d. kedys

Dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei teisiama buvusi teisėja ir Seimo narė Neringa Venckienė teisme kaltės nepripažino. Penktadienį Panevėžio apygardos teismas nuotoliniu būdu vykusiame posėdyje apklausė du paskutinius bylos liudytojus – nukentėjusiosios L. Stankūnaitės tėvus. Jie į posėdį jungėsi iš Kauno apygardos teisme esančios posėdžių salės, pranešė teismas.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija antradienį atmetė pasipriešinimu pareigūnams ir trukdymu vykdyti teisingumą kaltinamos buvusios Seimo narės ir teisėjos Neringos Venckienės prašymą nušalinti teisėjus nuo bylos nagrinėjimo. N. Venckienė prašymą nušalinti kolegiją motyvavo tuo, kad Panevėžio apygardos teismas prieš tai nepanaikino didžiosios dalies jai skirtų kardomųjų priemonių, o tai gali lemti teisėjų nusistatymą prieš ją.

Jungtinėse valstijose sulaikytos Neringos Veckienės motina Laimutė Kedienė lieka išteisinta dėl Lietuvos himno išniekinimo, buvusio prokuroro Kęstučio Betingio šmeižto ir melagingo pranešimo apie nusikaltimą. Vilniaus apygardos teismas penktadienį atmetė Kauno apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo K. Betingio apeliacinius skundus. Jais buvo prašoma apkaltinamojo nuosprendžio N. Venckienės motinai.

Jungtinėse valstijose sulaikytos Neringos Veckienės motina Laimutė Kedienė išteisinta dėl Lietuvos himno išniekinimo, buvusio prokuroro šmeižto ir melagingo pranešimo apie nusikaltimą. Išteisinamąjį nuosprendį trečiadienį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Teisėjas Ugnius Trumpulis sakė, kad L. Kedienė išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendis dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Čikagoje suimtą buvusią Seimo narę Neringą Venckienę prokurorai įtaria pagal trylika Baudžiamojo kodekso straipsnių. Jei bus perduota Lietuvai, buvusi teisėja gali būti teisiama dėl tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo ir skleidimo, teismo sprendimo nevykdymo ir kitų nusikaltimų. Generalinė prokuratūra penktadienį BNS informavo, kad kreipdamiesi į JAV su ekstradicijos prašymu, Lietuvos teisėsaugininkai nurodė, kad ji įtariama padariusi šias nusikalstamas veikas: 167 str.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuvos prašymu Čikagoje suimta buvusi Seimo narė Neringa Venckienė, kaltinama nevykdžiusi teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai. BNS primena svarbiausius Garliavos istorijos įvykius: 2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė.

„Drąsos kelio“ partijos pirmininkas, Seimo narys Jonas Varkala, pareiškęs, kad buvusių dvasininkų nebūna, ketvirtadienį parlamente vykusioje spaudos konferencijoje, skiringai negu kiti jos dalyviai, daugiau kalbėjo ne apie Klonio gatvės gynėjams iškeltas bylas ir Neringos Venckienės tėvams Vytautui ir Laimutei Kedžiams pareikštus naujus įtarimus dėl mažametės anūkės tvirkinimo, bet demonstravo savo erudiciją ir citavo bibliją, apaštalų laiškus, ir net Šekspyro „Hamletą“. Priminęs, kad tada, kai ...

Ketvirtadienį Seime vykusioje partijos „Drąsos kelias“ spaudos konferencijoje, skirtoje byloms, iškeltoms Laimutei ir Vytautui Kedžiams bei Audronei Skučienei, susijusioms su vadinamąja Kauno pedofilijos byla, žurnalistai parlamentarams ir Garliavos įvykių kontekste susikūrusios partijos nariams priminė, kad nauji įtarimai Neringos Venckienės ir Drąsiaus Kedžio tėvams buvo pareikšti netrukus po to, kai Darius Valys grįžo į generalinio prokuroro postą.

