darbas iš namų

Įprastai žmonės dirba 8 valandas per dieną, o kai kurie imasi papildomų darbų, todėl dirba vakarais ar savaitgaliais. Tačiau pasitaiko ir tokių, kurie vienu metu bando dirbti du darbus iš karto. Štai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje patarėjos pareigas užimanti vilnietė darbo dienos metu dar prižiūri ir svetimus vaikus. Tačiau, panašu, kad ministerija problemų dėl to nemato.

Prieš kelis metus karantinas beveik visus darbuotojus privertė dirbti namuose. Dabar darbdaviai darbuotojus bando susigrąžinti į biurus, nes nori stebėti jų darbą. Be to, tikina, kad namuose darbui sunkiau susikaupti. Portalo tv3.lt skaitytoja Viktorija pasakojo, kad šiuo metu ieškanti darbo finansų srityje. „Neseniai gavau pasiūlymą, tačiau man iš karto buvo pasakyta, kad dirbti nuotoliu negalėsiu. Darbdavys nori, kad visi darbuotojai dirbtų biure. Ši sąlyga sukėlė daug įtarimų.

Po šventinio laikotarpio į darbus grįžti sunku ne visiems, nes kai kurie tiesiog... negrįžo. Štai Seimo rūmai praktiškai tušti, dirba vos vienas kitas parlamentaras. O kai kurie tautos išrinktieji nusprendė poilsio dienas pratęsti. Dalis namuose, kiti ir turistaudami užsienyje. Ištuštėjusiuose Seimo rūmuose pritemdytos šviesos, retkarčiais praeina tik vienas kitas politikų patarėjas arba pačios Seimo kanceliarijos darbuotojas. „— Laba diena. — Laba diena.

Artėjant šventinėms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija primena, kad dirbantieji turi pasinaudoti šiomis dienomis pailsėti, susitikti su šeima ir draugais. Visgi yra tokių gamybos ir aptarnavimo sektorių, kur darbas negali sustoti net ir šventinėmis dienomis, teigiama pranešime žiniasklaidai. Valstybinė darbo inspekcija primena, ką būtina žinoti apie darbą per šventes.

Ne paslaptis, kad daliai moterų menstruacijos yra itin skausmingos, tačiau, nors ir stipriai negaluodamos, jos vis tiek turi dirbti. Dėl to nukenčia ne tik darbuotojų psichologinė būklė, bet ir darbo efektyvumas. Taigi Lietuvoje po truputį atsiranda darbovietės, kurios suteikia galimybę pasiimti laisvadienius menstruacijų metu. Viena iš menstruacijų atostogas įvedusių darboviečių Lietuvoje nurodė, kad moterys neturėtų dirbti vyrišku ritmu.

Pasirodo, užsidirbti papildomai galima tiesiog laisvalaikiu užsiimant veiklomis iš namų internete: žymint laiką vaizdo įrašuose, transkribuojant ir šifruojant įrašus ar net žiūrint „Netflix“. Tarptautinis telekomunikacijų verslas „TollFreeForwarding.com“ įvardijo penkis naujus nuotolinius darbus, kurie gali padėti jums gauti papildomų pajamų – net virš 5621 euro per mėnesį.

Elonas Muskas kreipėsi elektroniniu paštu į „Twitter“ darbuotojus, kurių dauguma dirba nuotoliniu būdu, nurodydamas jiems nedelsiant grįžti į biurus ir dirbti juose bent 40 valandų per savaitę, kartu įspėdamas apie laukiančius „sunkius laikus“.  Pora trečiadienio vakaro išsiųstų laiškų darbuotojams, su kuriais susipažino naujienų agentūra „The Associated Press“, apėmė pirmąją E. Musko žinią visos įmonėje darbuotojams, kurie liko po praėjusią savaitę įgyvendintų masinių atleidimų.

Pandemija jau pasibaigė, tačiau dalis darbuotojų taip ir liko dirbti namuose. Tuo patenkinti ne visi darbdaviai. Dalis jų bando susigrąžinti darbuotojus į biurą, o kiti atvirai rėžia, kad darbuotojas, kuris gali dirbti namuose yra nereikalingas. Vis tik įdarbinimo specialistai pažymi, kad patys darbuotojai teikia pirmenybę mišriam darbo pobūdžiui – nori dirbti ir namuose, ir biure.

