deutsche welle

Jeigu Rusija panaudotų prieš Ukrainą branduolinį ginklą, tai reikštų ataką prieš NATO, pareiškė du JAV senatoriai, parengę atitinkamą rezoliuciją. Jų nuomone, reaguodamas į taktinio branduolinio ginklo panaudojimą Aljansas turėtų aktyvuoti 5-ąjį savo sutarties straipsnį dėl kolektyvinės gynybos.

Paskutinę 2022 metų dieną „Deutsche Post“ (Vokietijos pašto) darbuotojai įteiks adresatams paskutines telegramas, skelbia „Deutsche Welle“. Kita vertus, kaip pažymi visuomeninė transliuotoja, dauguma Vokietijos gyventojų nė neįtarė, kad šia beveik pusantro šimto metų šalyje teikta paslauga buvo galima naudotis iki šiol. Telegramų bumas Vokietijoje užfiksuotas 1978-aisiais – tais metais jų buvo išsiųsta maždaug 13 milijonų.

Rusija formuoja „šešėlinį laivyną“, kurį sudarytų daugiau kaip 100 senų tanklaivių, tiesioginiais ir netiesioginiais sandoriais įsigytų per šiuos metus, kad galėtų gabenti naftą į Indiją, Kiniją, Turkiją ir taip apeiti Vakarų sankcijas, skelbia „Financial Times“ ir „Deutsche Welle“. Pasak britų leidinio šaltinių, su Rusija susiję operatoriai įsigijo iki 29 VLCC kategorijos supertanklaivių, kurių kiekvienas gali gabenti daugiau kaip 2 mln. barelių naftos.

Vienas iš internetinės bankininkystės paslaugos „Revolut“ įkūrėjų Nikolajus Storonskis atsisakė Rusijos pilietybės, skelbia Vokietijos „Deutsche Welle“. Milijardierius N. Storonskis,  2015-aisiais kartu su ukrainiečiu Vladu Jacenka įkūręs „Revolut“, yra Jungtinės Karalystės pilietis, atsisakė Rusijos pilietybės, pirmadienį rašo „Forbes“, remdamasis bendrovės atstovu. „Nikas yra JK Britanijos pilietis“, – „Forbes“ cituoja „Revolut“ atstovo spaudai žodžius.

Europą apėmus Rusijos agresyvumo išprovokuotai energetikos krizei, Prancūzija pradeda tiekti dujas Vokietijai, skelbia „Deutsche Welle“. Pasak Prancūzijos dujotiekių operatorės „GRTGaz“ pranešimo, dujos į Vokietiją nuo spalio 13-osios pumpuojamos per jungtį, esančią netoli Niederheilbacho kaimo Vokietijos Saro federalinėje žemėje.

Rusijos vyriausybė transporto sankcijų Rusijai paskelbusių valstybių bendrovėms uždraudė vežti krovinius kelių transportu šalies teritorijoje, praneša „Deutsche Welle“. Atitinkamas sprendimas, kurį pasirašė Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas, buvo paskelbtas spalio 1-ąją. Draudimas įsigalios spalio 10 dieną ir galios iki metų pabaigos.

Antradienį Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės Lubmino pramoniniame uoste pradedamas statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas. Pramoninis uostas įsikūręs vietovėje, kur į sausumą iškyla abu Rusijos „Nord Stream“ eksporto dujotiekiai, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Projektą įgyvendins Vokietijos bendrovė „Deutsche ReGas“, jį finansuos privatūs investuotojai.

Europos Komisija (EK) pasiūlė priemones, kuriomis siekiama užtikrinti Europos Sąjungos aprūpinimą gamtinėmis dujomis Rusijos karo prieš Ukrainą ir pernai rudenį prasidėjusios energetikos krizės sąlygomis. Tai – siūlymai dėl ES bendro gamtinių dujų pirkimo bei įpareigojimo požeminių dujų saugyklų operatoriams dėl privalomo jų užpildymo minimumo.

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris) pasiūlė parengti  tarptautinę programą Ukrainai atkurti, pasibaigus Rusijos invazijai, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Berlyno solidarumas su Europos kaimynėmis yra ilgalaikis, todėl reikėtų sukurti tarptautinį „Maršalo planą“ Ukrainai“, – antradienį per debatus dėl federalinio biudžeto Bundestage kalbėjo C. Lindneris.

