deimantė bareikienė

Rytų skirstomųjų tinklų (RST) Vilniaus regiono elektros energijos tiekimo padaliniui pradėjo vadovauti aukštąsias tarptautinio verslo vadybos ir administravimo studijas baigusi ir daugiau kaip dešimtmetį klientų aptarnavimo ir finansinių paslaugų pardavimų valdymo srityje dirbusi Deimantė Bareikienė. Pasak RST generalinio direktoriaus Arvydo Tarasevičiaus, klientų aptarnavimo kokybė ir jų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis didinimas yra vienas pagrindinių šių metų bendrovės tikslų.

Daugiau nei pusė (56 proc.) šalies gyventojų už paslaugas atsiskaito grynaisiais pinigais. Šiuo tikslu elektroninės bankininkystės paslauga naudojasi mažiau nei trečdalis (28 proc.), o tiesioginio debeto paslauga – vos 4 proc. gyventojų, rodo banko „Snoras“ užsakymu atlikta rinkos tyrimų bendrovės  „Spinter tyrimai“ apklausa.

Užsienyje pametę ar parduotuvėje palikę banko kortelę skubame ją užblokuoti, nors ir žinome, kad kuriam laikui galime likti be pinigų - manome, jog neturime pasirinkimo. Tačiau prie vienos einamosios sąskaitos gali būti „pririštos“ kelios mokėjimo korteles, pavyzdžiui, bankų išduotos papildomai kaip prekybos centrų nuolaidų kortelės. Esame pripratę, kad kai atsiskaitome Lietuvos parduotuvėse mokėjimo kortelėmis, atgal jas mums į rankas pardavėjai įbruka kartu su čekiu.

Rekordiniais tempais augančios būsto paskolų palūkanos nekilnojamojo turto rinkoje sukėlė sumaištį. Žmonės jau ėmė baimintis imti paskolas, todėl ir perkančiųjų būstą akivaizdžiai sumažėjo, rašo „Klaipėda“. Padidėjo dvigubai Nors palūkanų augimas pastebimas jau kelerius metus, šiemet jos augo itin sparčiai.

Būsto kainoms pradedant kristi, o kreditų palūkanoms didėjant, bankai dar nedrąsiai kalba, kad skolininkai, neišgalintys išsimokėti už namus, gali likti be jų, skelbia "Lietuvos žinios".  Tačiau apie tokią grėsmę bankininkai neįspėjo ir tų JAV, Didžiosios Britanijos ir Estijos skolininkų, kurie šiuo metu jau netenka skolon pirktų būstų. Kaip pastaruoju metu skelbia Europos žiniasklaida, itin daugėja bankų klientų, kurie nesugeba grąžinti būsto paskolų.

Šalies bankai vienu balsu teigia atsargiau teikiantys kreditus žemės ūkio paskirties žemei įsigyti. Bankų pozicija keičiasi dėl krentančios žemės kainos ir permainų nekilnojamojo turto rinkoje. Tai turėtų mažinti ir žemės kainą, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".Žemės ūkio paskirties sklypų kreditavimas bankams pastaruoju metu gresia vis didesne rizika.

Lietuvos bankininkai prognozuoja, kad šiemet, kaip ir praėjusiais metais, šalies gyventojai ir toliau aktyviai skolinsis vartojimui. "Praėjusiais metais vartojamųjų kreditų portfelis Lietuvos bankuose išaugo dvigubai.