dalius misiūnas

Politinę krizę sukėlęs „Belaruskalij“ skandalas tebesitęsia, o visuomenė tebeieško kaltų. Nors užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis prisiėmė atsakomybę ir pranešė pasirengę pasitraukti iš pareigų, dalis ekspertų jų kaltės neįžvelgia. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su ISM universiteto rektoriumi Daliumi Misiūnu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Lietuvą toliau drebina baltarusiškų kalio trąšų skandalas.

Nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondų valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ fondo valdomai bendrovei „Terseta“ priklausančiose buvusio Vilniaus centrinio pašto patalpose įsikurs ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. „Terseta“ laimėjo ISM skelbtą patalpų nuomos pirkimą. Į buvusias Vilniaus centrinio pašto patalpas universitetas įsikels nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio, teigiama ISM pranešime.

Jeigu jums iš tiesų būtų striuka su pajamomis, jeigu turėtumėte prašyti kitų žmonių paramos ar pirktumėte prabangų visureigį, kurio įprastinė pardavimo kaina viršija 80 tūkst. eurų? Veikiausiai ne, nes tam tikrai neturėtumėte pinigų. Tačiau tai galioja ne visiems. Seimo narių prašymu, šiuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), ar daugiau kaip 1,2 tūkst.

Apie ką kalbėsime 2021-aisiais? Apie viską, tik ne 2020-uosius. Toks anekdotas sklando internete. Kai į griežtą karantiną panirome dar kartą, o vakcinos laukėme labiau nei Kalėdų Senelio, 2020-uosius kai kam norisi tiesiog pamiršti, o artėjančius metus planuoti daug geresnius ir šviesesnius. Tačiau pamiršti 2020 metų pamokas būtų klaida.

Buvęs „Maxima grupės“ ir „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas išrinktas naujuoju ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriumi. Kaip pranešė universitetas, universiteto valdyba antradienį pritarė, jog D. Misiūnas ketverių metų kadenciją pradėtų nuo rugpjūčio 26-osios. „Esu dėkingas ISM Valdybai ir universiteto bendruomenei už parodytą pasitikėjimą bei galimybę ateinančius ketverius metus būti komandos dalimi.

Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalyse mažmeninės prekybos grupės „Maxima grupė“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką Dalių Misiūną keičia Justas Riauba. Jis išrinktas ir bendrovės valdybos pirmininku. Sprendimas dėl „Maxima grupės“ vadovo keitimo priimtas abipusiu susitarimu, išsiskyrus požiūriui su „Vilniaus prekyba“ dėl tolesnio įmonės veiklos vystymo. Sutarta, kad tokiomis aplinkybėmis „Maxima grupės“ vairą turėtų perimti naujas vadovas, pranešė bendrovė.

Didžiausia Lietuvoje pamoka, iš kurios nesinorės pabėgti – į Kauno „Žalgirio“ areną jau antrą kartą kviečiami šalies vyresnių klasių moksleiviai ir jų mokytojai, ieškantys nevadovėlinių sėkmės istorijų ir įkvėpimo būsimiems gyvenimo iššūkiams.

Mažmeninės prekybos tinklą valdanti „Maxima grupė“ sujungs jos valdomus tinklus Lenkijoje. Prie prekybos tinklo „Stokrotka“, kurį Lietuvos bendrovė valdo nuo pavasario, bus prijungtas 2012 metais įsigytas tinklas „Aldik“. Planuojama integraciją užbaigti šių metų rudenį, o jo prekės ženklas bus „Stokrotka“ – metų pabaigoje jis turėtų valdyti 563 parduotuvės, pranešė grupė.

Technologijoms keičiant ne tik pirkėjus, bet ir visą prekybos sektorių, „dinozaurai“ turi susimąstyti, kaip išlikti. Taip teigia, „Maximos grupės“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Dalius Misiūnas. Verslo žinių organizuotoje konferencijoje „Retail 2018“ D. Misiūnas kalbėjo apie prekybos sektorių šiandien ir rytoj.

  Didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Baltijos šalyse valdanti „Maxima grupė“ gavo Lenkijos Konkurencijos tarybos leidimą įsigyti prekybos tinklą „Stokrotka“ valdančią bendrovę „Emperia Holding“.   Tai bus jau antras grupės tinklas Lenkijoje – 2012 metais ji už neįvardijamą sumą įsigijo 21 tinklo „Aldik“ parduotuvę, dabar jų skaičius siekia 30. „Leidimas yra svarbus žingsnis „Emperia Holding“ akcijų įsigijimui.

Didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Maxima grupė“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas paskirtas bendrovių „Maxima Latvija“ ir „Maxima Eesti“ stebėtojų tarybų pirmininku, BNS pranešė grupės komunikacijos vadovė Ernesta Dapkienė. Pasak jos, D. Misiūnas šiame poste Latvijoje kovo 28 dieną pakeitė Petrą Jašinską, o Estijoje pakeitimas kol kas neįregistruotas.

Kokios specialybės ir specialistai bus paklausiausi ateities darbo rinkoje? Ar tikslieji mokslai išliks populiarūs Lietuvoje? Kokių sugebėjimų reikės būsimiems specialistams? Šiuos ir panašius klausimus sau užduoda ne vienas abiturientas, galvojantis apie studijas ir būsimą karjerą.

Valstybės energetikos holdingo „Lietuvos energija“ Verslo aptarnavimo centrui (VAC) anksčiau vadovavusi Eglė Šimė tapo „Maxima grupės“ bendrovės „Franmax“ IT vadove. Prie didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Baltijos šalyse valdančios „Maxima grupės“ prisijungė ir buvęs Lietuvos pašto atstovas Tomas Bašarovas.

Didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Baltijos šalyse valdančiai bendrovei „Maxima grupė“ nuo vasario vadovaujantis Dalius Misiūnas teigia, kad vienas pagrindinių jo veiklos tikslų yra grupės plėtra užsienio rinkose, kuriai finansavimo šaltinių gali būti ieškoma ir kapitalo rinkoje. Anksčiau „Lietuvos energijai“ ir koncerno SBA baldų grupei vadovavęs D. Misiūnas interviu žurnalistams sakė, kad sprendimą priimti naują darbo pasiūlymą lėmė profesiniai iššūkiai.

Dalius Misiūnas pradės eiti „Maxima grupės“ generalinio direktoriaus pareigas. Jis taip pat išrinktas bendrovės valdybos vicepirmininku ir paskirtas franšizės bei agentavimo paslaugas teikiančios bendrovės „Franmax“ generaliniu direktoriumi. „Esame didžiausia lietuviško kapitalo grupė Baltijos šalyse ir džiaugiamės galėdami pritraukti aukščiausio lygio vadovus. Tinkamų klausimų iškėlimas ir greiti, pamatuoti sprendimai – brandžios organizacijos požymiai.

Buvęs valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas, BNS šaltinių teigimu, užims vadovaujančias pareigas didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Baltijos šalyse valdančioje bendrovėje „Maxima grupė“. Portalas 15min.lt skelbia, kad D. Misiūnas vadovaus „Maxima grupei“ ir pakeis nuo pernai vasario įmonei vadovavusį Robertą Čipkų. Pats D. Misiūnas BNS teigė daugiau informacijos kol kas negalintis suteikti.

Teisėsauga nutraukė pernai rugpjūtį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo, atskleidžiant Finansų ministerijai pateiktą įslaptintą informaciją apie vieną iš kandidatų į energetikos grupės „Lietuvos energija“ stebėtojų tarybą. „Bylą kontroliuojančio prokuroro sprendimu ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo siekiama nustatyti, ar pateikus Finansų ministerijai įslaptintą informaciją, buvo padaryta nusikalstama veika, nutrauktas​“, – BNS pranešė Generalinė prokuratūra.

Apie savo pasitraukimą iš „Lietuvos energijos“ vadovo posto praėjusį penktadienį pranešęs Dalius Misiūnas sako planuojantis dirbti privačiame versle. „Manau, kad dabar atėjo laikas padirbėti ne valstybiniame sektoriuje“, - pirmadienį naujienų portalo „Delfi“ konferencijoje teigė D.Misiūnas. Anot jo, atlyginimas jam nėra svarbiausias dalykas, lemiantis apsisprendimą, kur dirbti.

Apie pasitraukimą iš posto penktadienį pranešęs energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas teigia grupėje įgyvendinęs visus savo tikslus. Tačiau jis pripažįsta, kad sprendimą trauktis lėmė ir kilęs ažiotažas dėl įmonės stebėtojų tarybos atrankos bei su tuo susijęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimas.

Valstybės valdomai energetikos grupei „Lietuvos energija“ daugiau nei šešerius metus vadovavęs Dalius Misiūnas traukiasi iš pareigų, pranešė Finansų ministerija. Dalius Misiūnas apie tai  šiandien informavo finansų ministrą Vilių Šapoką. „Kalbame apie strateginę įmonę, todėl ji turi būti valdoma ypač skaidriai ir į atsiradusias abejones reaguojama jautriai ir greitai. Pastaruoju metu viešoje erdvėje kilo daug klausimų.

