kūrėjos iš Bolivijos.

Didžiojoje Britanijoje vėl užfiksuota, kaip lietuviai vagia labdarai paaukotus drabužius. Šį kartą laikraščio „The Mirror“ žurnalistai paspendė paspęsti spąstus ir užfiksavo nusikaltimą. Jie gavo lankstinuką, kuriame prašoma paaukoti nereikalingų drabužių, batų ar kitų daiktų sužeistiems kariams. Daiktai neva būtų paaukoti princo Charleso globojamai ir kariams padedančiai labdaros organizacijai „Troop Aid“, kurią įkūrė trys buvę kariai.

Komiso parduotuvės – krizės pasekmė. Neretam tai galimybė ne tik apsipirkti, bet ir atsikratyti nereikalingų daiktų. Tačiau verslininkų teigimu, tokio verslo išlaidos neretai viršija pajamas. Verslininkų ir pirkėjų kišenėse praūžus krizei, ėmė populiarėti komiso parduotuvės. Verslininkai sako, kad jau yra susiformavęs net ir nuolatinių pirkėjų ratas.

Sunkmetis negailestingai išrinko geresnės kokybės drabužius iš Lietuvos skudurynų, todėl lietuviai iš turgaviečių vis dažniau namo grįžta tuščiu krepšiu, rašo „Lietuvos rytas“. Mat europiečiai lengva ranka nebeišmeta drabužių ir neskuba keisti garderobo. Todėl į sumenkusius skudurynus jau įsisuko vietos rinka - vis dažniau turgavietėse parduodami lietuvių atnešti drabužiai, neretai įkainoti vos litu.

Nežinomas asmuo Raudonojo Kryžiaus dėvėtų rūbų konteineryje Danijoje paliko milijoną kronų grynaisiais (135 tūkst. eurų). „Raudonajam Kryžiui. Nuo anoniminio aukotojo. Sutaupyta per 40 metų“, – toks ranka rašytas užrašas buvo ant vieno iš dešimties vokų su pinigais. Organizacijos darbuotojos pinigus rado Jiderupo vietovėje išpakuodamos maišus su senais rūbais. Raudonojo Kryžiaus atstovė ketvirtadienį patvirtino šį faktą ir pareiškė, kad pinigai šiuo metu yra policijoje.

Praeitoje dalyje papasakojome kaip teisingai ir ekonomiškai apsipirkti – maisto produktus bei daiktus. Šioje dalyje papasakosime apie antrinį daiktų panaudojimą, „blusų turgus“, mainus bei labdarą. Antrinis daiktų panaudojimas Antrinis daiktų panaudojimas yra antras pagal svarbą ekologijos principas (po mažesnio vartojimo). Be gailesčio metame lauk dar tinkamus vartoti daiktus ir perkame naujus. Gyvename trumpo daiktų naudojimo epochoje.

Pirkėjai vis dažniau ieško būdų, kaip nebrangiai apsirengti, bet atrodyti turtingai ar bent jau ne pigiai. kur galima įsigyti geros kokybės vertingą, garsaus prekės ženklo daiktą nepaklojus mėnesio algos? Sovietmečio palikimuose – komiso parduotuvėse. Čia ateinama ir su savais, bandant juos įstatyti į pardavimų lentynas. Universalios prekyvietės pasižymi ne tik lanksčiomis kainomis, bet ir specifiniu jaukumu.

Tik trečdalis į mūsų šalį atvežtų dėvėtų drabužių patenka į parduotuves. Kiti išgabenami į buvusios Sovietų Sąjungos respublikas, Azijos ir net Afrikos valstybes. Eksporto srautai nepaliaujamai didėja. Verslininkai įsitikinę, kad tokios dėvėtų drabužių paklausos, kokia  mūsų šalies rinkoje buvo 1995-1997 metais, jau niekuomet nebus.

Verslininkai sako, kad prekyba dėvėtais drabužiais išgyvena gilią krizę. Esą stipriai sumažėjo ne tik jų pirkimas, bet ir pasiūla. Taip nutiko, nes dabar taupo ne tik lietuviai, bet ir žmonės užsienyje, kurie lengvai nebeišmeta drabužių. Verslininkai skundžiasi, kad prekyba dėvėtais drabužiais kritusi kone perpus. Jau pernai pastebėta, kad atėjus sunkmečiui žmonės nebepirko visko, kaip kad anksčiau. Šiemet pirkėjai esą tapo dar išrankesni ir įsigyja tik būtiniausius daiktus.

Arba Klaipėdoje sunkmetis jau baigėsi, arba jis toks gilus, kad žmonės nebegali įsigyti netgi dėvėtų drabužių. Tad pigios aprangos parduotuvių savininkai tvirtina išgyvenantys ne pačius geriausius laikus. Dėl to, jog Klaipėdoje tokių prekybos vietų - gausybė, o paklausa labai sumažėjusi, pagaliau, suprastėjus iš užsienio gaunamo asortimento kokybei, kai kurių parduotuvių savininkai keičia veiklos pobūdį ir turimas prekes dalina kone už ačiū.

Sunkmečiu mažėjančios gyventojų pajamos dėvėtų drabužių pardavėjams buvo įžiebusios viltį, kad šis verslas netrukus atgis. Tokias svajones kurstė tai, kad vis daugiau žmonių negali sau leisti įsigyti naujų gaminių. Tačiau apsilankius Panevėžio dėvėtų drabužių parduotuvėse galima pajusti slogią nuotaiką. Prieš Kalėdas šiek tiek suaktyvėjęs verslas vėl nurimo, o daugelyje parduotuvių darbužiai išparduodami po kelis litus.