Povilas Gylys Pradėsiu lyg ir iš toli. Tačiau vaizdas per atstumą, tikiu, yra didesnis ir sistemiškesnis. Vadinasi, jis arčiau tiesos. Taigi, kas iš Jūsų, mieli skaitytojai, tikite, kad mūsų teisėsauga nuoširdžiai, sąžiningai ir kruopščiai tyrė teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymo bylą? O juk buvo nužudytas aukšto rango teisėjas. Todėl visas teisėsaugos aparatas turėjo būti mobilizuotas šios bylos tyrimui.

Trečiadienį į avariją pateko Drąsiaus Kedžio ir Neringos Venckienės tėvai. Į Vytauto ir Laimutės Kedžių automobilį rėžėsi vilkikas. Netrukus po incidento pasigirdo nuomonių, esą ši nelaimė nėra atsitiktinis eismo įvykis. Tokią nuomonę ketvirtadienį Seime išsakė ir „Drąsos kelio“ partijos atstovas Povilas Gylys. „Vakar vakare Kaune įvyko avarija. Į Drąsiaus Kedžio mašiną atsitrenkė sunkvežimis. Abu tėvai sužeisti, buvo ligoninėje.

Velionio Drąsiaus Kedžio tėvai trečiadienio pavakare pateko į avariją. Teigiama, kad į D.Kedžio tėvo Vytauto vairuojamą automobilį trenkėsi sunkvežimis. „Drąsiaus tėvai gyvi, nors baisiame trauminiame ir emociniame šoke. Patyrė daugybę sumušimų, bet lūžių lyg ir nėra. Šiuo metu ligoninėje tiriami tomografu...“, - rašoma Klonio gatvės dienoraštyje.

Trečiadienį Seime Neringos Venckienės vyras Aidas Venckus ir „Drąsos kelio“ partijos atstovai pristatė pradingusios Seimo narės laišką. Jame N. Venckienė tvirtina, kad nėra pasislėpusi ar pabėgusi, o tiesiog buvo priversta išvažiuoti į „demokratinę šalį“, kurioje egzistuoja galimybė įrodyti tiesą teisme. Rašau tiems, kurie gynė mano brolio mažą mergaitę Klonio gatvėje. Nepasislėpiau ir nepabėgau, bet buvau priversta išvažiuoti.

Prieš porą savaičių pasklido žinia, kad Garliavos įvykių epicentre buvusi Laimutė Stankūnaitė su dukra išvyko gyventi į užsienį, jau kuris laikas Lietuvoje nėra ir buvusios teisėjos, politikės Neringos Venckienės, o štai Lietuvoje likę istorijos herojai ir toliau mina teismų slenksčius.

Garliavos šturmo metines mininčios „Drąsos kelio“ frakcijos atstovai ir toliau tvirtina, kad nežino, kur šiuo metu yra besislapstanti Neringa Venckienė. Vis dėlto tvirtinama, kad ji yra sveika ir dirba su žmonėmis, emigravusiais iš Lietuvos. Pasak frakcijos atstovų, politikė kitoje valstybėje ieško teisingumo, kurio Lietuvoje nerado. Bendrauja elektroniniais laiškais „Drąsos kelio“ frakcijos atstovai ir toliau tvirtina, kad nežino, kur šiuo metu yra N. Venckienė.

Prokuratūrai buvo žinoma, kad rengiamasi nužudyti Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių, ketvirtadienį teisme pareiškė buvęs Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotas Irmantas Mikelionis, dabar dirbantis Generalinėje prokuratūroje. Pasak I. Mikelionio, 2009 metų rugsėjį įvyko pokalbis tarp jo ir tuometinio jo viršininko, vyriausiojo apygardos prokuroro Ramučio Jancevičiaus.

