daumantas gutauskas

Gegužės mėnesį skelbtą konkursą eiti Nacionalinio kraujo centro vadovo pareigas laimėjo dabartinis įstaigos vadovas Daumantas Gutauskas, jis penktadienį pradeda savo antrą kadenciją, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Konkurse dalyvavo septyni pretendentai.  „Jau porą metų iš eilės skaičiuojame rekordines gydymo paslaugų apimtis gyventojams. Vienas iš šios sėkmės komponentų yra organų, kraujo ir jo komponentų donorystė, gyvybiškai svarbi, kad gydymo paslaugos būtų suteiktos.

Šalies gydymo įstaigose trūksta visų grupių kraujo atsargų, praneša Nacionalinis kraujo centras (NKC) ir kviečia gyventojus nelikti abejingais bei paaukoti kraujo. Anot NKC, labiausiai jaučiamas I ir II grupių kraujo stygius. „Labai kviečiame visus galinčius kuo skubiau apsilankyti artimiausiame kraujo centre ir prisidėti gelbstint gyvybes.

Mažai kas žino, kad visame pasaulyje pati rečiausia kraujo grupė yra rezus (Rh) nulinė kraujo grupė. Ji dar kitaip vadinama „auksiniu krauju“. Ne veltui, kadangi skaičiuojama, kad pasaulyje yra vos 50 žmonių turinčių šios grupės kraujo. Lietuvoje tokių žmonių nėra nė vieno, kaip ir šios kraujo grupės atsargų.

Praėjusiais metais surinkęs rekordinį po pandemijos kraujo kiekį – daugiau nei 32 tūkst. litrų – Nacionalinis kraujo centras (NKC) skelbia, kad šiais metais stebimas dar didesnis kraujo donorų aktyvumas, tačiau ir ligoninių poreikis yra didesnis nei įprasta, todėl negalime atsipalaiduoti. Siekiant papildyti kraujo atsargas ir priminti žmonėms apie jo aukojimo svarbą, kovo mėnesį Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ vyks kraujo donorystės akcijos.

Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktoriaus sprendimu, nuo rugpjūčio mėnesio 15 procentų didėja atlyginimai visiems beveik 200 darbuotojų, dirbantiems Vilniuje ir kitų miestų padaliniuose. Tai yra nuoseklus darbo užmokesčio didinimas prie neatlygintinos kraujo donorystės populiarinimo prisidedantiems profesionalams – 2022 m. ir 2021 m. jis didėjo po 10 proc., kitąmet irgi planuojamas jo augimas.

Dėl šylančių orų mažėja žmonių, aukojančių kraują, todėl dauguma šalies gydymo įstaigų ėmė skųstis senkančiomis kraujo atsargomis. Trūksta jau ne tik retų, bet ir populiarių grupių kraujo. Medikai prašo žmonių nemoti ranka, mat kartais būna tokių atvejų, kai išgelbėti vieno paciento gyvybę prireikia net ir trisdešimties donorų kraujo, tad atsargos privalo būti. Išgirdę pagalbos prašymus, padėti gydymo įstaigoms stojo ir Lietuvos šauliai.

Pirmoji kraujo surinkimo maišelių siunta, kurią TV3 ir Nacionalinio kraujo centro organizuotos paramos Ukrainai akcijos metu nupirko Lietuvos žmonės, jau pasiekė Kyjivą. Iš čia daugiau nei 6000 kraujo surinkimo maišelių paskirstyti į karščiausius taškus. Tačiau tai – jokiu būdu ne pabaiga. Visi norintys vis dar kviečiami prisidėti prie ukrainiečių gyvybių gelbėjimo.

Retas žmogus yra visiškai patenkintas gaunamų pajamų dydžiu. Jų stygius gali būti itin juntamas baigus darbinę karjerą ir gaunant pensiją, kuri dabar Lietuvoje siekia vos 40  proc. buvusios algos. Vis dėlto yra būdas kaip gauti daugiau pajamų – ir tam nereikia atiduoti dalies savo algos, kaip kaupiant pensiją fonduose.

TV3 televizija ir Nacionalinis kraujo centras kviečia susitelkti dar vienai paramos akcijai Ukrainai. Nors gali atrodyti, kad Rusijos užpultiems ukrainiečiams ir jų kariams trūksta kraujo donorų, pasirodo, stinga ne jų, o paprasčiausių kraujo surinkimo maišelių. Kiekvienas toks septynis eurus kainuojantis maišelis tiesiogine prasme gali išgelbėti gyvybę. O tokių maišelių Ukrainai dabar reikia milijono. 50 tūkstančių eurų maišeliams skiria Kraujo centras.

Neatlygintinai kraują dovanojantys ir gyvybes gelbstintys žmonės gali pretenduoti ne tik į Garbės donoro vardą, bet ir valstybinę pensiją. Taip senatvėje per keliolika metų galima užsidirbti net dešimtis tūkstančių eurų. Tiesa, antrojo laipsnio valstybinė pensija žmogui suteikiama ne mažiau kaip 40 kartų neatlygintinai aukojus kraujo. Patys donorai tikina kraują dovanojantys ne dėl piniginių paskatų, o pilietinės pareigos.

Šalies gydymo įstaigos sako, kad Rusijai užpuolus Ukrainą nori nenori reikėjo apsvarstyti visus įmanomus scenarijus. Kai kurios ligoninės apgalvojo, kaip reikėtų dirbti, jei karas prasidėtų ir Lietuvoje, pasirūpino medicinos priemonių, maisto ir vandens atsargomis. Šiuo metu ligoninėse jau yra gydomi iš Ukrainos atvykę senjorai, moterys ir vaikai, yra pasiruošta priimti kare sužeistus žmones. Daugiau nei mėnuo. Tiek laiko dėl Rusijos agresijos krenta niekuo dėti ukrainiečiai.

Skiepams nuo COVID-19 besipriešinantys, tačiau galimybių pasą vis tiek norintys turėti žmonės, atrodo, kuria ir sunkiai suvokiamus planus. Policija yra pradėjusi beveik 200 ikiteisminių tyrimų, susijusių su galimybių pasu ar skiepijimu. Bent vienas iš jų – atvejis kai galimai nuo narkotikų priklausomas žmogus už pinigus pasiskiepijo kito žmogaus vardu. Galimybių pasui įsigaliojus, skiepų priešininkai ėmė ieškoti būdų, kaip gauti ilgiau galiojantį galimybių pasą nesiskiepijant.

Praėjusių metų viduryje dėmesio centre buvusi „Janssen“ vakcina nuo koronaviruso, panašu, pasitraukė iš populiariausiųjų sąrašo viršūnės. Revakcinuotis šia vakcina pasirinko tik apie 4 tūkst. šalies gyventojų. Specialistai išskiria kelias priežastis, kodėl galėjo taip nutikti.