daiva šabasevičienė

Penktadienį, liepos 29 dieną, į paskutinę kelionę buvo išlydėta Lietuvos aktorė Agnė Gregorauskaitė. Žinia apie garsios aktorės mirtį pasklido antradienį vakare. Penktadienio popietę amžinojo poilsio atgulti palydėta buvo Lietuvos aktorė Agnė Gregorauskaitė. Su velione atsisveikinti buvo galima visą ketvirtadienį bei penktadienio rytą. Po pietų A. Gregorauskaitės amžinojo poilsio atgulė Vilniuje, Senosiose Rasų kapinėse.

Antradienio vakarą nuskambėjo skaudi žinia – mirė Lietuvos aktorė Agnė Gregorauskaitė (85). Apie mirtį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė teatrologė Daiva Šabasevičienė. Moteris taip pat pasidalino detalėmis, kur vyks atsisveikinimas su velione. Antradienį apie netikėtą aktorės Agnės Gregorauskaitės mirtį pranešusi teatrologė Daiva Šabasevičienė šiandien pasidalino informacija, kur vyks paskutinis atsisveikinimas su Lietuvos teatro žvaigžde.

Rugsėjo 27 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras pakvies jau į trečią šio sezono premjerą – biografiniais faktais paremtą spektaklį „Vaidina Marius Repšys“. Kūrėjai sako, kad šiame spektaklyje žiūrovas kviečiamas pabūti su aktoriumi. Pabūti labai arti. Leistis kelionėn gilyn į pasąmonę, į vidinį kosmosą, rašoma pranešime spaudai. Marius Repšys – aktorius, taigi scenoje jis vaidins.

Spalio 26 ir 27 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje pagal Michailo Bulgakovo romaną „Meistras ir Margarita“ pasirodys LNDT aktorius Marius Repšys. Oskaro Koršunovo režisuotame spektaklyje jis pakeičia Dainių Kazlauską ir vaidins Volando personažą. „Meistras ir Margarita“ kaip reta ilgaamžis – rodomas jau beveik 20 metų, rašoma pranešime spaudai. Spektaklio premjera 2000-aisiais įvyko tarptautiniame Avinjono teatro festivalyje.

Teatro ir kino aktorei Vaivai Mainelytei rugsėjo 5 dieną sukanka septyniasdešimt metų. Ji – viena iš Lietuvos ekrano ir scenos legendų, kurią puikiai pažįsta visi – ypač vyresniosios kartos žiūrovai. Tai tikra aukštosios kultūros kūrėja, nuolat ją puoselėjanti ir auginanti, gebanti išlaikyti primadonos įvaizdį net pačiuose sunkiausiuose gyvenimo etapuose.

Iškart po 2015 m. „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos, mintimis apie gautus apdovanojimus už geriausius pagrindinius vaidmenis sutiko pasidalinti „Didvyrių aikštės“ aktoriai Valentinas Masalskis ir Eglė Gabrėnaitė. Šventinį vakarą juos kalbino teatrologė Daiva Šabasevičienė. Esate gavę įvairių apdovanojimų, ir šie „Auksiniai scenos kryžiai“ už pagrindinius vaidmenis Thomo Bernhardo „Didvyrių aikštėje“, Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje, kurį režisavo Krystianas Lupa – dėsningi.

Vilniaus universitete pirmadienio vakarą pristatyta žurnalistės Editos Mildažytės knyga „Pasimatymas su Lietuva“. Kelių šimtų puslapių gausiai iliustruotą knygą leidykla „Tyto alba“ išleido su kompaktine plokštele „Taip skamba Lietuva“, kurią sudarė muzikologas Viktoras Gerulaitis. Žinomos žurnalistės, televizijos laidų vedėjos E. Mildažytės knyga „Pasimatymas su Lietuva“ pasakoja apie šiandienos Lietuvą, žymius žmones, apie tai, kuo mūsų gimtinė įdomi ar net unikali.

Žinomos žurnalistės Editos Mildažytės knyga „Pasimatymas su Lietuva“, kurią Kalėdoms išleido leidykla „Tyto alba“, pasakoja apie šiandieninę Lietuvą, žymius žmones, apie tai, kuo mūsų gimtinė įdomi ar net unikali. Autorė viliasi, kad ši knyga paskatins tęsti pažintį su Lietuvos istorija, kultūra ir čia gyvenančius, ir užsieniečius, kurie apie mus, deja, žino nedaug.

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rugpjūčio 1-ąją įvyko naujo Giedriaus Kuprevičiaus miuziklo “Veronika” premjera. Nacionalinį kūrinį matyti viename iš muzikinių Lietuvos teatrų - neeilinis įvykis. Paprastai tai būna proginiai pastatymai. Mirštančios kultūros simbolis “Veronika” taip pat sukurta Antano Vienuolio “Paskenduolės” šimtmečiui. Tačiau nuoseklus kompozitoriaus atsidavimas temai ir savo darbui tapo neeiliniu įvykiu. “Veronikos” libretą parašė Birutė Mar.

