deutsche bank

 Didžiausias Vokietijos skolintojas „Deutsche Bank“ ketvirtadienį paskelbė apie planus atsisakyti 3 500 darbo vietų, 2023 m. sumažėjus jo grynajam pelnui. Grupė nurodė gavusi akcininkams priskirtino 4,2 mlrd. eurų grynojo pelno, kuris yra 16 proc. mažesnis, lyginant su ankstesniais metais, kai pelną padidino vienkartinė mokesčių lengvata.

Prezidentas Gitanas Nausėda Davoso pasaulio ekonomikos forume susitiko su vienos didžiausių pasaulyje finansų institucijų Vokietijos „Deutsche Bank“ vadovu Christianu Sewingu. Pokalbyje aptartos galimos banko investicijos Lietuvoje, G. Nausėda taip pat pakvietė Vokietijos banko atstovus dalyvauti šių metų balandį Vilniuje vyksiančiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo Verslo forume, pranešė Prezidentūra.

Užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis BNS patvirtino, kad didžiausias Vokietijos komercinis bankas „Deutsche Bank“ svarsto galimybę Lietuvoje atidaryti paslaugų centrą.   „Jie vertina įvairias galimybes, pradedant turbūt nuo paslaugų centro“, – interviu BNS penktadienį teigė E. Čivilis.  Jo teigimu, Vokietijos banko atstovai buvo nusivylę žiniasklaidos pernai lapkritį paviešinta žinia apie jo planus Lietuvoje.

Didžiausias Vokietijos komercinis bankas „Deutsche Bank“ svarsto Lietuvoje atidaryti paslaugų centrą, BNS patvirtino keli šaltiniai iš skirtingų institucijų. Pasak jų, banko atstovai spalio viduryje lankėsi Vilniuje, kur susitiko su Prezidentūros, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei agentūros „Investuok Lietuvoje“ atstovais – jiems pristatytas tokio centro investicinis potencialas, be to, vokiečiai taip pat ieškojo tinkamo biuro.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad nėra pagrindo nerimauti dėl „Deutsche Bank“ būklės, trinkai sunerimus dėl skolintojo akcijų vertės nuosmukio. „Deutsche Bank“ modernizavo ir organizavo savo veiklą. Tai labai pelningas bankas. Nėra jokios priežasties nerimauti“, – po ES lyderių viršūnių susitikimo sakė kancleris.

Didžiausio Vokietijos banko „Deutsche Bank“ analitikai mano, kad tikimybė, jog JAV ekonomika šiemet pateks į recesiją, dabar siekia 90 proc., skelbia „Deutsche Welle“. Pasak jų, nepaisant ženklų, rodančių, kad infliacija JAV buvo pasiekusi aukščiausią tašką ir pradėjo lėtėti, ji tebėra gerokai aukščiau JAV centrinio banko nustatytos tikslinės ribos, todėl bazinių palūkanų tolesnio didinimo tikimybė išlieka. „Deutsche Bank“ analitikai pažymi, kad istoriškai infliacijai pakilus virš 8 proc.

Didžiausias Vokietijos komercinis bankas „Deutsche Bank“ grynąjį pelną trečiąjį metų ketvirtį išaugino daugiau nei penkis kartus – labiau nei tikėtasi, restruktūrizavimo programai duodant rezultatų. Banko pranešimu, liepos-rugsėjo mėnesiais uždirbta 1,1 mlrd. eurų grynojo pelno, palyginti su 194 mln. eurų pelnu per tą patį laikotarpį pernai, įplaukoms augus 15 proc. iki 6,9 mlrd. eurų. Agentūros „FactSet“ kalbinti analitikai prognozavo vidutiniškai 809 mln. eurų grynąjį pelną, 6,5 mlrd.

Ar karantinas pasiteisino? Ar galima valdyti pandemiją kitaip? Kokie teisiniai klausimai ir problemos kyla dėl COVID-19 valdymo priemonių taikymo? Nuo COVID-19 krizės pradžios vis labiau auga socialinis susiskaldymas: vienas nuo kito tolsta ne tik draugai ir kaimynai, bet ir valstybė nuo savo piliečių. Skirtingų pusių suartėjimui būtina vieša diskusija, kurioje būtų pagarbiai keičiamasi skirtingais požiūriais.

JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas trečiadienį pripažino, kad vartotojams gali mokėti didesnes kainas dėl smarkiai padidintų muitų iš Kinijos importuojamoms prekėms. S. Mnuchino pastabos prieštarauja šalies prezidento Donaldo Trumpo teiginiams, jog muitų našta tenka Kinijai, o JAV vyriausybė gauna vien naudos. „Kai kuriais atvejais poveikį gali pajusti ir mūsų vartotojai“, – pareiškė S. Mnuchinas, kalbėdamas Atstovų rūmų finansų komitete.

„Facebook“, „Google“ ar „Apple“ – tai tik kelios tarptautinės kompanijos, nuo kurių rezultatų priklauso ir Lietuvos pensininkų ateitis. Į jas netiesiogiai investuoja lietuviški pensijų fondai, kas mėnesį papildomi kaupiančiųjų pinigais. Lietuvos banko duomenimis, metų pradžioje buvo per 1,3 mln. gyventojų, dalyvaujančių antrosios pakopos pensijų kaupime. Bendra jų sukaupto turto vertė – daugiau nei 3,11 mlrd. Eur. Taigi vienam kaupiančiam teko vidutiniškai apie 2 366 Eur vertės turto.

Didžiausias Vokietijos bankas „Deutsche Bank“, siekiantis atsikratyti nuostolių ir vėl veikti pelningai, ketvirtadienį pareiškė ketinantis panaikinti daugiau kaip 7 tūkst. darbo vietų ir gerokai sumažinti savo investicinės bankininkystės veiklos mastą. Visą darbo dieną dirbančių banko darbuotojų skaičius sumažės nuo kiek daugiau nei 97 tūkst. iki „gerokai mažiau nei“ 90 tūkst. žmonių, nurodoma „Deutsche Bank“ paskelbtame pranešime.

JAV senatoriai kreipėsi į tarptautines kreditus išduodančias finansines organizacijas siekdami „sustiprinti spaudimą“ tiek „Kremliaus sąrašo“ atstovams, tiek ir patiems bankams – šiems kyla rizika patekti į sankcijų gniaužtus, skelbia „Reuters“. Du JAV senatoriai demokratai – Jeanne Shaheen ir Sheldonas Whitehouse’as – išsiuntė oficialias užklausas didžiosioms tarptautinėms finansų paslaugas teikiančioms korporacijoms su prašymu atskleisti bet kokią informaciją apie jų ryšius, o taip pat ...

Didžiojoje Britanijoje veikiantys tarptautiniai bankai dėl „Brexit“ iš Londono į kitus savo padalinius perkels mažiau nei 4,6 tūkst. darbo vietų, arba 6 proc. Londono darbuotojų, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“, remdamasis savo tyrimo rezultatais. Įvairių konsultacijų įmonių analitikai anksčiau prognozavo, kad, šaliai pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES), Londono Sitis neteks dešimčių tūkstančių darbo vietų.

 „Deutsche Bank“ vadovas Johnas Cryanas leido suprasti, kad Vokietijos bankas, diegdamas naujas technologijas, gali panaikinti dešimtis tūkstančių darbo vietų, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“. „Turime 97 tūkst. darbuotojų, – pareiškė J. Cryanas interviu leidiniui. – Daugumos mūsų stambesnių konkurentų personalas yra maždaug perpus mažesnis.“ „Deutsche Bank“ žadėjo, kad įgyvendindamas reorganizavimo planą, apie kurį buvo paskelbta 2015 metų pabaigoje, panaikins 4–9 tūkst.

Pamirškite „Twitter“ trolius, reklaminius skelbimus „Facebook“ ir daugiakalbius propagandinius tinklapius – didžiausia Rusijos grėsmė Vakarų demokratijoms yra susijusi su didžiuliu grynųjų pinigų kiekiu, kurį rusai išsiveža iš savo šalies ir saugoja juos Vakaruose. Šių pinigų korupcinis potencialas yra neribotas, tačiau tiek vis labiau save izoliuojanti Rusija, ir vis labiau antirusiški Vakarai mažai daro, kad pristabdytų šį srautą.

Niekas negalėjo įsivaizduoti, kad Vokietijoje tai – bankų griūtis – gali pasikartoti. Paskutinis toks atvejis nutiko dar 1974-aisiais bankui „Herstatt“, kuris tapo savo paties valiutų spekuliacijų auka.