Dalis darbuotojų net ir pasibaigus pandemijai dirba nuotoliu. Darbuotojų atstovai sako, kad prasidėjus šildymo sezonui tokių darbuotojų skaičius gali išaugti, nes darbdaviai taupys energetinius išteklius. Jis primena, kad darbo priemones, taip pat padidėjusias komunalinių mokesčių išlaidas turi apmokėti darbdaviai. Jų atstovai sako, kad to apskaičiuoti neįmanoma, be to, dirbantys iš namų ir taip sutaupo, nes nereikia vykti į darbą ir valgyti kavinėse.

Pandemija jau tęsiasi porą metų. Dalis darbuotojų įprato dirbti nuotoliniu būdu, kai kurios įmonės taiko hibridinį darbo pobūdį, kai dalį laiko darbuotojai dirba ir namuose, ir dalį biure. Tačiau specialistai nesutaria, darbas namuose atneša daugiau naudos ar žalos. Taip pat nesutinka ir dėl to, kas turi įrengti darbo vietą namuose pats darbuotojas ar darbdavys. Pavyzdžiui, pasaulinė bendrovė „Apple“ skatina darbuotojus ir toliau dirbti namuose, nes baiminasi naujos viruso atmainos.

Nuotolinis darbas suteikia ne tik naujų galimybių, bet ir kelia papildomų iššūkių. Padidėjęs išsiblaškymas, susiliejusios profesinio ir asmeninio gyvenimo ribos yra aktualios ir dažnai sutinkamos problemos. Visgi šių sunkumų įveikimą ir greitai pastebimą produktyvumo pagerėjimą pasiekti padės vos keletas sumanių sprendimų. Pastaruoju metu bene visų nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų svarbiausiu darbo įrankiu tapo nešiojamas kompiuteris.

Pandemijai vėl kylant, darbdaviai su profsąjungomis ginčijasi – nuotolinis darbas privilegija ar bausmė. Darbuotojai reikalauja darbdavių kompensacijų, mat turi papildomų išlaidų darbo įrangai, be to dirbant namuose išsipučia elektros, šildymo sąskaitos. Tačiau darbdaviai įrodinėja atvirkščiai, esą dirbdami namuose darbuotojai sutaupo – turi mažiau išlaidų degalams, rūbams, daugiau laisvo laiko.

Karantinui pasibaigus didelė dalis darbuotojų jau grįžo į biurus, tačiau pandeminei situacijai vis dar nesitraukiant, įmonės ieško tinkamiausio darbo organizavimo būdo. „Darnu Group“ įsteigtos  „Darnaus miesto laboratorijos“ atlikto tyrimo duomenimis, net 68 proc. apklaustų darbuotojų nori bent dalį laiko dirbti iš namų, o dar 20 proc. dirbti norėtų tik nuotoliniu būdu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Karantino metu daugelis darbuotojų įprato dirbti iš namų. Ribojimams laisvėjant gyventojai pasinaudojo proga ir išvyko gyventi ir dirbti svetur. Jie džiaugiasi turėdami darbostogas. Tačiau kai kurie specialistai naują darbo pobūdį vertina atsargiai – ilgainiui gali iš vis nebelikti tikrų atostogų. O darbdavių atstovas įspėjo, kad ne biure dirbantys darbuotojai bus griežčiau kontroliuojami.

Pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija pakeitė ir dirbančių žmonių gyvenimus – nemažai daliai jų tenka dirbti iš namų, o kai kurie darbuotis nusprendžia net iš užsienio šalių.   Atsirandant vis daugiau darbuotojų, kurie nori dirbti būnant užsienyje, natūraliai kyla klausimas, kaip įforminti tokias atostogas.

Užsitęsęs karantinas ir ilgas buvimas namuose daro meškos paslaugą poroms. Esame pavargę, jautresni, todėl galime pajusti, kad santykiai poroje nebėra tokie šilti kaip anksčiau.  Psichoterapeutas Andrius Kaluginas portalui tv3.lt pasakojo, kokie veiksniai pablogino porų santykius ir ko imtis, kad tai neprivestų prie skyrybų. Skyrybų šalyje nedaugėja, tačiau matoma bendra tendencija, jog žmonės pavargę, suirzę, o tai neigiamai atsiliepia santykiams.