Rusija ketvirtadienį pranešė uždarysianti Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ biurą ir atšauksianti jos darbuotojų akreditacijas Rusijoje, reaguodama į Berlyno sprendimą uždrausti Rusijos valstybinio televizijos tinklo RT kanalą vokiečių kalba. Šis pranešimas skelbiamas tarp Rusijos ir Vakarų tvyrant įtampai, taip pat nerimstant būgštavimams dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą.

Vokietijoje per praėjusią parą užregistruota beveik 53 tūkst. naujų koronavirusinės infekcijos atvejų – daugiausiai per vieną dieną nuo COVID-19 pandemijos pradžios, trečiadienį pranešė visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“ (DW), remdamasis Roberto Kocho instituto (RKI) paskelbtais duomenimis. Per praėjusią parą šalyje buvo nustatyti 52 826 užsikrėtimo koronavirusu atvejai – 13 500 daugiau, palyginti su praėjusios savaitės antradieniu. Praėjusią parą mirė 294 anksčiau užsikrėtę žmonės.

1987 metais Šiauliuose susikūrusi legendinė Lietuvos roko grupė „Bix“ netruko šauti į populiarumo viršūnę. 1989-1991 metais daugiau laiko praleisdavusi turuose užsienyje nei Lietuvoje, grupė rengė koncertus Vakarų Europos valstybėse ir JAV, o pirmąjį kultiniu tapusį grupės albumą „Akli kariai“ išleido tik 1991 metais.

Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“ pranešė, kad vieno jo žurnalisto giminaitį Afganistane nušovė Talibano kovotojai. Talibai vaikšto iš namų į namus ieškodami oponentų ir jų šeimų narių, rodo vienas Jungtinėms Tautoms pateiktas žvalgybos dokumentas, padidinęs nuogąstavimus, kad naujieji Afganistano valdytojai neketina tesėti tolerancijos pažadų.

Esther Bejarano (Ester Becharano), viena paskutiniųjų išgyvenusių moterų orkestro Aušvico mirties stovykloje narių, mirė eidama 96 metus, šeštadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Anne Frank (Anos Frank) švietimo centro vadovas. Aušvico koncentracijos stovyklos orkestre akordeonu grojusi E. Bejarano mirė naktį iš penktadienio į šeštadienį, pranešė Frankfurte įsikūrusios organizacijos vadovas Meronas Mendelis. „Esther Bejarano išgyveno Aušvicą, nes stovyklos orkestre grojo akordeonu.

Kanados institucijos Vokietijos automobilių gamintoją „Volkswagen“ kaltina pažeidus vietos įstatymuose nustatytus reikalavimus dėl dyzelinių automobilių išmetamųjų teršalų kiekių. Atitinkamas pareiškimas pirmadienį buvo paskelbtas Kanados aplinkos ministerijos svetainėje, praneša „Deutsche Welle“. Iš viso išvardyta 60 kaltinimo punktų. Ministerija mano, jog „Volkswagen“ 2008–2015 metais į Kanadą įvežė 128 tūkst.

Vokietijos centrinis bankas (Bundesbankas) rekomenduoja pensinį amžių padidinti iki 69 metų ir keturių mėnesių gimusiems 2001 metais ir vėliau, praneša Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Dėl demografinės raidos pensijų draudimo sistema ateityje patirs didelį spaudimą, ir tai taps akivaizdu jau ateinančio dešimtmečio viduryje“, – teigiama Bundesbanko pirmadienį paskelbtoje mėnesio ataskaitoje.

Rusiškų keleivinių orlaivių SSJ-100 atsisako paskutinė juos vis dar naudojanti užsienio aviakompanija – Meksikos „Interjet“, tokį sprendimą aiškindama finansiniais sunkumais, skelbia „Deutsche Welle“. „Interjet“ turi 22 SSJ-100 lėktuvus. Šis šių orlaivių parkas – antras pagal dydį po Rusijos „Aeroflot“, kuri jų dabar turi 49-is. Rusijos leidinio „Vedomosti“ duomenimis, Meksikos skrydžių bendrovei atsikratyti šių lėktuvų padės pati jų gamintoja GSS.