Vokietijos energetikos ministrė Brigitte Zypries JAV Senato siūlomas sankcijas Rusijai pavadino „prieštaraujančias tarptautinei teisei“, nes jos tariamai paveiks Europos bendroves, kurios turi verslo interesų Rusijoje. Būtent vokiečių verslo interesai per pastaruosius metus buvo vienas didžiausių stabdžių taikant sankcijas Rusijai, kai ši 2014-aisiais aneksavo Krymą bei išprovokavo karinį konfliktą Ukrainos rytuose bei tuo iššaukė tarptautines sankcijas.

Per 17 didžiausių Didžiosios Britanijos bankų, įskaitant HSBC, „Royal Bank of Scotland“, „Lloyds“, „Barclays“ ir „Coutts“, pagal tarptautinę pinigų iš Rusijos plovimo schemą „perėjo“ beveik 740 mln. JAV dolerių, antradienį rašo britų dienraštis „The Guardian“. Tuo tarpu vokiečių dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“, dalyvavęs „The Guardian“ inicijuotame tarptautiniame tyrime, rašo, kad mažiausiai 27 Vokietijos bankai 2010–2014 metais „išplovė“ iš viso 66,5 mln. JAV dolerių Rusijos pinigų.

Jau po 48 valandų pasaulis nebebus toks, koks buvo: artimiausių dviejų dienų įvykiai atsispindės globaliose rinkose, paveiks Europos valiutą, pakeis Europos veidą ir, tikėtina, reikš ir galios valstybės bankrotą, teigiama vokiečių „Die Welt“. Nuo pat 2016-ųjų birželio visi kalba apie „Brexit“, tačiau iš tiesų jis dar net neprasidėjo. Oficialiai pareiškimas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, remiantis 50-uoju straipsniu, dar nepateiktas.

Antradienį Davose 47-ąjį kartą prasideda iki sausio 20 d. vyksianti kasmetinė Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) sesija, kurioje dalyvaus rekordinis skaičius delegatų – maždaug 3 tūkst., įskaitant kelias dešimtis valstybių ir vyriausybių vadovus, tarptautinių organizacijų vadovus bei garsius visuomenės veikėjus.

Kataro karališkosios šeimos atstovai svarsto galimybę valdomą „Deutsche Bank“ akcijų paketą padidinti iki 25 proc., praneša agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais. Buvęs Kataro premjeras šeichas Hamadas bin Jassimas bin Jaboras al-Thanis ir jo pusbrolis, buvęs emyras Hamadas Bin Khalifa Al-Thanis šiuo metu kartu valdo 10 proc. didžiausio Vokietijos banko akcijų ir nori didesnio akcijų paketo, nurodė agentūros šaltiniai.

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) sumažinus Lietuvos ūkio augimo prognozę 0,1 procetinio punkto, Lietuvos banko vadovas teigia, kad prastesnės prognozės rodo bendrą pasaulinę ekonomikos lėtėjimo tendenciją. Tačiau jis įžvelgia protekcionizmo ir siekio izoliuoti valstybes pavojų, kas galėtų pakenkti tarptautinei prekybai. „Aš manau, tai rodo bendrą tendenciją - tai yra pasaulinė tendencija, ir ji neaplenkia mūsų.

Europos Sąjungos konkurencijos komisarė Margrethe Vestager pirmadienį lankydamasi JAV pareiškė, kad Europos Sąjungos reikalavimas, kad JAV technologijų milžinė „Apple“ sumokėtų nesumokėtų 13 mlrd. eurų mokesčių, nereiškia Bendrijos nusiteikimo prieš amerikiečių kompanijas.

Rugpjūtį nieko ypatinga nenutiko – tik perversmai ir karai, krečiantys mūsų pasaulį. Artėjant šio mėnesio pabaigai galima lengviau atsikvėpti, kad jokia saugumo krizė Europoje nesutrikdė mūsų atostogų. Vis dėlto rūpesčiai kaupiasi. Rusija dabar vykdo didžiausias per kelis dešimtmečius karines pratybas, keldama nerimą mūsų šnipams ir analitikams. Kremlius tęsia siaubingą karą kitų rankomis, keldamas į viešumą Vakarų diplomatijos bejėgiškumą.

Visų akys dabar yra susmeigtos į Didžiosios Britanijos referendumą dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos, kuris gali turėti didžiulę įtaką visų 28 bloko valstybių politikai ir ekonomikai, tačiau jeigu pasižiūrėtume atidžiau į šalies bankų ir ekonomines problemas, bei artėjantį konstitucinių pokyčių referendumą, Italija yra ta šalis, kuri kaip bomba laukia savo sprogimo, rašoma „Business Insider“. Italijos finansų sistema, kuri, švelniai tariant, šiuo metu yra pokyčių laikotarpyje.