„Seimo sprendimas panaikinti „Drąsos kelio“ partijos lyderės Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę nebuvo netikėtas. Nieko ypatinga nebūtų nutikę, jei būtų buvę apsispręsta ir kitaip“, – sako Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius politologas Lauras Bielinis. – Seimas panaikino N. Venckienės teisinę neliečiamybę. Tai atitiko jūsų prognozes? – Tiesą sakant, aš to ir tikėjausi. Būtų buvę labai netikėta, jeigu Seimas būtų palikęs jai neliečiamybę.

Seimas antradienį panaikino parlamentarės Neringos Venckienės teisinį imunitetą. Už tokį sprendimą balsavo 80 Seimo narių. Nors pati N. Venckienė posėdyje nepasirodė, Seime gausiai susirinkę N. Venckienės rėmėjai šūksniais privertė nutraukti posėdį. N. Venckienė prarado teisinį imunitetą Seimas atėmė N. Venckienės teisinę neliečiamybę.

Panevėžio miesto apylinkės teismas antradienį apklausė Garliavos policininkus Rasą Kairienę ir Egidijų Kuckailį, kurie prieš kelerius metus pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl mažametės seksualinio tvirkinimo. Panevėžio miesto apylinkės teisme antradienį buvo toliau nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje policijos pareigūnai Rasa Kairienė ir Egidijus Kuckailis kaltinami neatlikę savo pareigų.

Parlamentarė Neringa Venckienė dar kartą pabrėžė, kad nepaisant visuomenę ir ją pačią nuvylusio teismo sprendimo išteisinti vienintelį kaltinamąjį pedofilijos byloje Andrių Ūsą, nerimas dėl mažametės mergaitės saugumo neišsisklaidė.

Pirmą kartą teismų istorijoje surengtoje spaudos konferencijoje Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas teigė, jog teisėjų kolegijos nuomonės dėl išteisinimo būta vieningos.

Prieš daugiau kaip tris metus, 2009-ųjų spalio 5-sios rytą, Kaune nužudyto teisėjo Jono Furmanavičiaus mama Anelė Furmanavičienė atviru laišku kreipėsi į šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę. Moteris pabrėžė, kad praėjo jau trys metai po šeimos nario nužudymo, tačiau per tą laiką buvo tuščiai laukiama teisybės, supratimo ir užuojautos. Ikiteisiminis tyrimas, mirus pagrindiniam įtariamajam Drąsiui Kedžiui, buvo nutrauktas.

Skandalingoji Kauno pedofilijos byla ir toliau stringa teismuose, o valstybės šiuo metu saugoma Laimutė Stankūnaitė teigia, kad teismų maratonas tęsis ir toliau, mat ji priversianti buvusią teisėją ir kandidatę į Seimą Neringą Venckienė atsakyti už savo žodžius teisme.

Pareigūnai įtaria, jog V. J. išėjo iš gyvenimo savo noru. Kauno pareigūnai, atliekantys tyrimą dėl įvykių Garliavoje, ketino apklausti V. J., tačiau nespėjo, vyriškis rastas savo namuose pasikoręs. Atsisveikinimo laiško jis nepaliko.

Rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą jau čia pat. Tad savaime aišku, jog aštrėja kova tarp kandidatuojančių partijų  ir pačių kandidatų. Ta kova niekur nėra garbinga – purvai, daugiau ar mažiau, liejasi ne tik Lietuvoje, bet ir JAV.

Po garsiai nuskambėjusių gegužės 17-osios įvykių Garliavoje, kuomet vykdant teismo sprendimą Drąsiaus Kedžio dukra buvo paimta iš globėjos Neringos Venckienės namų ir perduota motinai Laimutei Stankūnaitei, praėjo beveik keturi mėnesiai, bet pastarosios dienos įvykiuose dalyvavę žmonės ne kartą viešai teigė, kad tą kartą pareigūnai prieš taikius žmones naudojo fizinį smurtą.