Fenomenalus atvejis – Muzikos akademijos antrakursiai su pedagoge Laima Adomaitiene sukūrė spektaklį, kuris jau dabar galėtų būti įtrauktas į kurio nors valstybinio teatro repertuarą. Tai yra ne tik stebėtina jaunųjų aktorių pradžia, bet ir visiškai naujas žingsnis L. Adomaitienės kūrybiniame kelyje.

Vilniaus mažasis teatras – jauniausias teatras Lietuvoje. O jaunystę galima pajusti, regint šėlstančias jaunas širdis. Vienus Rimo Tumino mokinius pakeitę kiti mokiniai neleidžia šiam teatrui nurimti, tapti iš toli atpažįstamu, nujaučiamu, nuobodžiu. Šį kartą aktoriai patys nusprendė sudrebinti žemę, ir jiems tai pavyko.

Ketvirtasis Nacionalinės dramaturgijos festivalis „Versmė“, norintis sudominti teatro profesionalus bei žiūrovus klasikine ir šiuolaikine lietuvių dramaturgija, jau eina į pabaigą, o trečiadienio vakarą jau įvertinti geriausieji kūrėjai. Šiųmetinėje festivalio programoje – vienuolika nacionalinės dramaturgijos pastatymų, kuriuos pristatė Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus dramos teatrai.

Rugsėjo 5 d. gražų jubiliejų švenčia teatro, kino ir televizijos aktorė Vaiva Mainelytė. Legendinio aktoriaus ir režisieriaus Juozo Rudzinsko auklėtinė į Lietuvos teatro sceną atėjo XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje ir daugiausia laiko atidavė Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui.

Dešimtąjį tarptautinį festivalį „Naujosios dramos akcija“ užbaigė vokiečių režisieriaus Armino Petraso spektaklis „Du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai“. Šiuolaikinė lenkų dramaturgė Dorota Masłowska kai kam kelia ypatingą susidomėjimą, ji laikoma dramaturgijos „baisiuoju vaiku“ dėl savo neva aštrių socialinių temų. Europa pamažu tuo ir tampa vieninga, kad smukdama žemyn, labai kruopščiai analizuoja savo išsigimstančios visuomenės reiškinius.

Benas Šarka laisvai galėtų tapti Menų spaustuvės veiklos simboliu, kadangi jo kuriamas teatras per pastaruosius metus raiškiausiai integravosi senosios spaustuvės erdvėse (nesvarbu, ar iki rekonstrukcijos, ar po jos). Beno Šarkos kuriamas menas nesusaistytas įsipareigojimų ir ataskaitų etc.

Gal darankstoka, bet jau ryškėja šiokie tokie spektaklių, gimusių naujose Menų spaustuvės erdvėse, kontūrai. Netradicinė erdvė pamažu tampa tradicine ir įpareigoja režisierius kurti kamerinio žanro spektaklius su gana ribotomis techninėmis galimybėmis. Antra vertus, salės, ant kurios kabo skaičiukas “2”, prijaukinimas ir pavertimas savarankiškai pulsuojančia erdve tampa viena iš režisieriaus užduočių.

Režisieriaus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docento Rimo Tumino ketvirtakursių bakalaurų apmąstymų centre – Antono Čechovo „Žuvėdra”. Apie tai byloja egzaminas, vykęs sausio 15 d. Muzikos ir teatro akademijos Mokomajame teatre.

Knygos apie mūsų režisierius tampa tokia reta ir vargu ar malonia išimtimi kasdienėje teatro rutinoje, kad kiekviena jų galėtų prilygti bombos sprogimui. Bet tokia, kokią tik ką išleido „Krantų“ leidykla, jau savo svoriu, tik fiziniu, tiek intelektualiu, – atominei bombai.

Balandžio 10 dieną, 18 valandą Kauno valstybiniame dramos teatre vyks renginys, skirtas aktoriaus ir režisieriaus Vytauto Grigolio mirties metinėms paminėti. Vakaro programoje skambės aktoriaus mėgiami eilėraščiai bei dainos, paties V. Grigolio sukurtos eilės, bus rodomos filmuotos spektaklių ištraukos, kadrai iš asmeninio gyvenimo, ansamblio „Šlipsas“ dainų popuri.

Penktadienį teatro festivalis “Sirenos” pristatė dar vieną savo tarptautinės programos kūrinį – latvių režisieriaus Alvio Hermanio spektaklį “Ilgas gyvenimas”, apie kurį išvakarėse festivalio klubo lankytojai galėjo išgirsti iš pirmų lūpų. A. Hermanis savo spektaklio pristatyme ir diskusijoje pasirodė kaip įdomiausias “Sirenų” svečias. Jis kalbėjo be jokios arogancijos ir tarytum naujai, nors apie visai senas problemas. Jis nekalbėjo, kas buvo tada ir tada, kas bus ateityje.

