dalelės

Farmacijos įmonė „Moderna“ trečiadienį pranešė, kad į Japoniją išsiųstoje vakcinos nuo COVID-19 partijoje buvo aptikta nerūdijančio plieno dalelių, bet bendrovė pridūrė nemananti, jog šios priemaišos kelia „pernelyg didelę riziką pacientų saugumui“. JAV bendrovės reputacija patyrė skaudų smūgį, kai Japonijoje buvo atšaukta šimtai tūkstančių dozių vakcinos, gavus pranešimų apie buteliukuose rastas priemaišas.

Spustelėjus šaltukui, gyventojai vis daugiau šildosi, tad  oro taršą sparčiai kyla į viršų. Grėsmingiausia situacija didžiuosiuose miestuose, kai kur užterštumas kietosiomis dalelėmis šoktelėjo ir pusantro karto. Spustelėjus šaltukui ir gyventojams vis intensyviau šildantis, ne tik smalkių kvapas nosį riečia, didėja ir oro tarša. Štai, ką pasakoja gyventojai: „Atidarėm vėdinti namus ir greitai turėjom uždaryti langus, nes ėjo smalkių, ar kaip pavadinti, kūrenimo kvapas namo.

Penktadienio vakarą daugelį Lietuvos gyventojų per jų telefonus pasiekė gąsdinantis pranešimas su perspėjimu riboti veiklą lauke, nedeginti atliekų, vengti fizinės veiklos. Spalio 1 d. duomenimis, oro tarša ir kietųjų dalelių kiekis ore visoje Lietuvoje normas viršija beveik 3 kartus. Ketvirtadienį visoje Lietuvoje dangų aptraukė rūką primenanti migla, o ore buvo juntamos dulkės, kai kur netgi skleidžiančios šiek tiek nemalonų kvapą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad šiandien Kaune (Petrašiūnų stotelėje) oro užterštumui viršijant nustatytas normas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų veikla lauke neorganizuojama. NVSC specialistai siūlo ugdymo įstaigoms kiekvieną dieną susipažinti su aplinkos oro kokybės stebėsenos informacija, kurią rasite Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje. Pastebėjus padidėjusį oro užterštumą, užtikrinti, kad vaikai nebūtų vedami į lauką.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad šiandien Kaune (Petrašiūnų stotelėje) oro užterštumui viršijant nustatytas normas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų veikla lauke neorganizuojama (HN 75:2016) ir mokinių kūno kultūros pratybos negali vykti lauke (HN 21:2017). NVSC specialistai siūlo ugdymo įstaigoms kiekvieną dieną susipažinti su aplinkos oro kokybės stebėsenos informacija, kurią rasite Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad šiandien Kaune oro užterštumui viršijant nustatytas normas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų veikla lauke neorganizuojama (HN 75:2016) ir mokinių kūno kultūros pratybos negali vykti lauke (HN 21:2017). NVSC specialistai siūlo ugdymo įstaigoms kiekvieną dieną susipažinti su aplinkos oro kokybės stebėsenos informacija, kurią rasite Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad šiandiena Klaipėdos miesto oro kokybės matavimo stotelės užfiksavo kietųjų dalelių paros normos viršijimą.

Šią savaitę dalyje miestų padidėjo oro tarša kietosiomis dalelėmis. Kaip skelbia Aplinkos apsaugos agentūra, įsivyravus šaltiems, sausiems ir ramiems orams, ketvirtadienį Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Mažeikiuose ir Naujojoje Akmenėje vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija iki dviejų kartų viršijo ribinę vertę. Pasak specialistų, daugiausia įtakos oro taršai šiuo metu turi šiluminės energijos gamybos metu išmetami teršalai.

Teleportuotis iš vienos vietos į kitą ar būti vienu metu dviejose vietose. Skamba neįtikėtinai? Tačiau kaip tik šiuo metu Lietuvos mokslininkai dirba su tokiais eksperimentais. Sakysit – fantazija? Tačiau mokslininkų teleportacijos galimybė visai nestebina – esą tai paprasti kvantinės fizikos dėsniai. Kiek realu, kad galėsim teelportuotis, kad ir į mėnulį? Teleportacija iš vienos vietos į kitą, kai akimirksniu atsiduri kad ir kitoje pasaulio pusėje.