Paviešinti beveik visų valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai į didžiausių atlyginimų viršūnes iškėlė naujus lyderius - didžiausius atlyginimus gauna Energetikos ministerijos valdomos EPSO-G grupės įmonių vadovai, įskaitant ir pačią grupę, praneša portalas 15min. Pirmoje vietoje atsidūrė gamtinių dujų perdavimo vamzdynų operatorės „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys – jo atlyginimas siekia 9639 eurus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ketvirtadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Finansų ministerijai nutekintos įslaptintos informacijos apie kandidatą į „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybą. Taip pat STT iš Finansų ministerijos paėmė tyrimui reikšmingų dokumentų. Portalas tv3.lt aiškinasi, kuo svarbus tyrimas dėl „Lietuvos energijos“ stebėjimo tarybos ir kaip su tyrimu susijęs įmonės generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas ketvirtadienį buvo apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnybos. Maždaug valandą STT buvęs D.Misiūnas, išėjęs iš pastato, nesustojo atsakyti į BNS žurnalisto klausimus. Jis BNS sakė buvęs apklaustas kaip liudytojas. „Gavau kvietimą į apklausą paliudyti, bet daugiau detalių negaliu atskleisti“, - BNS vėliau telefonu sakė D.Misiūnas.

Dar neseniai griovusi energetikų klanus, valstybė gimdo naują gigantą – Lietuvos energiją, kuri netrukus pradės už 500 milijonų eurų statyti dvi atliekų deginimo gamyklas, kurioms, ekspertų teigimu, vietinių šiukšlių gali nepakakti, be to, tai gali reikšti didesnius mokesčius už atliekas vidurio Lietuvai. Štai čia Vilniuje netrukus prasidės atliekų deginimo jėgainės, kuri gamins šilumą ir elektrą, statybos.

Energetikos grupės „Lietuvos energija“ gamtinių dujų tiekimo ir prekybos įmonė „Lietuvos dujų tiekimas“ įsigis antrą suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinį iš JAV. Bendrovė pranešė pasirašiusi sutartį su SGD prekybos kompanija „Natural Gas Fenosa“ - pagal ją 140-150 tūkst. kubų krovinys iš JAV „Sabine Pass“ skystinimo gamyklos Klaipėdą turėtų pasiekti rugsėjo viduryje. Tai bus antrasis Lietuvos įsigytas SGD krovinys iš JAV.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui (Trampui) atvykstant vizito į Varšuvą, tikimasi jo patikinimo Vidurio ir Rytų Europos valstybėms, jog JAV sieks padidinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportą ir taip sukurti atsvarą Rusijos „Gazprom“ dujoms. Tačiau Lietuvos ekspertai teigia, kad dujų eksportą pirmiausiai lems kaina, o politinis dėmesys gali tik kiek palengvinti procesus.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“ ir sostinės šilumos ūkį valdanti bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) bei jos akcininkė Vilniaus savivaldybė pirmadienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Pagal sutartį „Lietuvos energija“ iki spalio mėnesio iš VŠT už 9,935 mln. eurų perims Vilniaus trečiąją termofikacijos jėgainę (TEC-3), o VŠT galės įsigyti iki 5 proc.

Pertvarkius Lietuvos aukštojo mokslo sistemą ir sumažinus universitetų skaičių, šalyje neturėtų trūkti kvalifikuotų specialistų, pagerės jų paruošimo kokybė, sako verslo atstovai, dirbę premjero sudarytos aukštojo mokslo sistemos pertvarką rengusios darbo grupės nariai. Tuo metu ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog būtina užtikrinti aukštojo mokslo kokybę, leisiančią pritraukti daugiau studentų.

Stringantis „Lietuvos energijos“ įgyvendinamas Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas sulaukė dar vieno reikalavimo. Energetikos ministerija nori, kad „Lietuvos energija“ viešai įsipareigotų sumažinti šilumos gamybos kainą. Grupės vadovas Dalius Misiūnas užtikrina, kad kaina bus trečdaliu mažesnė. Tačiau būsimos atliekų deginimo jėgainės statyba kelia dar vieną problemą - svarstoma, kaip padidinti dujų vartojimą po to, kai ji pradės veikti, nes sumažėjęs dujų naudojimas didins jų kainą.