Garsaus Marcelio Prousto romano pavadinimas šį kartą tinka kaip žinomo XX a. II pusės amerikiečių dramaturgo Edwardo Albee pjesės ir spektaklio, kuris vakar (06.09) buvo pristatytas Valstybiniame Vilniaus mažajame, paantraštė. Spektaklis tapo aktorės Aldonos Janušauskaitės benefisu - tam buvo dėkinga medžiaga, tam buvo pasirengusi aktorė, į tai vedė režisierė Ramunė Kudzmanaitė.

Thimothee de Fombelle’o pjesė “Švyturys” vakar (06.02) buvo pristatyta net du kartus: Eimutis Kvosčiauskas ir Denis Lavant’as šią medžiagą pateikė visiškai skirtingai. Pirmąjį skaitymą režisavo Albertas Vidžiūnas. Nors tai buvo tik skaitymas, spektaklis pretendavo į pabaigtą, apgalvotą, tvarkingą spektaklį be jokių išorinių “aksesuarų” - viskas sutelkta į žmogaus monologą.

Vakar (05.25) Lietuvos muzikos akademijos Mokomajame teatre įvyko ir oficialus, ir neoficialus režisieriaus Jono Vaitkaus jubiliejinis vakaras. Jo organizatorės Elvyros Vaitkuvienės dėka šventė netapo oficioziniu renginiu - didžiausias dėmesys atiteko režisieriaus-pedagogo mokiniams. J. Vaitkus yra parengęs penkis aktorių ir du režisierių kursus. Turbūt nieko nėra nuostabiau, kaip atsidurti nedidelėje salėje, sausakimšai užpildytoje šurmuliuojančių mokinių.

Visas meno ir kultūros reiškinių ir įvykių spektras svarbiausių šalies meno savaitraščių - “Literatūra ir menas” ir "7 meno dienos” - puslapiuose. “Literatūroje ir mene” (10.31) Edita Degutienė publikuoja straipsnį “S. Eidrigevičius vis dažniau plagijuojamas”, kuriame rašo, kad populiariausių Lenkijoje menininkų dešimtukui priskiriamas Stasys Eidrigevičius ne pirmą kartą susiduria čia su savo kūrinių, ypač pastelių, falsifikavimu.

Šalies ir pasaulio kultūrinio bei meninio gyvenimo sėkmės ir nesėkmės svarbiausiuose Lietuvos kultūros savaitraščiuose “Šiaurės Atėnai”, “Literatūra ir menas” bei “7 meno dienos”. “Šiaurės Atėnuose” (10.18) Jūratė Baranova rašo apie buvusios Romos katalikų vienuolės Karen Armstrong knygą “Islamas: Trumpa istorija”, iš anglų kalbos išverstą Aušros Simanavičiūtės ir išleistą leidyklos “Tyto alba” (“Pamažu ateina islamas”). Pasak straipsnio autorės, “knyga iš tiesų labai informatyvi, supažindin...

Spalio 4 d. spektaklio “Ponia Bovari” premjera sezoną pradės Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Reikšmingiausią XIX a. prancūzų rašytojo Gustave’o Flaubert’o romaną inscenizuoja režisierius Jonas Vaitkus, drauge su juo spektaklį kuria dailininkė Medilė Šiaulytytė ir kompozitorius Linas Rimša. Ponią Bovari vaidins Eglė Mikulionytė. “Omni Laiko” skaitytojų dėmesiui - pokalbis su Jonu Vaitkumi. Dirbote su pačiais įvairiausiais rašytojais ir dramaturgais.

Balandžio 12 ir 13 dieną Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks austrų dramaturgo Thomo Bernharto dramos “Įpročio jėga” premjera. Spektaklio režisierius Valentinas Masalskis, kuris spektaklyje atlieka ir vieną pagrindinių vaidmenų, bei aktoriai Aurelija Tamulytė, Šarūnas Puidokas, Vaidotas Martinaitis ir Marius Jampolskis dalijasi mintimis apie bendrą darbą.

Kovo 28 ir 29 dieną 18 val. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje įvyks naujausio choreografės Anželikos Cholinos darbo - šokio spektaklio “Romeo ir Džuljeta” premjeriniai spektakliai. Po “Tango in Fa” ir “Meilės” tai trečiasis spektaklis nepriklausomo ir nevalstybinio Anželikos Cholinos šokio teatro kūrinys. Vienos dalies 1 val. 40 min.

Kultūros įvykių spektras šalies meno savaitraščiuose “7 meno dienos”, “Literatūra ir menas” bei “Šiaurės Atėnai”. “7 meno dienose” (02.28) Darius Kučinskas rašo apie neseniai pasirodžiusį leidinį “Juozas Bertulis.