Natalija KONDROTIENĖ Tris pastarąsias dienas Šiauliuose fiksuotas padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Medikai rekomenduoja mažiau būti lauke, nes dėl padidėjusios oro taršos pastebimi ūmūs sveikatos sutrikimai.

Kiek protonų gali sutilpti ant smeigtuko galvutės? Atsakymas toli gražu nėra toks paprastas, kaip galima pamanyti. Be to, tai gali pateikti naujų įžvalgų apie vieną geriausiai patikrintų fizikos teorijų. Tarptautinė mokslininkų komanda neseniai bandė nustatyti tikrąjį protono dydį. Protonai, kartu su neutronais ir elektronais, sudaro atomus, o šie – mūsų kūnus ir visą aplinkinį pasaulį. Mokslininkai nustatė, kad dalelės spindulys yra 0,84087 femtometrų.

Tad Peter'is Higssas šių metų fizikos srities Nobelio premijos visgi negavo. Tai būtų buvusi holivudiška pabaiga istorijos, prasidėjusios prieš pusę amžiaus nuo kelių brūkštelėjimų užrašų knygelėje ir pasibaigusios šių metų liepos 4 dieną ašara jo akyse, kai fizikai, apsiginklavę 6 milijardų dolerių vertės dalelių greitintuvu, paskelbė atradę jo vardą turinčią dalelę. Ar bent jau kažką labai panašaus.

Su Didžiuoju hadronų greitintuvu (LHC) dirbantys mokslininkai aptiko vieną rečiausių dalelės irimų, stebimų gamtoje. Šis atradimas – rimtas smūgis fizikos teorijai, vadinamai supersimetrija, praneša BBC. Supersimetrija išpopuliarėjo kaip būdas paaiškinti kai kuriuos neatitikimus tradicinėje subatominės fizikos teorijoje, vadinamoje Standartiniu modeliu.

Tai buvo vadinama tamsiosios medžiagos egzistavimo įrodymu, leidžiančiu tikėtis, kad galiausiai pavyks nustatyti dalelę, kuri, kaip manoma, sudaro iki 80 proc. visatos masės. Tačiau esminiai įrodymai apie tamsiosios medžiagos sąveikas mūsų visatos centre gali būti ne tokie svarūs kaip manyta. Dauguma fizikų mano, kad tamsioji medžiaga sudaryta iš silpnai sąveikaujančių masyvių dalelių (angl. weakly interacting massive partical – WIMP), kurios su įprasta medžiaga sąveikauja tik per trauką.

Šviesa sudaryta iš bangų ar iš dalelių? Šis esminis klausimas mokslininkams ramybės nedavė ne vieną dešimtmetį, nes atrodė, kad abu atsakymai teisingi. Tačiau iki šiol atlikti eksperimentai parodė, kad šviesa elgiasi arba kaip dalelė, arba kaip banga, tačiau niekada dvejopai vienu metu. Dabar pirmą kartą naujo tipo eksperimentas atskleidė, kad šviesa tuo pat metu elgiasi ir kaip dalelė, ir kaip banga.

Tikimybė, kad į Higgso bozoną panaši dalelė, apie kurios atradimą paskelbta liepos 4 dieną, egzistuoja, tapo dar didesnė. Ši dalelė – dešimtmečius trunkančios paskutinės trūkstamos Standartinio modelio dalies paieškos objektas. Ji turėtų padėti paaiškinti, kodėl medžiaga turi masę, praneša BBC. Higgsą medžiojanti mokslininkų komanda iš Didžiojo hadronų greitintuvo pranešė, kad tikimybė, jog jis egzistuoja, siekia „5,8 sigma“ lygį.