Biokuro katilines Vilniuje ir Kaune valdanti Vokietijos kapitalo bendrovė „Danpower“ šilumos ūkį atgavusiai Vilniaus valdžiai siūlo pastatyti naujų atliekų ir biokuro jėgainių. Kartu siūloma miestui parduoti anksčiau iš „Icor“ įsigytas katilines, kurias miestas galėtų išsipirkti per 25 metus.

Beveik pusei valstybės valdomų įmonių vadovauja žmonės, postuose dirbantys daugiau nei 10 metų, o dar dalis net daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją pažaboti nusprendė prezidentė pateikusi įstatymo pataisą, numatančią vadovų rotaciją. Žinomi verslininkai ir įmonių vadovai, vadovaudamiesi savo patirtimi, tokį siūlymą įvertino teigiamai.

Rengiant mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarką premjero sudaryta darbo grupė atstovaus valstybės, o ne atskirų universitetų interesams, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Yra skirtingi interesai ir tai yra natūralu, kad vienus interesus turi institucijų vadovai, kitus interesus turi akademinė bendruomenė ar regionų valdžia.

Europos Komisija, (EK) atmetusi Estijos bendrovės „Alexela“ paraišką dėl paramos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai Paldisko uoste, pasiuntė signalą, kad Baltijos valstybėse pakanka vieno terminalo. Nepaisant to, baiminamasi, kad derybos dėl Klaipėdos terminalo pripažinimo regioniniu nepalengvės. Lietuva siekia susitarti su Latvija ir Estija, kad šios pripažintų Klaipėdos terminalą regioniniu, tokiu atveju Klaipėdos SGD laivo išpirkimui būtų galima gauti apie 100 mln.

Valdžios atstovams svajojant apie tai, jog Lietuvoje kažkada galėtų būti pastatyta JAV elektromobilių gamintojos „Tesla“ elektros elementų gamykla, Vyriausybės atstovai dar nėra komunikavę su pačia bendrove apie tokią idėją. Šios idėjos įgyvendinimas į Lietuvą atneštų apie 6 tūkst. naujų darbo vietų.  „Mes kaip valstybė turime ambiciją pritraukti milžinišką kompaniją, kuri galėtų pakeisti iš principo šalies ekonominę raidą ir kryptį.

Naujosios „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės sprendimas pakeisti visų antrinių bendrovių valdybas, paskiriant į jas žmones be konkurso, kai kuriems korporatyvinio valdymo ekspertams sukėlė abejonių. Tačiau susisiekimo ministras Rokas Masiulis pabrėžia, kad valdybos yra laikinos ir vėliau bus formuojamos pagal geriausią korporatyvinio valdymo praktiką.

Klaipėdos SGD terminale užpildžius pirmąjį nedidelį suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinį ir jam išplaukus į Švediją, „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas sako, jog Klaipėdos terminalas dujų krovai į mažesnius tanklaivius pasirinktas, nes yra arčiausiai prie Skandinavijos esantis terminalas, teikiantis tokią paslaugą. „Mums visos kryptys yra geros, nes kuo daugiau krovinių, tuo didesnė nauda.

Griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai vis labiau spaudžia laivų savininkus diegti naujesnes ir aplinkai draugiškesnes technologijas. Tačiau suskystintų gamtinių dujų (SGD) technologiją, kurios plėtros tikisi Lietuvos energetikai, stabdo vis dar žemos naftos kainos.

Elektros kaina kitąmet gali mažėti 4-5 proc., prognozuoja energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas. „Manome, kad bet kuriuo scenarijumi bus elektros kainos mažėjimas. Mūsų skaičiavimais, jis gali būti 4-5 proc., bet gali atsirasti pakitimų VIAP biudžete, ir kaina keistis kitaip“, - BNS sakė D.Misiūnas.

Energetikos ministerija teigia, kad neinvestuojant į elektros gamybą, po dešimtmečio Lietuvoje ims trūkti elektros pajėgumų. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, sugedus elektros jungtims su Lenkija ar Švedija, maždaug nuos 2023 metų Lietuva pati nepajėgtų apsirūpinti elektra. Kadenciją baigiantis energetikos ministras teigia, kad realiausia alternatyva - statyti dujines elektrines, kurios garantuotų rezervinius pajėgumus, o dėl jų statybos reikėtų apsispręsti jau per dvejus artimiausius metus.

Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas neigia gavęs pasiūlymą tapti susisiekimo ministru. Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat paneigė tokią informaciją. „Vakar (trečiadienį - BNS) paviešinta informacija man pačiam buvo staigmena. Kvietimo tapti susisiekimo ministru nesu gavęs, ir tapti juo planų neturiu“, - BNS tvirtino D.Misiūnas.

  Energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ ketvirtadienį pasirašė sutartis su 345 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos rangovais. Teigiama, kad tai bus viena moderniausių jėgainių Europoje, ji yra pripažinta valstybei svarbiu projektu. Tačiau projektas turi ir priešininkų - prieš jėgainės statybą pasisako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). „Tai vienas svarbus žingsnis šiame projekte. Dabar dalykai vyks greičiau, aiškiau ir paprasčiau.

Gamtinių dujų tiekimo įmonė „Lietuvos dujų tiekimas“, priklausanti „Lietuvos energijos“ įmonių grupei,  aigė pirmąjį gamtinių dujų 2017 metams įsigijimo etapą ir sudarė sutartį dėl SGD tiekimo 2017 metais su „Koch Supply & Trading“, priklausančia vienai didžiausių JAV privačiai valdomų kompanijų – „Koch Industries“ korporacijai. „Išaugusi SGD pasiūla pasaulyje turi reikšmingos įtakos kainoms – jos tampa patrauklios ir konkurencingos, lyginant su kitomis alternatyvomis.

Lietuvai siekiant gauti europinę paramą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo „Independence“ išpirkimui, aukštas Europos Komisijos (EK) pareigūnas sako, jog terminalas turėtų būti regioninis. EK Energetikos direktorato vadovas Dominique Ristori (Dominikas Ristori) teigia, kad bus siekiama galimybių terminalui veikti regioniniu mastu.

Europos Komisija (EK) skirs 150 mln. eurų paramą energetikos holdingo „Lietuvos energijos“ statomai 345 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinei jėgainei, kuri degins komunalines atliekas ir biokurą. Tai yra vienas didžiausių šilumos ūkio projektų Lietuvoje pastaraisiais metais. „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas, kad EK pritarimas yra labai svarbus, nes dabar aiški jėgainės statybų finansavimo schema. „Tai bus nacionalinė parama, kurią Lietuva gauna iš Europos Sąjungos fondų.

Šiemet didžiąją dalį Lietuvos rinkos praradęs Rusijos dujų gigantas „Gazprom“, kovo mėnesį surengęs pirmąjį dujų pardavimo Baltijos šalims aukcioną, antrojo tokio aukciono neberengs. Tačiau energetikos ministras ir rinkos dalyviai teigia, jog Lietuvai problemų dėl to nekils.

Didelę dalį elektros importuojančiai Lietuvai reikia ieškoti būdų, kaip pasigaminti daugiau elektros, mano energetikos ministras Rokas Masiulis. Tačiau jis pabrėžia, kad didinant vietos generacijos apimtį, reikia išlaikyti dabartines elektros kainas. Interviu BNS R.Masiulis teigia, kad vietos gamybą galima didinti, pramonei mažinant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčius savo pasigamintai elektrai, taip pat - Europos Sąjungos lėšomis subsidijuojant vėjo gamybą.

Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas skeptiška vertina Rusijos dujų giganto „Gazprom“ galimybes tiekti dujas Lietuvos rinkai. Be to, Dalius Misiūnas teigia, kad Lietuva greičiausiai nepirktų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) iš Rusijos, jei „Gazprom“ ir „Shell“ pasistatytų dujų skystinimo gamyklą Suomijos įlankoje.

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime verslininkai rinkosi diskusijai kur link žengia verslas ir kaip paskatinti jaunuolius grįžti ir kurti vertę Lietuvoje. Tiek jaunieji, tiek ilgą patirtį sukaupę verslininkai pabrėžė, kad būtent patys darbuotojai renkasi įmones, o atlyginimas nėra pirmumo klausimas. „Lietuvos energijos” generalinis direktorius Dalius Misiūnas išskyrė, kad žmonių talentas yra likvidi prekė ir viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio platumo.

Pramonininkai pasigenda atsakymų, kaip naujoji Nacionalinė energetikos strategija (NES) gali prisidėti pritraukiant investicijas, didinant Lietuvos konkurencingumą ir užtikrinant ne tik pramonės, bet visos šalies ekonomikos plėtrą. Energetikos ministras sutinka, kad Lietuvoje našta pramonei, palyginus su kitomis ES valstybėmis, yra žymiai didesnė. Tai neabejotinai mažina ir šalies konkurencingumą.