Rusijoje sutriuškinta pedofilų organizacija „Feliks“: suimtas pavojingų maniakų vadeiva. Programišiai padėjo Rusijos policijos darbuotojams aptikti šimto itin pavojingų maniakų pogrindį. Leidinys „Komsomolskaya pravda“ (KP) korespondentai paskelbė, kad Maskvoje sulaikytas Rusijos pedofilų vadeiva. Jis sukūrė konspiracinę organizaciją, kuri vadinosi „Feliks“, jos nariai užsiėmė vaikų tvirkinimu Rusijoje ir NVS šalyse.

Pilietinis judėjimas „MĖSOS“ gina kiekvieno piliečio teisę į mėsą. Tokiu netradiciniu būdu reklamuojasi šių metų birželį susibūrę, bet iki šiol viešai neprisistatę bendraminčiai, kurių vienas pagrindinių reikalavimų Lietuvos Respublikos vyriausybei – po 1 kg mėsos kas mėnesį kiekvienam gyventojui. Lyg viso to dar būtų maža, mėsos norima visiškai nemokamai.

Smurto Garliavoje aplinkybes nagrinėjantys visuomenininkai penktadienį į Seimą kvietė žmones, kurie buvo tiesiogiai atsakingi už teismo sprendimo vykdymą perduodant mažametę velionio Drąsiaus Kedžio dukrą motinai Laimutei Stankūnaitei. Tačiau nė vienas iš jų nepasirodė Seime. Anot komisijos atstovų, išvakarėse tarp kviestų asmenų įvyko susitarimas.

Pedofilijos byloje šiandien ketinta apklausti Laimutę Stankūnaitę. Iki šiol to nepavyko padaryti, nes į vieną teismo posėdį moteris tiesiog nebuvo atvežta. Išklausytas prokuroro Egidijaus Motiejūno prašymas leisti L. Stankūnaitę apklausti nuotoliniu būdu, tačiau bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas paprašė užtikrinti liudytojos dalyvavimą. (Papildyta 13.38) Pasak L. Stankūnaitės advokato G. Černiausko, ji buvo atvykusi į posėdį.

Naujienų portalas Balsas.lt prieš porą savaičių skelbė, kad į vaizdo konferenciją pakvietė Laimutę Stankūnaitę, tačiau suplanuotos konferencijos išvakarėse buvo įvykdytas teismo sprendimas ir D. Kedžio dukra iš globėjos Neringos Venckienės perduota motinai L. Stankūnaitei. Kadangi šie įvykiai sulaukė audringos visuomenės reakcijos, saugumo sumetimais konferencija buvo nukelta.

Po gegužės 17 d. Garliavoje įvykdyto teismų sprendimo, kuomet iš globėjos Neringos Venckienės namų buvo paimta ir motinai Laimutei Stankūnaitei perduota Drąsiaus Kedžio dukra, visuomenėje kilo labai audringa reakcija, per šalį nusirito mitingų ir protesto akcijų banga. Naujienų portalo Balsas.

Gegužės 17 dieną iš globėjos Neringos Venckienės namų vykdant teismo sprendimą Drąsiaus Kedžio dukra buvo paimta ir perduota motinai Laimutei Stankūnaitei. Kadangi tiek mergaitei, tiek jos mamai šiuo metu valstybė yra skyrusi apsaugą, jų gyvenimo vieta – įslaptinta.

Šiandien Seimas atidavė iniciatoriams tobulinti projektą „Dėl Seimo laikinosios komisijos Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22d. nutarimo Nr.2-21-550/2011 vykdymo Garliavoje aplinkybių ištyrimui sudarymo“. Šį projektą teikė mišri Seimo narių grupė.