Aukšto rango ES pareigūnai nagrinėja planus, kurie leistų atidėti „Brexit“ iki 2021 metų, pirmadienį remdamasis Europos diplomatais informavo laikraštis „The Guardian“. Šiuo metu numatyta, kad „Brexit“ įvyks kovo 29 dieną, o vėliau turi prasidėti 21 mėnesių pereinamasis laikotarpis. Briuselis svarsto, ar pakeisti šį laikotarpį „Brexit“ nukėlimu, pažymi leidinys. Tikimasi, kad papildomas laikas leistų Jungtinei Karalystei ir ES susitarti dėl būsimų santykių.

Švedija 2030 metais nutrauks prekybą automobiliais su vidaus degimo varikliais. Ši priemonė įtraukta į programą, kurią parengusi naujoji šalies vyriausybė kovą su visuotiniu atšilimu ir Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimą priskiria prie prioritetinių veiksmų.

Dar du didieji Vokietijos miestai – Kelnas ir Bona – privalės apriboti senesnių modelių dyzelinių automobilių eismą, praneša „Deutsche Welle“. Kelno administracinis teismas nusprendė, jog „Euro 4“ ekologinį standartą atitinkančių dyzelinių automobilių eismas Kelno žaliosiose zonose turi būti uždraustas nuo 2019 metų balandžio, o „Euro 5“ standarto – nuo 2019-ųjų rugsėjo.

Vokietijos „didžiosios koalicijos“ - Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) ir Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) - lyderiai sutarė dėl priemonių paketo, kurio tikslas - išvengti draudimų į šalies miestus įvažiuoti dyzelinu varomiems automobiliams.

Liepos 5 dieną BNS redakcija sulaukė kvietimo lydėti popiežių Pranciškų per jo vizitą Baltijos šalyse. Ši galimybė atiteko man. Iškart buvome įspėti, kad vizito metu popiežius kalbės italų kalba. Kiek nuramino žinia, kad organizatoriai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje žadėjo užtikrinti renginių vertimą, o pagrindinis iššūkis bus susijęs su spaudos konferencija lėktuve, nes ji nėra verčiama.

Jau visai netrukus Šventasis Tėvas atvyks į Vilnių. Popiežius Pranciškus šeštadienį Vilniaus oro uoste nusileis kelios minutės po 11 val. ryto. Čia jį sveikins Lietuvos valstybės vadovai: prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, buvęs prezidentas Valdas Adamkus, Vytautas Landsbergis. Vėliau popiežius vyks į prezidentūrą, kur bendraus su prezidente ir S. Daukanto aikštėje kalbės visuomenininkams.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel norėtų, kad Europos Komisijai vadovautų jos šalies atstovas, ketvirtadienį pranešė leidinys „Handelsblatt“, remdamasis šaltiniais vyriausybėje. Pasak šių šaltinių, vardan to kanclerė gali sutikti nekelti Vokietijos centrinio banko „Bundesbank“ pirmininko Jenso Weidmanno kandidatūros į Europos Centrinio Banko vadovo postą. 2019-aisiais bus pakeistas tiek EK pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris, tiek ECB vadovas Mario Draghi.

Baltarusijoje penktadienį į laisvę buvo paleisti du nepriklausomi žurnalistai, sulaikyti per kratas anksčiau šią savaitę ir kaltinami neteisėta prieiga prie valstybinės naujienų agentūros informacijos, pranešė jų redaktoriai. Iš viso areštuoti ir po sulaikymo centre praleistos nakties bei apklausos į laisvę paleisti buvo aštuoni žurnalistai. Nuo antradienio iki ketvirtadienio šalyje buvo atlikta kratų tų žurnalistų darbovietėse ir namuose.

Europos Sąjunga (ES) gali jau liepos mėnesį imtis atsakomųjų veiksmų dėl birželio 1 dieną Jungtinių Valstijų nustatytų muitų iš Bendrijos šalių importuojamam plienui ir aliuminiui, pareiškė už prekybą atsakinga Europos Komisijos narė Cecilia Malmstroem. Šios priemonės jau svarstomos, sakė eurokomisarė, kurią cituoja „Deutsche Welle“. Pasak C. Malmstroem, dėl muitų susirūpinę plieno gamintojai Jungtinėms Valstijoms skirtų produktų srautus jau ėmė kreipti į kitas rinkas.

Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolės) kompiuterinės sistemų gedimas antradienį privertė atidėti beveik pusę skrydžių Senajame žemyne, pranešė tarnyba. Eurokontrolė nurodė, kad sugedo duomenų apie skrydžių tvarkaraščius keitimosi ir koordinavimo sistema, todėl buvo prarasti visi duomenys apie lėktuvų skrydžius, įvesti iki 12 val. 26 min. vietos (13 val. 26 min. Lietuvos) laiku. Dėl šio rikto vėlavo apie 15 tūkst. iš 29,5 tūkst. regione suplanuotų skrydžių.

Eropos Sąjungai pareiškus sieksiant iš Rusijos prisiteisti milijardus eurų kaip kompensaciją dėl neteisėtu pripažinto kiaulienos importo iš ES draudimo, Maskvoje suskambo raginimai atsisakyti narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), rašo „Deutsche Welle“. „Jei toks ES ieškinys būtų patenkintas, mes būtume priversti apriboti savo dalyvavimą PPO, galbūt ir narystės šioje organizacijoje atsisakyti“, – pareiškė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų (Federacijos Tarybos) ekonomikos komiteto pirmin...

Rusija ištuštino ir uždarė vieną iš dviejų valstybės finansų sistemos stabilumą užtikrinančių fondų – Rezervų fondą, iš kurio buvo dengiamas valstybės iždo deficitas, rašo „Deutsche Welle“. Finansų ministerija ir Valstybės audito rūmai dar praėjusių metų pradžioje prognozavo, kad Rezervų fondas visiškai išseks iki 2017-ųjų pabaigos.

Dabar, aišku, aktualiausia, kad būtų smėliu pabarstyti apledėję takai ir gatvės, tačiau šiems tikslams sunaudojamo smėlio kiekiai juokingi. O štai Indijoje siaučia „smėlio mafija“. Indonezijoje pradingsta salos. Maroke – paplūdimiai. O pas juos juk netgi normalių žiemų nebūna! Civilizacija tiesiogine šio žodžio prasme stovi ant smėlio. Tai antras pagal sunaudojimą gamtinis išteklius, nusileidžiantis tik vandeniui, ir gausiausiai išgaunama kietoji žaliava pasaulyje.

Vokietijai reikalingas lankstesnis darbo laikas, kad būtų galima paremti šalies įmonių konkurencingumą, interviu savaitraščiui „Welt am Sonntag“ pareiškė Ekonomikos ekspertų tarybos prie Vokietijos vyriausybės, dar vadinamos „išminčių taryba“, pirmininkas Christophas Schmidtas. „Įmonės, kurios nori išgyventi naujame, skaitmeninių technologijų persmelktame pasaulyje, turi gebėti manevruoti ir greitai sušaukti savo (darbuotojų) komandas.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatyvusis blokas švenčia pergalę šalies parlamento rinkimuose, sulaukęs trečdalio rinkėjų palaikymo, o iš viso į Bundenstagą patenka šešios partijos, praneša „Deutsche Welle“ ir „Bild“. Balsavusiųjų apklausų rezultatai rodo, jog konservatyvios pakraipos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir bavariškosios Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) bloką palaikė 32,5 proc. rinkėjų.

Dėl įtariamų ryšių su Rusijos specialiosiomis tarnybos sankcijų Jungtinėse Valstijose sulaukusi ir pareiškimą Europos Komisijai dėl galimo antimonopolinio tyrimo prieš korporaciją „Microsoft“ pateikusi Rusijos kibernetinio saugumo priemonių kūrėja „Kaspersky Lab“ pristatė nemokamą antivirusinės programos versiją, kurią tikisi iki metų platinti visame pasaulyje, rašo „Deutsche Welle“. Nemokama antivirusinė programą „Kaspersky Free“ nuo liepos 25-osios jau platinama JAV, Kanadoje ir kai kuriose Az...

JAV transporto saugumo administracija atšaukė draudimą neštis nešiojamuosius kompiuterius ir kitus elektronikos prietaisus į „ Saudi Arabian Airlines“ orlaivių, skrendančių į JAV, saloną. Taigi Saudo Arabijos oro vežėja tapo paskutine iš devynių oro bendrovių, iš Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių vykdančių skrydžius į JAV, kurioms buvo atšauktas šis kovo mėnesį nustatytas draudimas.