Jungtinių Valstijų federalinio rezervo sistema trečiadienį pranešė, kad Vokietijos banko „Deutsche Bank“ ir Ispanijos banko „Santander“ padaliniai JAV neišlaikė vadinamojo bankų streso testo, kuomet vertinamas banko pasirengimas atlaikyti ekonominį šoką, kaip, pavyzdžiui, rimtą recesiją. JAV centrinis bankas nurodė, kad šiuose padaliniuose yra problemų, susijusių su kapitalo planavimu ir rizikos valdymu.

JAV teisėsauga įtaria „Deutsche Bank“ padalinį Rusijoje naujais nusikaltimais: be bendradarbiavimo plovus pinigus, jį įtaria pažeidus sankcijų, kurias JAV įvedė Rusijai, taisykles, – rašoma „The Financial Times“. Pagrindinis naujas kaltinimas kilo dėl to, kad kai kuriuose sandoriuose, kurie sukėlė JAV valdžios įtarimų, „buvęs banko darbuotojas – JAV pilietis, naudojosi doleriais piniginėse operacijos“. JAV sankcijos Rusijos piliečiams ir įmonėms kelia nepatogumų vystantiems verslo santykius amer...

Vakarų šalims atšaukus ekonomines sankcijas Iranui, į pasaulinę rinką plūstelės iranietiškos naftos srautas. Manoma, kad tai gali sukelti naują naftos kainų griūtį. Gali atpigti iki 25 dolerių Iranui pasiekus susitarimą su didžiosiomis Vakarų šalimis, Rusija bei Kinija dėl branduolinės programos įšaldymo, ekonominės sankcijos, atvedusios Irano ūkį prie liepto galo, bus atšauktos, o tai reiškia, kad Teheranui bus leista gerokai padidinti žalios naftos tiekimo apimtis.

Pasak buvusio pasaulio šachmatų čempiono, Rusijos opozicijos politiko Gario Kasparovo, pasaulį valdo korupcija, su kuria Rusijos prezidentas yra puikiai susipažinęs ir kurią efektyviai valdo, – sankcijos prieš Rusijos Federaciją yra nuolat pažeidžiamos, o pažeidėjai lieka nenubausti. Gario Kasparovo teigimu, Vakaruose labai nenorėjo konflikto su Kremliumi, tačiau situacija pasikeitė, ir pasaulis supranta, kad pasirinkti konfliktą – tai mažesnė iš blogybių. Tačiau kol kas netaikoma ir 50 proc.

Analitikė Lilija Ševcova mano, kad Baltijos šalys šiandien yra labai svarbios, nes jos pirštų galiukais jaučia tai, kas vyksta Rusijoje. „Vyresnė karta supranta sovietinius šaltinius, stereotipus, ribas, apibrėžimus. Jūs galite paaiškinti kitai, senajai Europai, Amerikai, NATO ar Europos Sąjungai, kokios yra Rusijos problemos. Jūsų patirtis – neįkainojama ekspertiniam požiūriui“, – interviu LRT Televizijos laidai „Pasaulio panorama“ sakė Vilniuje viešėjusi analitikė.

Australija ketvirtadienį pareiškė, kad pelno mokesčio lengvatos laikytinos vagyste, vėl iškeldama šią problemą prieš pat Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude-o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) atvykimą į Brisbaną dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime.

Pasaulio finansų rinkų situaciją analizuojantis leidinys „Bloomberg Markets“ paskelbė 20-ties 2014 metų stipriausių pasaulio bankų sąrašą, kuriame devintą vietą užima SEB bankas Švedijoje. SEB bankas taip pat išrinktas trečiuoju tarp stipriausių Europos bankų.

Grupė vokiečių banko „Deutsche Bank“ ekspertų publikavo tyrimo „Ekonominės sankcijos: Vakarai gali sau leisti įvesti griežtas sankcijas Rusijai“ rezultatus, kuriuose buvo paskaičiuoti galimi nuostoliai dėl ekonominių priemonių prieš Rusiją, kurių gali tekti imtis ES ir JAV, nepavykus stabilizuoti situacijos Ukrainoje, praneša unian.net.