Ilgą laiką sėdint vienoje vietoje gali atsirasti nugaros problemų. Dirbant sėdimą darbą yra svarbu nepamiršti prižiūrėti savo laikysenos. Apie ilgo sėdėjimo sukeliamas nugaros problemas ir kaip jų išvengti naujienų portalui tv3.lt pasakoja Kauno klinikų Sporto medicinos klinikos gydytojas dr. Gediminas Tankevičius. Ilgai sėdint vienoje vietoje gali atsirasti tam tikrų nugaros problemų. Kauno klinikų Sporto medicinos klinikos gydytojas dr.

Seimas nesileis į diskusiją, ar įpareigoti darbdavį su nuotoliniu būdu dirbančiais darbuotojais ne vėliau kaip per mėnesį susitarti dėl kompensacijos už namuose dirbant patiriamas išlaidas.

Per pandemiją didelei daliai darbuotojų persikėlus dirbti į namus, Seime iškeltas siūlymas įteisinti darbuotojams galimybę būti nepasiekiamais darbo metu. Vis dėlto, ne visi Seimo nariai skuba ją palaikyti. Dalies parlamentarų manymu, tam visai nereikia Darbo kodekso pataisų, užtektų, kad darbdaviai su darbuotojais susitartų gražiuoju. Socialdemokratas Tomas Bičiūnas Seimui antradienį siūlė tobulinti Darbo kodeksą, bandant aiškiau reglamentuoti nuotolinį darbą.

Nei darbuotojų, nei darbdavių atstovai neabejoja, kad pasibaigus pandemijai dirbsime ir namuose, ir biuruose. Tik dar neaišku, kur ir kaip dažnai. Darbuotojų atstovai ragina darbdavius nepamiršti pasirūpinti darbo priemonėmis. Tačiau dalis jų tikina, kad kiekvienam darbuotojui darbo vietos biure nebeliks, įmonės taupys ir darbo vietas biuruose mažins.

Kaip rodo pasaulinio darbo jėgos tyrimo „Decoding Global Talent 2021“ duomenys, ir susitvarkius su COVID-19 nuotolinis darbas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje neužleis savo pozicijų. Tiesa, dominuos ne „grynas“ nuotolinis, o nuotolinio ir tradicinio darbo derinimo variantai, rašoma pranešime spaudai. Net 89 proc. respondentų visame pasaulyje tikisi, kad ir po pandemijos jų darbo vietos bus bent dalinai nuotolinės, - sako CVMarket.

Pastarieji metai daugelį dalykų padarė ne tik įmanomais, bet ir įprastais. Vienas jų – darbas iš namų arba užsienio, nors iki tol daug įmonių net nesvarstė tokios galimybės. Dabar klausimas – ar žengsime dar toliau, ar darbas iš bet kurios vietovės mėnesiui ar metams irgi taps įprasta praktika? Į šį ir kitus iš to kylančius klausimus atsako Rimantas Stanevičius, Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) valdybos pirmininkas, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Darbuotojai gali paduoti į teismą savo viršininkus, jei jie užsikrės koronavirusu važiuodami į darbą ar būdami biure. Nėra teisinio reikalavimo, kuris lieptų grįžti į darbo vietą, jei darbuotojas gali dirbti namuose, rašo Australijos spauda. Tie, kuriems nuo pandemijos pradžios buvo malonu dirbti nuotoliniu būdu, gali ginčytis dėl grįžimo į biurą. Darbuotojai gali paduoti savo įmonę į teismą, jei jie užsikrės koronavirusu grįžę į darbo vietą.

Mama liko pritrenkta, kai vaikas jai parodė savo piešinį, kaip ji atrodo dirbdama iš namų. Karantino metu daugeliui tėvų sunku suspėti auklėti ir mokyti vaikus namuose. Viena mama pasakoja pasijutusi kalta, kai paaiškėjo, kad jos sūnui labai trūksta dėmesio. „Flexable“ kompanijai vadovaujanti Priya Amin papasakojo, kad jos sūnus Kirinas, kuriam šešeri, nupiešė mažą berniuką, kuris savo mamos klausia, ar šiandien ji jau baigė dirbti.

Karantino metu daugelis darbuotojų ėmė dirbti iš namų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Tačiau darbuotojų požiūris apie nuotolinį darbą šiose šalyse išsiskyrė. Lietuviams darbas iš namų mažiausiai patinka, tuo metu estai tokia galimybe džiaugiasi, be to, mūsų šalyje daugelis taip dirba ir viršvalandžius.