Netyla diskusijos apie tai, kur šiuo metu yra Laimutės Stankūntaitė kartu su savo dukra. Kaip teigiama specialiai pačios L. Stankūnaitės nufilmuotoje medžiagoje, šiuo metu ji kartu su mergaitė yra slaptoje buveinėje. Apie tai praneša lrytas.lt. Į šią nežinomą vietą L. Stankūnaitė ir mergaitė persikėlė ketvirtadienį, iš karto po įvykdyto teismo sprendimo.

Per ketvirtadienį Garliavoje įvykdytą Drąsiaus Kedžio dukros perdavimą motinai Laimutei Stankūnaitei kilo sumaištis: nors pareigūnai teigia, kad perdavimas įvykdytas sklandžiai ir vaikas netraumuotas, po kelių valandų paviešintas garso įrašas verčia tuo abejoti. Nors antstolės Sonatos Vaicekauskienės paliepimu policijos pareigūnai vos patekę į namą nusuko vaizdo kameras, kad šios paėmimo procedūros nefiksuotų, garso įrašymas nebuvo išjungtas ir jame užfiksuota visa vaiko paėmimo procedūra.

Gegužės 17 d. visą Lietuvą sudrebino žinia, kad po keletą metų trukusio bylinėjimosi ir įvairių protestų akcijų Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukra iš globėjos Neringos Venckienės namų perduota motinai. Laidos „Valanda su Rūta“ tiesioginės transliacijos metu L. Stankūnaitė telefonu atsakė į vedėjos užduotus klausimus.

Gegužės 17-ąją Klonio gatvėje susirinkusieji žmonės išgirdo tik triukšmą ir klyksmus, vėliau iš namo pareigūnai jėga išvedė Drąsiaus Kedžio dukters senelius ir D. Kedžio tetą Audronę Skučienę, tačiau nors antstolė kategoriškai teigė, kad informacija apie vaiko perdavimą negali būti viešinama, po kelių valandų internete atsirado vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas, kas dėjosi Kedžių namuose įsiveržus pareigūnams.

Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė lankėsi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK), kur buvo priimamas sprendimas „Dėl vaiko teisių apsaugos įstaigų veiksmų, apsaugant vaiko teises ir teisėtus interesus“ projekto. Komentuoti Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukros perdavimo procesą ji atsisakė ir tikino, kad visais klausimais žurnalistai turėtų kreiptis į antstolę.

Šią savaitę spaudoje pasirodžius informacijai, kad atsakingos tarnybos suderino savo veiksmu ir pasiruošta mergaitės paėmimui iš globėjos namų, įtampa Klonio gatvėje tik dar labiau išaugo, žmonės ir toliau budi prie Kedžių namų. Sekmadienio vakarą Klonio gatvėje skambėjo katalikiškos giesmės, o kartu su susirinkusiais meldėsi ir monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

Apie Klonio gatvėje Garliavoje budinčius žmones rodė reportažus ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidos priemonės. Ironiškuose komentaruose šie žmonės krikštyti „gatviniais“, „garliaviniais“ ir „patvoriniais“, o besąlygiškai palaikantys tokią pilietinę akciją Garliavoje interneto komentaruose budėtojus už jų atsidavimą kilsteli iki šventųjų.

Pedofilijos byla stabdoma iki aukštesnės instancijos teismo sprendimo, kas turi atstovauti Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukters interesams. Vilniaus antrosios apylinkės teismas laikinai sustabdė baudžiamosios bylos, kurioje Andrius Ūsas kaltinamas mažametės tvirkinimu, nagrinėjimą iki tol, kol aukštesnės instancijos teismas išnagrinės Vilniaus Vaiko teisių apsaugos tarnybos skundą.

Dramatiška Garliavos tema nebuvo ignoruojama per Vyriausybės valandą Seime. Parlamentaras Edmundas Jonyla neslėpė nusivylimo, kad įvykiai Garliavoje nerimsta. Jis apeliavo į premjero Andriaus Kubiliaus pareiškimą, kad šioje srityje Lietuvoje trūksta specialistų ir teiravosi teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, kokia yra Europos Sąjungos (ES) patirtis ir praktika, kaip turi būti sprendžiamos tokios problemos.