Pietų Italijoje veikiantis organizuoto nusikalstamumo tinklas Ndrangeta ('Ndrangheta) praeitais metais uždirbo daugiau negu Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ ir greitojo maisto restoranų tinklas „McDonalds“, sudėti kartu, sakoma trečiadienį paskelbtoje naujoje studijoje. Tyrimų instituto „Demoskopika“ parengtoje studijoje nagrinėjami šio tarptautinio nusikalstamo sindikato pajamų šaltiniai: pradedant narkotikų kontrabanda, iš kurios Ndrangeta susižėrė apie 24,2 mlrd. eurų (83,6 mlrd.

Finansų rinkų reguliatorių gyvenimas niekada nebebus toks kaip anksčiau, teigia “Deutsche Bank" Recearch ekonomistai. Dėl gilios ekonomikos recesijos centriniai bankai visame pasaulyje turės atsisakyti patogaus infliacijos kontroliuotojo vaidmens ir tapti vieninteliais ant bedugnės krašto balansuojančiais kovotojais su krize. Pasak vyriausiojo „Deutsche Bank“ grupės ekonomisto Dr. Thomas Meyer, centrinių bankų gyvenimas radikaliai pasikeitė 2007 metais prasidėjus finansų krizei.

Vokietijos Bundesbankas ir Federacinės finansinės priežiūros institucija Bafin pradėjo nuodugnų banko „Deutsche Bank“ tyrimą dėl galimai klaidingai pateiktų sandorių portfelio duomenų, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Agentūros šaltiniai teigia, kad ketvirtadienį Vokietijos centrinis bankas sureagavo į kaltinimus, kad „Deutsche Bank“ galėjo pateikti neteisingus banko veiklos duomenis 2007-2010 metais ir nuslėpė apie 12 mlrd. dolerių nuostolius. „Tai yra įprastas tyrimas.

Prognozuojama, kad euro zonos krizės raida sulauks teigiamų pokyčių 2013-aisiais, bet augantį rinkų pasitikėjimą gali priblokšti nuolatinis neigiamų naujienų srautas, teigia vienas „Deutsche Bank“ Europos ekonominių tyrimų vadovų – Gillesas Moecas. Pasak analitiko, numatyti euro zonos krizės pabaigą dar anksti, o nuotaikų gerėjimas neturėtų leisti pamiršti Europos valstybių, konkrečiai Kipro, problemų.

Net garsiausios pasaulio kompanijos ir aukščiausio rango valdininkai nevengia pasinaudoti galimybėmis neteisėtai sutaupyti. Bet galiausiai ir jiems už tai tenka susimokėti.  Apie didžiausius 2012 metų finansinius skandalus praneša Rbcdaily.ru. Brangus skundikas 2012 metais JAV valdžia sumokėjo rekordinę sumą informatoriui, kuris padėjo išaiškinti, kad vienas bankas pažeidinėjo įstatymus, padėdamas klientams išvengti mokesčių. Laimingasis, gavęs 104 mln.

Trečia didžiausia mobiliojo ryšio operatorė Japonijoje „SoftBank“ planuoja įsigyti iki 70 proc. vienos didžiausių JAV mobiliojo ryšio operatorės „Sprint Nextel“ akcijų. Sandoris vertinamas per 20 mlrd. dolerių. „Visada iškyla rizikų, kai susiduri su dideliu iššūkiu. Teks skverbtis į naują rinką su kita kultūra ir pradėti nuo nulio.

Europos Komisijos (EK) siūlymai dėl bankų sąjungos sulaukė silpno valstybių narių pritarimo. Debatuose daugiausiai dėmesio sulaukia Europos centrinio banko (ECB) galios lyginant su nacionalinėmis bankų valdybomis, kiek galių liks Europos bankų valdybai (EBA) ir krizės valdymo priemonės.

Didžiausias Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ antradienį pranešė apie savo planus mažinti išlaidas ir karpyti vadovų premijas. Apie tai paskelbta po to, kai banko vadovai Anšu Jainas (Anshu Jain) ir Jurgenas Fičenas (Juergen Fitschen) surengė savo pirmąją spaudos konferenciją nuo birželio, kai stojo prie banko vairo. Jie tikisi sumažinti metines išlaidas 4,5 mlrd.