Daugeliui anksčiau atrodė, kad dirbti iš namų – tikra pasaka. Gali ilgiau pamiegoti, dirbti apsirengus chalatą ar išvis net iš lovos. Tačiau dabar, kai iš namų dirba daugelio įstaigų darbuotojai, aiškėja, kad dirbti iš namų ne taip smagu kaip biure. Kartais perkėlus biurą į namus, mūsų gali laukti ir nemalonios pasekmės. Psichoterapeutas Andrius Kaluginas pastebi, kad darbdaviai dažnai pamiršta emocinius darbuotojų poreikius, todėl ne vienam darbas iš namų gali tapti tikra kančia.

Prasidėjus antrajam griežtam karantinui, daugelis privalėjo prisiminti darbą iš namų. Ilgą laiką būnant namuose karantino metu galimi dažnesni barniai su artimaisiais. Kaip kartu su antrąja puse ištverti karantiną ir išvengti pykčių, portalui tv3.lt pasakoja psichoterapeutas Andrius Kaluginas. Specialisto teigimu, dėl galimų skyrybų tiek praėjusiais metais, tiek dabar kreipiasi panašus skaičius porų, tačiau gerokai padaugėjo žmonių, besikreipiančių dėl itin išaugusio barnių skaičiaus.

Įvedus karantiną daugiau žmonių ėmė dirbti nuotoliniu būdu. Ir nors nuotolinis darbas dažnam lygu darbui iš namų, panašu, kad dalis lietuvių dirbti nuotoliniu būdu namuose vengia. Sunku atskirti darbo ir asmeninio gyvenimo erdves, tad ieškoma išeičių. Atvirus biurus nuomojančios įmonės sako vis dar sulaukiančios užsakymų, o viešbučiai pastebi ir naują lietuvių įprotį – lietuviai darbui nuomojasi viešbučių numerius. Įvestas karantinas dalį dirbančių lietuvių iš biurų išvarė dirbti į namus.

Dirbant iš namų kiekvienam žmogui svarbu susikurti patogią ir neblaškančią darbo erdvę. TV3 laida „Penkių žvaigždučių būstas“ domėjosi naujausiais sprendimais siekiant atskirti namų erdves, o tai tapo ypač aktualu šalyje pakartotinai įvedus visuotinį karantiną. Vienas naujausių sprendimų, padėsiantis namuose susikurti privatumo jausmą – išmani plėvelė. Tiesa, daugelis žmonių šią plėvelę naudoja norėdami būti nepastebėti žmonių iš lauko.

Pasirodo, jog norint dirbti užsienyje visai nėra būtina išvykti iš Lietuvos. Vis daugiau tarptautinių kompanijų naudojasi darbo nuotoliu galimybėmis ir siūlo darbą net neiškėlus kojos iš namų, o užsienyje dirbantys emigrantai grįžta atgal į Lietuvą, čia ieškodami pigesnio pragyvenimo. Ekspertai sako, kad tokių atvejų bus vis daugiau, o darbas, neprisirišus prie vienos šalies, gali tapti mūsų ateitimi.

Trečiojoje „Sveikata.lt“ laidoje, rubrikoje „Patarimai, kaip dirbti iš namų“, „Saugaus darbo garantas“ (SDG) profesinės sveikatos specialistė Agnė Stonkevičiūtė dalinasi svarbiausiais patarimais kaip efektyviai dirbti namuose. Šiuo laikotarpiui daugelio darbo vieta iš ofiso persikelia į namus, kai kuriems tai tampa nuolatinė darbo forma.

Po karantino daliai dirbančiųjų neskubant grįžti į biurus ir dirbant nuotoliniu būdu, automobilių spūsčių sostinėje sumažinti vis tiek nepavyko. Skaičiuojama, kad transporto priemonių gatvėse net šiek tiek padaugėjo, nors dalis įmonių teigia, kad būtent dėl laiko sugaištamo kelyje dalis darbuotojų ir nusprendžia nevykti į darbovietes.

Lietuvoje vis garsiau kalbama apie antrąją koronaviruso bangą. Tad įmonėms vėl tenka pertvarkyti darbą biuruose. Daugelyje darboviečių didžioji dalis darbuotojų taip ir nespėjo grįžti į biurus. Tačiau grįžusių biuruose laukė naujovės, pavyzdžiui, pasitikimo ar apsaugos priemonių rinkiniai, naujos durys, kurias galima atidaryti alkūne.

