demografinė padėtis

Lietuvoje 2012 m. mirė 40 938 žmonės, t. y. 99-iais mažiau negu 2011 metais. „Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2012 m. sudarė 85,1 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 56,6 proc., nuo piktybinių navikų – 19,5 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 8,9 proc. visų mirusiųjų.

Pastaraisiais metais Japonijoje fiksuojamas gimstamumo mažėjimas ir visuomenės senėjimas. Tai, be abejo, neigiamai atsiliepia šalies finansinei situacijai. Reaguodamas į susidariusią problemą ekonomikos ekspertas Morinaga Takuro siūlo originalų sprendimą. Jo nuomone, reikėtų padvigubinti mokesčius patraukliems vyrams, rašo weirdasianews.com.

Atsirado ženklų, kad krizė pamažu traukiasi iš Panevėžio rajono gyventojų sąmonės. Pernai čia mirė mažiau žmonių, gimė daugiau kūdikių, susituokė gausesnis būrys porų nei užpernai. 2012 metais rajone sumažėjo skyrybų, daugiau vyrų nusistatė tėvystę ir ją įformino. Daugiau tuokėsi, mažiau skyrėsi Rajono Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Palmira Liolienė sako, kad vienintelis dalykas, kuris vis dar liūdina – neigiamas natūralus prieaugis.

Lietuvoje mažojo miesto statusą turinčių miestų dabar yra beveik perpus mažiau nei prieš porą dešimtmečių. Tai lėmė ne tik išnykusi pramonė, bet ir mažėjantis gyventojų skaičius. Kadaise šiaurės Lietuvoje esantį Šeduvos miestą garsino ne tik malūnas, bet ir siuvimo fabrikas, gamybos įmonių kombinatas, prie geležinkelio prekiauta grūdais, gyvuliais. „Žmonės sustodavo, apsipirkdavo, pailsėdavo, buvo toks didelis judėjimas, o dabar, kada aplinkkelis viską nutraukė, jau šito pas mus nebėra.

Imigrantai padėjo gimstamumo lygį Jungtinėje Karalystėje padidinti iki vieno didžiausių Europoje. Statistiškai viena moteris šalyje susilaukia vidutiniškai šiek tiek mažiau nei dviejų vaikų. Britanija šiuo atžvilgiu nusileidžia tik dviem Europos Sąjungos valstybėms narėms, skelbia šalies spauda. Prieš dešimtmetį, kai prasidėjo didelio masto imigraciją, kuri turėjo didžiulės įtakos gimstamumui, Britanijoje buvo Europos šalių sąrašo vidury.

Šio rugsėjo pradžioje Kauno rajono ugdymo įstaigos sulauks keliomis dešimtimis daugiau pirmokų nei pernai rudenį. Planuojama, kad pirmokų naujais mokslo metais į klases ateis apie 780 (2011–2012 m. rajone mokėsi 706 pirmaklasiai). Priešmokyklinukų mokyklose bus apie 259 (2011–2012 m. – 258). Kauno rajone 2012–2013 mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose ir neformaliojo ugdymo įstaigose dirbs 1 254 mokytojai (iš jų 26 mokytojai ekspertai, 423 mokytojai metodininkai, 609 vyresnieji mokytojai), k...

Dauguma mokyklų naujus mokslo metus pradės ištuštėjusiomis klasėmis, nes tėvai emigruodami išsiveža ir vaikus. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų teigimu, mokinių skaičius kasmet mažėja dėl demografinės situacijos Lietuvoje. Pedagogai tikina, kad statistiką labiau lemia emigracija ir nemokšiška ministerijos švietimo politika. Išvažiuoja užsidirbti Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) prognozuoja, kad rugsėjo 1-ąją Lietuvos mokyklose mokysis 22 tūkst. moksleivių mažiau nei 2011 metais.

Per ateinančius 10 metų darbingų žmonių Latvijoje gali sumažėti maždaug 10 proc., Lietuvoje ir Estijoje – apie 8 proc. Taip prognozuojama trečiadienį paskelbtoje naujausioje SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“). Pasak SEB analitikų, gyventojų skaičiaus mažėjimas (dėl mažo gimstamumo ir emigracijos) ir gyventojų senėjimas turės neigiamo poveikio pensijų sistemos stabilumui ir darbo rinkai.