Jungtinėse Valstijose pradėtas tyrimas kai kurių šalyje veikiančių bankų padaliniuose, kurie įtariami verslo ryšiais su Iranu. Tarp bankų, rizikuojančių sulaukti sankcijų, yra garsusis Vokietijos bankas „Deutsche Bank“, praneša RBC. Kol kas jokie kaltinimai banko vadovybei nepateikti. „Deutsche Bank“ kategoriškai neigia turįs verslo ryšių su Iranu. Oficialiais duomenimis, šis bankas dar 2007 metais atsisakė bet kokių transakcijų su tokiomis šalimis kaip Šiaurės Korėja, Sudanas ir Iranas.

Septynių bankų, tarp kurių yra HSBC ir „Royal Bank of Scotland“, atstovai bus apklausiami JAV dėl tariamų manipuliacijų LIBOR palūkanų normomis, informuoja BBC. Niujorko generalinio prokuroro šaukimus į teismą taip pat gavo bankai „Barclays“, „Citigroup“, „Deutsche Bank“, „JPMorgan“ ir UBS. Praėjusį mėnesį Didžiosios Britanijos ir JAV valdžios institucijos bankui „Barclays“ už manipuliavimą LIBOR palūkanų normomis skyrė 290 mln. svarų sterlingų baudą.

Didžiausias Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ ketina atsisakyti 1,9 tūkst. darbo vietų, vykdydamas 3 mlrd. eurų išlaidų mažinimo programą. Apie tai skelbiama banko pranešime spaudai. Apie 1,5 tūkst. darbuotojų bus atleista investicinių paslaugų padalinyje, įsikūrusiame Londone. Šiame padalinyje dirba 14,6 tūkst. darbuotojų, o iš viso „Deutsche Bank“ banke darbuojasi per 80 tūkst. žmonių. Tikimasi, kad išlaidų mažinimo programa leis sutaupyti 350 mln. eurų.

Dėl euro zonos skolų krizės antrąjį ketvirtį smarkiai smuko stambiausio Šveicarijos banko UBS ir didžiausio Vokietijos banko „Deutsche Bank“ pelnas, praneša BBC. UBS pelnas siekė 425 mln. Šveicarijos frankų (434 mln. JAV dolerių), palyginti su 1 mlrd. frankų prieš metus. Pelnas smuko 58 proc. „Deutsche Bank“ ketvirtinis pelnas sumažėjo 63 proc., nuo 969 mln. eurų prieš metus, iki 375 mln. eurų. Abu bankai dėl mažesnio pelno kaltino ekonominį nuosmukį Europoje ir JAV.

Didžiausias Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ ketina atsisakyti beveik dešimtadalio savo investicijų sektoriaus darbuotojų, teigia apie tokius planus žinantys „Reuters“ šaltiniai. Banko planai atleisti maždaug tūkstantį darbuotojų atspindi pasikeitusią situaciją, nes dar balandį banko atstovai tikino, kad nemažins savo investicinio banko personalo.

Tikslas dar šiemet sukurti vieną didžiųjų euro zonos bankų priežiūros instituciją iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip lengvai įgyvendinamas vaistas nuo ateityje galinčių užklupti neramumų. Vis dėlto specialistai perspėja, kad bankų kontrolės kūrimo kelias bus gerokai ilgesnis. Prasidėjus finansų krizei siūlymų ir raginimų kurti europinio masto bankų priežiūros organizacijas buvo dešimtys, tačiau kai reikėdavo imtis realių veiksmų, dirbti sekdavosi kur kas prasčiau.

Jungtinių Valstijų, Europos ir Azijos priežiūros tarnybos įtaria kelis didžiausius pasaulio bankus manipuliacijomis tarpbankinio kreditavimo srityje, šios machinacijos galėjo atsiliepti milijonų klientų skolinimosi kainai, praneša BBC. Išsamūs patikrinimai bus atlikti bankuose „Citigroup“, „J.P. Morgan“ ir „Deutsche Bank“. Išvakarėse bauda už analogiškus pažeidimus buvo skirta britų bankui „Barclays Bank“ - jam teks sumokėti 452 mln. dolerių britų ir amerikiečių priežiūros tarnyboms.

Europai „būtinai“ reikia ekonominio augimo sutarties, tačiau regionas turėtų vengti tolesnių centrinio banko likvidumo injekcijų, vietos televizijos kanalui sakė didžiausio Vokietijos banko „Deutsche Bank“ vadovas Josefas Ackermannas. „Ekonomikos augimą galima sustiprinti ir ne monetarinėmis priemonėmis, tokiomis kaip struktūrinės reformos ar rinkos plėtra“, – interviu sakė jis ir pridūrė, kad reforma negalima be valstybės finansų peržiūrėjimo.