Kvapas – tai lakios cheminių medžiagų dalelės, esančios ore, kurias galima pajusti uoslės organais. Kvapus skleidžia tiek natūralūs, tiek dirbtiniai, žmogaus sukurti aplinkos objektai ar cheminės medžiagos. Kvapai gali būti malonūs ir nelabai, o individualus kvapo suvokimas ir uoslės jautrumas gali būti nevienodas.

Žmones be perstojo veikia tamsioji medžiaga. Jos hipotetinės dalelės susiduria su žmonių kūnais žymiai dažniau, negu buvo manoma iki šiol, maždaug kartą per minutę, sakoma naujausių mokslinių tyrimų ataskaitoje, publikuojamoje svetainėje „arXiv.org“. Neįtikėtiną atradimą padarė Mičigano universiteto mokslininkai – teorinės fizikos specialistai. Jie tyrinėjo vadinamuosius vimpus (angl.

Kokio dydžio yra atomai? Kas yra jų viduje? Tikėtina, jog kai kurie atsakymai į šiuos klausimus gali nustebinti ir tuos žmones, kurie manė, jog jau juos žino. Tie, kas nėra visai tikri dėl atsakymų, turbūt pirmiausia eis informacijos ieškoti į „Wikipedia“, tačiau galima apsieiti ir be to - visi atsakymai bus pateikti šioje animacijoje. Nuotaikinga animacija geriau nei visi skaičiukai padės suprasti, iš kokių plytų pastatytas pasaulis, kuriame gyvename.

Viena didžiausių šiuolaikinio mokslo paslapčių – nematoma tamsioji medžiaga, sudaranti 98 proc. Visatos – maždaug kas minutę susiduria su kiekvienu iš mūsų, atominiame lygmenyje veikdama mūsų organizmo ląsteles. JAV ir Švedijos mokslininkai Katherine Freese ir Christopheris Savage'as paskelbė savo tyrimo, kaip tamsioji medžiaga veikia žmogaus kūną, rezultatus.

Lapkričio 11 dieną Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) paskelbė, kad Čekijos branduolinės saugos reguliuojančioji institucija pateikė informaciją apie paskutinėmis dienomis atmosferiniame ore nustatytus mažus radioaktyviojo jodo-131 kiekius. Manoma, kad minėti radionuklidai ore nėra susiję su avarija Fukušimos Daiichi atominėje elektrinėje. TATENA patvirtina, kad konstatuoti radioaktyvaus jodo kiekiai nekelia jokios grėsmės gyventojų apšvitai ar jų sveikatai.

Spalio 27 d. esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, kietųjų dalelių (KD10) koncentracija didžiuosiuose miestuose liko padidėjusi, o Vilniuje Žirmūnuose ir Senamiestyje viršijo paros ribinę vertę. Oro užterštumo padidėjimui įtakos galėjo turėti įvairių šaltinių (kūrenimo, transporto) keliama tarša. Dalis teršalų oro masių galėjo būti atnešti iš piečiau esančių Europos valstybių, praneša aplinkos apsaugos agentūra.

Kavos dėmės gali atrodyti kasdieniškas dalykas, tačiau iš tiesų tai – įdomi fizikos keistenybė, rašo LiveScience.com. Tačiau mokslininkai galiausiai nustatė suktybę, keičiančią mūsų supratimą apie tai, kaip šios dėmės susiformuoja. Pasirodo, kad skysčiai, tokie kaip kava, kurie sudaryti iš rutulio formos dalelių, džiūsta kitaip nei skysčiai iš labiau pailgų dalelių, teigia tyrėjai.

Kvantinės mechanikos dėsniai teigia, kad negalime stebėti mažiausių dalelių jų nepaveikdami. Tačiau fizikams pavyko atlikti kvantinius matavimus su mažiausiu iki šiol trikdymu, rašo LiveScience.com. Šis trikdymas, vadinamas atvirkštiniu veiksmu, yra vienas kvantinės mechanikos, apibūdinančius labai mažų dalelių veikimą, skiriamųj ų požymių.