Prieš globalizaciją nukreipta naujojo Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo politika kelia grėsme Vokietijos gyventojų gerovei, mano šalies ekonomistai, kuriuos apklausė laikraštis „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“. D. Trumpo politika – „košmariškas scenarijus“ Vokietijai, pareiškė Miuncheno ekonominių tyrimų instituto „If“ vadovas Clemensas Fuestas. „Jeigu ekonominiai santykiai su Amerika pablogės, kils grėsmė 1,6 mln. darbo vietų“, – mano jis.

JAV Kongreso žemieji rūmai penktadienį priėmė teisės aktą dėl Pentagono finansavimo ateinančiais fiskaliniais metais, įskaitant 3,4 mlrd. dolerių paketą saugumo palaikymui Europoje, pranešė Vokietijos televizija „Deutsche Welle“ su nuoroda į dokumentą, paskelbtą Kongreso tinklapyje.

Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) ir kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) koalicija per sekmadienį vykusius regioninius rinkimus prarado daugumą Berlyno žemės parlamente, pranešė televizija „Deutsche Welle“. Pagal preliminarius rezultatus SPD surinko 21,6 proc., regioninės koalicijos mažesnioji partija CDU – 17,6 proc., Kairės partija (Die Linke) – 15,6 proc., Žaliųjų partija – 15,2 proc., ultradešinioji „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) – 14,2 proc.

Vakarų pasaulį vis dažniau sukrečia programišių suorganizuoti duomenų nutekinimo skandalai, už kurių ekspertai įžvelgia Rusijos spec. tarnybų įtaką. Šią savaitę įvykdytas programišių puolimas prieš Tarptautinę antidopingo agentūrą (WADA) – toli gražu ne pirmasis kibernetinis nusikaltimas, kuriame įžvelgiamas Rusijos pėdsakas.

Belgijos Europos politikos tyrimų centras nustatė, jog sankcijas Rusijai paskelbusi Europos Sąjunga ekonominių nuostolių nepatyrė, o Rusijoje jos išprovokavo recesiją, rašo „Deutsche Welle“. Tokią išvadą Belgijos ekspertai padarė išanalizavę ES ir Rusijos tarpusavio prekybos pokyčius po sankcijų Rusijai įvedimo 2014-aisiais. „Tas faktas, jog ES prekėms tenkanti Rusijos importo dalis išlieka stabili, rodo, kad sankcijų poveikis prekybai buvo minimalus.

Vokietijos Koblenco miesto prokuratūra kartu su muitinės pareigūnais atliko kratas šešiuose Airijos pigių skrydžių įmonės „Ryanair“ biuruose Vokietijoje, taip pat oro bendrovės pilotų namuose, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Pasak prokuratūros atstovo, kratos buvo atliktos dėl įtarimų, jog dvi Didžiosios Britanijos samdos agentūros, per kurias „Ryanair“ samdo pilotus, gali vengti mokesčių ir sukčiauti socialinių išmokų srityje.

Rusijos Dūmos deputatas, partijos „Rodina“ atstovas Aleksejus Žuravliovas paprašė šios šalies generalinės prokuratūros patikrinti „Dodž“ televizijos veiklą. A. Žuravliovas įtaria kanalą pažeidus kovos su ekstremizmu ir žiniasklaidos įstatymus, praneša „meduza.io“. Deputatas tvirtina, kad „Dožd“ pažeisdamas licencijas sistemingai transliuoja „BBC“ ir „Deutsche Welle“ produkciją.

Dalai Lama pasiūlė neįprastą patarimą, kaip elgtis po teroristų išpuolių Paryžiuje praėjusį penktadienį. „Nesimelskite už Paryžių – siekite taikos“, – pareiškė jis „Deutsche Welle“. „Mes negalime išspręsti šių problemų vien tik maldomis, – pareiškė dvasinis lyderis. Aš esu budistas ir aš tikiu malda. Bet tai žmonės sukūrė šią problemą, ir dabar mes prašome Dievo ją išspręsti. Tai nėra logiška. Dievas pasakytų, kad spręskit tai patys, nes tai jūs ją (problemą) sukūrėte.