Ketvirtadienio vidurdienį Vilniuje prie II-ojo apylinkės teismo, kuriame pradėta nagrinėti baudžiamoji byla dėl mažametės mergaitės tvirkinimo ir seksualinio prievartavimo, rinkosi piketuotojai, protestuojantys prieš ketinimus atimti iš Neringos Venckienės mažametės D. Kedytės globėjos teises ir prieš pedofilijos bylos vilkinimą.

Lietuvos politikai, drąsiai diskutuojantys apie žmogaus teisių klausimus Baltarusijoje, nutarė nesigilinti į aštuonmetės mergaitės dramą Seime nepanorėta kalbėti ne tik apie tai, kaip susiklosto situacija, kai aštuonmetį vaiką antstolė atvyksta konfiskuoti nelyginant skolininko taburetę ar automobilį. O juk šis epizodas – tik daug platesnio masto pūlinio viršūnėlė.

Paaiškėjo, kokią kompensaciją iš Lietuvos EŽTT sieks prisiteisti L. Stankūnaitė. Nors pati moteris konkrečios sumos neįvardijo, jos advokatas užsiminė, kad už niekaip neįvykdomą teismo sprendimą gražinti mergaitę motinai siekiama prisiteisti 100 tūkstančių eurų. Tačiau suma nėra galutinė. Advokatas LNK eteryje užsiminė, kad gali būti ir kiti ieškiniai prieš Lietuvą.

Teisininkai Gintaras Kryževičius ir Vytautas Nekrošius diskutavo apie situaciją Garliavoje. „Lietuvos ryto televizijos“ eteryje užsiminta apie tai, kad Europos institucijos gali kritiškai įvertinti dabartinę situaciją dėl mergaitės perdavimo mamai. Paminėta, kad ES teisinėje sistemoje vaiko atskyrimas nuo tėvų yra labai aiškiai apibrėžtas ir galimas tik išimtiniais atvejais, kai to reikia vaiko interesams. Tačiau daugiausiai dėmęsio buvo skiriama situacijos Lietuvoje analizei.

Seimas nelinkęs ignoruoti jautrių temų, ypač prieš rinkimus, todėl ten jaučiamas sujudimas ir girdimos įvairios diskusijos dėl įvykių Garliavoje. Praėjusį penktadienį Garliavoje, Klonio gatvėje Venckų namuose, kur šiuo metu gyvena Drąsiaus Kedžio dukra, buvo bandoma jėga vykdyti Kėdainių teismo sprendimą mergaitę iš globėjos Neringos Venckienės perduoti motinai Laimutei Stankūnaitei.

Rytoj Darbo partijos frakcijos posėdžio metu bus svarstoma, kaip vertinti „tvarkiečių“ inicijuojamą nepasitikėjimo procedūrą teisingumo ministru Remigijui Šimašiui. Kaip žinia, partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT) tikina, kad būtent R. Šimašius atsakingas už netvarką ir neteisybę šalyje. „Dviprasmiškai vertintini teismų sprendimai ar į sveiko proto rėmus netelpantys siekiai juos įgyvendinti – tai labai aiškiai iliustruoja pastarųjų dienų įvykiai Garliavoje.

Velionio Drąsiaus Kedžio dukrelės ir jos motinos Laimutės Stankūnaitės susitikimas penktadienį neapsiėjo be smurto. Bandant mergaitę perduoti mamai kilo chaosas, kurio metu nukentėjo ne tik suaugę asmenys, bet ir mažametė mergaitė. Saulėtą penktadienio rytą Garliavoje, Klonio gatvėje, ėmė rinktis žmonės. Iš pradžių atvykusiujų buvo vos keliasdešimt, o netrukus šalia Kedžių namų jau būriavosi maždaug 100 žmonių.