Pernai iš Lietuvos emigravo 53,9 tūkst. gyventojų, imigravo – 15,7 tūkst. Pagrindinės iškeliaujančių lietuvių kryptys – Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija, Vokietija ir Ispanija. Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad, palyginti su 2010 m., asmenų, deklaravusių savo išvykimą iš šalies, sumažėjo 29,3 tūkst., o deklaravusiųjų savo atvykimą į šalį – tris kartus padaugėjo (10,5 tūkst.

Lietuvos Vyriausybė neplanuoja spręsti socialinių problemų skatindama masinę imigraciją į Lietuvą, ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Imigrantai... Išspręs senas ar sukurs naujų problemų?“ sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Andrius Bitinas. „Pasakysiu labai paprastai, kad nebūtų interpretacijų – socialinės apsaugos srityje nėra numatytas imigracijos skatinimas. Nei pensijų reformos gairėse, nei kitur tikrai nėra tokio punkto.

Kaip silkių žūtis, taip ir Lietuvos bedarbių paslaptingas išnykimas turi loginį paaiškinimą. Manoma, kad į Norvegijos pakrantę silkių tuntus persekiodamos išstūmė jomis mintančios žuvys plėšrūnės. Į kokį krantą buvo išstumti Lietuvos bedarbiai, nesunku atspėti pasisukiojus aplink Anglijos darbo biržas – lietuvišką šneką čia išgirsi daug dažniau nei prieš keletą metų.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2011 metais  užregistravo 1038 gimusius kūdikius – 535 berniukus ir 503 mergaites. Iš jų 202 gimė užsienio šalyse – Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, JAV, Rusijoje, Baltarusijoje, Egipte, Turkijoje ir kt. Jauniausiai mamai – 15, tėvui – 17 metų. Kūdikiams dažniausiai rinkti Mato, Domo, Jokūbo, Simo, Tito,  Nojaus, Ugnės, Gabijos, Austėjos vardai.

Išankstiniais 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje buvo 3 mln. 54 tūkst. nuolatinių gyventojų.2001 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 484 tūkst. gyventojų, taigi per dešimtmetį šalies gyventojų skaičius sumažėjo 12 procentų (430,2 tūkst.), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Labiausia gyventojų sumažėjo dėl emigracijos (76 proc.) – per pastarąjį dešimtmetį iš šalies išvyko 328,3 tūkst.

Daugybė kaimų pamažu virsta vaiduokliais. Kai kurių likęs tik pavadinimas ar kelios seniai apleistos sodybos. Kituose dar rusena gyvybė: gyvenimo saulėlydžio laukia vieniši, giminių apleisti senoliai rašo „Respublika“. Čirkų kaime (Širvintų r. Kernavės seniūnija) tarp daugybės apleistų sodybų gyvenamos tik dvi. Jose dienas „stumia“ dvi vienišos 56 ir 77 metų moterys. Ne, jos nesijaučia saugios, bet iš šio kaimo niekur trauktis neketina.

Pagrindinė Baltijos šalių problema yra gyventojų skaičiaus mažėjimas, kurį lemia senkantis gimstamumas ir didėjanti emigracija, teigiama Estijos nacionalinės plėtros ataskaitos išvadose. Nuo 1990 m. iki 2010-ųjų bendras Baltijos šalių gyventojų skaičius smuko 1,5 mln. arba 15 proc., o tai didžiausias to laikotarpio sumažėjimas visoje Europoje. Be to, jaunų gyventojų skaičius ir toliau mažėja, ypač Latvijoje. „Europos gyventojų skaičius laipsniškai didės, tačiau Baltijos šalyse jis mažės.