Dirbti iš namų sveikiau, nei iš biuro. Šią taisyklę Lietuvos gyventojams ir verslui vėl kartoja visuomenės sveikatos specialistai. Esą reikia atsisakyti nereikalingos rizikos, nebūtino tiesioginio bendravimo su bendradarbiais. Panašu, kad dalis verslo klausosi šių patarimų. Lietuvos įmonės nuotoliniu būdu dirba dar nuo pavasario ir šios strategijos nežada išsižadėti, kol dirbti patalpose vėl taps visiškai saugu. Darbas nuotoliniu būdu ne tik užsienio, bet ir Lietuvos įmonėse virsta kasdienybe.

Kinijos valdžia pasiūlė ilginti savaitgalį, kad žmonės daugiau laiko pramogautų ir pirktų taip skatindami verslo atsigavimą po koronaviruso pandemijos. Panašių siūlymų pasigirdo ir Lietuvos viešojoje erdvėje. Tačiau darbuotojų ir darbdavių atstovai šį juos vertina skirtingai. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad visuomenė jau pribrendo arba trumpesnei darbo dienai, arba trumpesnei darbo savaitei.

Vyriausybei nuo kovo 16 iki 30 dienos imtinai paskelbus karantiną, šalyje gyvenimas iš dalies sustojo, o darbdaviams ir darbuotojams kyla dilemų, kaip išgyventi laikiną periodą, kurio metu gali sumažėti darbo apimtys. Pabrėžiame, kad darbo santykiai reikalauja darbuotojų ir darbdavių sutarimo, todėl rekomenduojama ieškoti abiems pusėms priimtinų sprendimų. Jokiais būdais negalima versti darbuotojų pasiimti kasmetinių ar nemokamų atostogų, jei darbuotojas to nepageidauja.

Kai reikia atlikti atidumo reikalaujančias užduotis ar dirbti iš namų, praverstų atskiras kabinetas. Tačiau, kai tokio nėra – suktis iš padėties tenka darbui skirtą erdvę įsirengus bendrame kambaryje. Nesklandumų iškyla tuomet, kai dirbančiojo požiūris į tvarką nesutampa su namiškių. IKEA interjero dizainerė parodė, kaip penkiais žingsniais įsirengti jaukų ir tvarkingą darbo kabinetą namų svetainėje.  Netvarka yra vienas didžiausių streso ir nesutarimų šaltinių namuose.

Geresnių darbo rezultatų tikimasi pasiekti dirbant iš namų. Nuo sausio pradžios Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai neprivalo sėdėti darbe visą savaitę. Artimiausius 3 mėnesius jie turės galimybę dirbti iš namų. Vėliau paaiškės ar ši naujoji tvarka bus tęsiama nuolat. Vilniaus miesto savivaldybė yra pirmoji šalyje, siūlanti savo darbuotojams tokią darbo tvarką. „Prieš kelis mėnesius, kai tapau administracijos direktorius, mes inicijavome tai, kaip vieną iš pirmųjų darbų.

Vis populiaresnis tampa verslo planas, kai žmonės gali patys valdyti savo laiką ir dirbti iš namų. Deborah L. Jacobs valdo savo papildomą verslą iš namų, tačiau perspėja visus, kurie nori tapti vadovais patiems sau, kad tokia veikla gali būti emocinis pasivažinėjimas amerikietiškaisiais kalneliais. Visgi ji duoda keletą patarimų, nusprenduisiems atsiveikinti su biuro gyvenimu, rašo ,,Forbes”. Pasilikite finansinių atsargų.

Jeigu gyventumėte Kaune, o dirbti važinėtumėte į Vilnių kelyje sugaišdami maždaug tris valandas per dieną, pasibaigus balandžiui kelyje būtumėte sugaišę beveik aštuonias darbo dienas. Tai greičiausiai taptų svarbia priežastimi darbdavio prašytis leidimo dirbti iš namų arba laisvu grafiku. Specialistai tikina, kad retas darbdavys sulaukęs tokio darbuotojo prašymo imsis jį svarstyti, mat kol kas, kitaip nei Vakaruose, darbas laisvu grafiku Lietuvoje nėra populiarus.