Serbijos narystė Europos Sąjungoje vertinama kaip tikėtinas dalykas, kuris laikui bėgant taps realybe. Tai būtų dar vienas žingsnis įtraukiant Balkanų regioną į Europos gerovės ir stabilumo zoną (šis procesas prasidėjo 2004 metais priėmus į ES Slovėniją, jo tęsiniu 2013 metais tapo Kroatijos narystė). Tačiau Serbijos įstojimo į ES perspektyva taip pat gali būti vertinama gana nevienareikšmiškai dėl tam tikrų vidinių šios valstybės procesų ir jos ypatingų ryšių su Rusija.

Didžiausia „Renault“ koncerno darbininkų profesinė sąjunga CGT sukritikavo koncerno vadovybės siūlymą keleriopai padidinti kompanijos vadovo Carlos‘o Ghosn‘o atlyginimą – už praėjusius metus jam ketinama sumokėti 7,22 milijonus eurų. „Ghosn‘as gauna aukso puodą, o mums palieka trupinius,“ – rašo Britanijos dienraštis „Autoexpress“. Iki kitų metų „Renault“ Prancūzijoje atleis 7500 žmonių. Tai padės sutaupyti 396 milijonus eurų bei padidins kompanijos pelną.

Užsienio auditorijai skirta Vokietijos televizija „Deutsche Welle“ skelbia, kad E. valdžios paslaugų srityje tarp Europos Sąjungos (ES) šalių pirmauja Lietuva. „Nė vienoje Europos šalyje taip plačiai nesinaudojama e. valdžios paslaugomis kaip Lietuvoje. Su valdžios institucijomis įmonės bendrauja internetu. Turbūt nerastume nė vieno piliečio, kuris už mašinos stovėjimą mokėtų ne elektroniniu būdu. Internetu registruojami netgi naujagimiai“, – skelbia televizija.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia pasitikinti Vokietijos kanclere Angela Merkel, kad ji neišduos Ukrainos ar Lietuvos, kai kuriems kitiems politikams baiminantis naujo „Miuncheno suokalbio“ derybose dėl situacijos Rytų Ukrainoje. „Kiek pažįstu A.Merkel, pasitikiu tuo, ką ji daro. Ji niekada nieko neišduos – nei Ukrainos, nei Vokietijos, nei Lietuvos. Ir tikiuosi, kad mes visi jai padėsite tai padaryti“, – Vokietijos televizijos „Deutsche Welle“ interviu sakė D.Grybauskaitė.

Kol visas pasaulis su nerimu stebi Ebolos viruso plitimą, Vokietijoje užfiksavo kitų mirtinų žmogui virusų – vibrionų atvejį. Vienas vyras jau numirė nuo šių bakterijų sukeltos infekcijos, užsikrėtęs ja po maudynių Baltijos jūroje, praneša newsru.com. Apie šią nelaimę pranešė Meklenburgo regiono sveikatos apsaugos valdybos atstovė Anja Meutzling, rašoma „Deutsche Welle“. Pasak A. Meutzling, vyrą mirtis ištiko liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje.

 JT pabėgėlių reikalų komisija parengė ataskaitą, kurioje teigiama, kad per pastaruosius metus stipriai išaugo pabėgėlių skaičius 44 pasaulio šalyse. Didžiausią įtaką tam darė pilietinis karas Sirijoje. Šios šalies pabėgėliai pagal prašymų skaičių užėmė pirmą vietą, antroje atsidūrė Rusija, į trečią iš pirmos „nukrito“ Afganistanas, iki tol „lyderio“ pozicijas išlaikęs pastaruosius du metus.

„Deutsche Welle“ leidinio duomenimis, beveik visų Europos šalių kalėjimuose kali daugiau žmonių, nei leidžia esamos sąlygos. 2011 metų statistika rodo, kad 20-yje iš 47-rių Europos Sąjungos šalių kalėjimuose kalinčių skaičius viršija normas. Daugiausia bausmę atliekančių yra Serbijoje. Ten šimtui vietų tenka 157,6 kalinčių asmenų. Graikijoje kali 151,7 asmenys, Italijoje 147. Perpildytais kalėjimais „pasižymi“ Vengrija, Belgija, Prancūzija.