desovietizacija

Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas teigia, kad Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centro (LGGRTC) vadovo Arūno Bubnio sprendimas keisti Visagine esančių Partizanų ir Veteranų gatvių pavadinimus pažeidžia savivaldos įstatymą.  V. Karčiauskas atkreipia dėmesį, kad jo vadovaujama komisija buvo pateikusi rekomendaciją dėl šių gatvių užrašų apsispręsti pačiai savivaldybei. „Komisija priėmė tik vieną sprendimą – pakeisti Tarybų gatvės pavadinimą.

Vadinamoji Desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius, pirmadienį nusprendė, kad Vilniuje esanti Petro Cvirkos aikštė ir Liudo Giros gatvė propaguoja totalitarinį režimą bei turi būti pervadintos. „P. Cvirkos aikštės ir L. Giros gatvės pavadinimus – pakeisti, o dėl S. Nėries gatvės dar palauksime“, – pirmadienį po komisijos posėdžio BNS sakė jos pirmininkas Vitas Karčiauskas.

Daugiau nei pusei Lietuvos savivaldybių kilo klausimų dėl viešųjų erdvių, paminklų atitikimo vadinamajam desovietizacijos įstatymui. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) BNS informavo iki šiol gavęs 36 savivaldybių užklausas ir prašymus įvertinti jų teritorijoje esančius gatvių, įstaigų pavadinimus, stovinčius paminklus, skulptūras, atminimo lentas, namų fasadų papuošimus ir pan. „Keista, kad tik tiek.

Vadinamoji desovietizacijos komisija penktadienį posėdyje spręs dėl Kosmoso gatvės pavadinimo Visagine, paminklo Galiūno“ kolūkiui Alytaus rajone. Iš viso darbotvarkėje – 17 objektų. Tarp jų – rašytojų ir sovietinių veikėjų Petro Cvirkos bei Liudo Giros, poetų Juliaus Janonio, Salomėjos Nėries gatvių pavadinimai Pakruojyje, Partizanų, Tarybų gatvių, Taikos prospekto pavadinimai Visagine.

Vykdydama desovietizacijos įstatymą Vilniaus miesto savivaldybė pranešė siekianti, kad būtų įvertinti Liudo Giros, Salomėjos Nėries gatvių ir Petro Cvirkos skvero pavadinimai. Miesto Istorinės atminties komisija dėl šių pavadinimų kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, prašydama įvertinti sostinės gatvių, kurių pavadinimai siejami su totalitariniu sovietmečio režimu ir jo ideologija, pavadinimus.

Pirmadienį įsigalioja totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas, sudaręs galimybes pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus. „Įstatymas įsigalioja gegužės 1 dieną.

Lietuvos parlamentas antradienį planuoja balsuoti dėl vadinamojo viešųjų erdvių desovietizacijos įstatymo priėmimo. Pagal jį, šalyje būtų draudžiama propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose. Šis draudimas būtų taikomas bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant asmenis, simbolius, informaciją, propaguojančius totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Parlamentarai ketvirtadienį pradėjo svarstyti vadinamąjį desovietizacijos įstatymo projektą. Posėdžių salėje dalyvaujant tik valdančiųjų atstovams projektui pritarta po pateikimo, toliau jį svarstys Seimo komitetai.

Seimas ketvirtadienį planuoja pradėti svarstyti vadinamąjį desovietizacijos įstatymo projektą. Neseniai parengto projekto pateikimas įtrauktas į plenarinio posėdžio darbotvarkę, nors pastaruoju metu opozicijai boikotuojant Seimo darbą, neaišku ar posėdis apskritai. Šiuo įstatymu siekiama uždrausti propaguoti totalitarinių, autoritarinių režimų simbolius, asmenybes, įvykius ir sudaryti galimybę visapusiškai desovietizuoti Lietuvos viešąsias erdves.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį nusprendė nukelti šešias sovietų karių skulptūras Antakalnio kapinėse. „Klausimas, kurį aš dažnai gaunu dėl šių stelų, tai kodėl 30 metų buvo laukta. Galiu iš karto atsakyti kodėl. Mes Vilniuje esame mandagūs žmonės ir kapinių teritorijoje kažką daryti nėra toks jau smagus ir geras jausmas. Tuo labiau, suprantame, kad aplinkui yra palaidoti žmonės, kurie kažkam yra žmogiškai svarbu.

Lietuvoje turėtų nelikti ne tik sovietinių paminklų, bet ir su komunistine ideologija siejamų gatvių pavadinimų, pavyzdžiui, Kosmonautų ar Pionierių. Galbūt teks keisti ir sovietinių veikėjų vardais pavadintų mokyklų pavadinimus. Seimo konservatoriai parengė įstatymo projektą, skirtą desovietizuoti Lietuvos viešąsias erdves. Apsispręsti, kokius objektus griauti ar pervadinti, turės savivaldybės, o galutinį žodį tars istorikų komisija.

Artėjant gegužės 9-ajai Lietuva pradėjo valytis nuo sovietinių paminklų. Tačiau tai įpykdė nemažą dalį visuomenės, kurie teigia, kad taip išniekinamas kare galvas padėjusių karių atminimas. Prieš pasisako net ir tremtyje gimęs Vytenis Povilas Andriukaitis, raginantis vengti galimų provokacijų.

 Gal ir nepopuliariai pasakysiu, bet man atrodo, kad desovietizacija mokykloje dar neįvyko, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto dėstytoja, rašytoja Nerija Putinaitė.   „Turbūt tai yra viena iš daugelio vietų, kur mažiausiai įvyko. Tikrai ne visais atvejais, bet daug mokytojų yra pikti, nepatenkinti. Kai jie kalba su mokiniais, tai yra tokių labai antipatriotiškų, jie keikia valdžią, valstybę, jaučiasi nelaimingi, nes galvoja, kad yra neįvertinti.