Rugsėjo pirmąją į Šiau­lių mo­kyk­las atė­jo 1030 pir­mo­kų, ta­čiau net 500 dau­giau moks­lei­vių – 1520 – pa­va­sa­rį pa­liks mo­kyk­las. Suo­lų tuš­tė­ji­mo me­tas aki­vaiz­dus – Šiau­liuo­se moks­lei­vių ma­žė­ja, tad ne­po­pu­lia­rius spren­di­mus, kaip orga­ni­zuo­ti mo­ky­mą ir ug­dy­mą, ko­kius pe­da­go­gus at­leis­ti, ko­kias mo­kyk­las už­da­ry­ti, po­li­ti­kai ir švie­ti­mo dar­buo­to­jai anks­čiau ar vė­liau pri­va­lės priim­ti.

Artėjant naujų mokslo metų pradžiai Seime surengta konferencija „Švietimas Lietuvos ateičiai“, kurioje dalyvavo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Seimo narys Valentinas Stundys. Į konferenciją atvyko šalies savivaldybių atstovai bei socialiniai partneriai, bendradarbiaujantys su švietimo sektoriuje veikiančiomis organizacijomis, valstybinėmis ugdymo įstaigomis.

Emigraciją ir nedarbą siūloma stabdyti perpus mažinant valstybės finansuojamų vietų skaičių aukštosiose šalies mokyklose. Lietuvos studentų sąjunga kritiškai vertina Seimo nario Andriaus Burbos siūlymą pateiktą birželio 22d. Seime vykusioje diskusijoje dėl rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos demografinės padėties gerinimo ir emigracijos stabdymo“ „Siūlymas stabdyti emigraciją ir mažinti nedarbą nemokamo aukštojo mokslo kaina atrodo mažiausiai neadekvatus ir prasilenkiantis su logika.

Nors šalis ruošia daug išsilavinusio jaunimo ir investuoja į jų mokslą, darbo jiems pasiūlyti kol kas negali. Lenkų tautybės moterys, gyvenančios Britanijoje, vidutiniškai turi daugiau vaikų nei jų tėvynainės gimtojoje šalyje. Kai prieš kelis mėnesius didžiausias Lenkijos laikraštis „Gazeta Wyborcza“ paskelbė šią žinią, tai buvo gana didelis, bet lauktas siurprizas. Didžioji dalis žmonių komentarų atspindėjo ryškius skirtumus tarp lenkų požiūrio ir socialinės realybės.

Demografinės tendencijos Panevėžiui piešia toli gražu ne šviesią ateitį. Statistikos departamento duomenimis, iš kiek daugiau nei 100 tūkst. panevėžiečių jaunimo iki 25-erių metų – vos per 30 tūkst. Miestas sensta Vilnius, Kaunas, dar Klaipėda ir visa likusi Lietuva – tokį valstybės žemėlapį braižo panevėžiečiai studentai ir paskutines dienas mokykloje skaičiuojantys abiturientai.

2010 m. savo išvykimą iš šalies deklaravo 83 577 Lietuvos Respublikos piliečių. Žinant, kad mūsų šalyje emigracijos problema iš tiesų aktuali, šie skaičiai iš tiesų šokiruoja. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad dalis deklaravusių savo išvykimą buvo išvykę daug ankščiau, tačiau tik 2010 metais pateikė migracijos departamentui savo duomenis.

Vaiko ir tėvų ryšys pirmaisiais gyvenimo mėnesiais – ypatingai svarbus, todėl naujoji Europos Sąjungos (ES) direktyva užtikrins motinų teisę ir galimybę ilgiau rūpintis vaikais nebijant netekti pajamų ir darbo vietos, teigia Europos Parlamento (EP) narė Radvilė Morkūnaitė. Trečiadienį europarlamentarai pritarė siūlymui pailginti minimalias apmokamas motinystės atostogas visoje ES nuo 14 iki 20 savaičių.

Ar Klaipėda ir toliau išlieka miestu, kuriame nuo sovietmečio gyvena gausi rusų tautinė mažuma, negalės atsakyti net 2011-aisiais vyksiantis visuotinis gyventojų surašymas. Klausimas apie žmogaus tautybę tapo nereikšmingu ir į jį atsakyti nebus būtina. Anot mokslininkų, Lietuvoje gyvenantys rusai dažniausiai deklaruoja dvigubą tapatybę, teigia, jog jaučia stiprų ryšį su Lietuva, net jeigu yra gimę kitur.