cukrinis diabetas

40-ies metų iš Biržų kilusi vilnietė Lina Lenatravičienė daugiau nei pusę gyvenimo nugyveno su paauglystėje sužinota diagnoze – pirmo laipsnio cukriniu diabetu. Pedagoge dirbanti Lina augina 2 dukras, keliauja ir mėgsta aktyvų laisvalaikį. Jos teigimu, liga nėra nusprendis. Tai – gyvenimo pamoka.  L. Lenartavičienė prisimena, kad pirmo laipsnio cukriniu diabetu susirgo 12 metų, tad kaip sako pati Lina, su diabetu gyvena ilgiau nei be jo.

Šiltuoju laikotarpiu, kai daug laiko praleidžiame gamtoje, traukiame į įvairius žygius ir tampame fiziškai aktyvesni, dažnai susiduriame su įvairiais kojų negalavimais: pradedant kojų tinimu, baigiant – įtrūkusia ar suragėjusia pėdų oda. Specialistės pasakoja, kokie negalavimai dažniausiai kankina vasaros metu, pataria, kaip tinkamai prižiūrėti kojas, ir atskleidžia, kokiems žmonėms kojų problemos yra ypač pavojingos.

Iš beveik 2 tūkst. šalies gyventojų daugiau nei 100-ui arba maždaug 6 proc. – didesnė nei įprastinė norma gliukozės kiekio kraujyje. Tokius rezultatus rodo Nacionalinio kraujo centro (NKC), Lietuvos LIONS klubų asociacijos bei Lietuvos diabeto asociacijos surengtas diabeto prevencijos turas per Lietuvą, vykęs net dešimtyje šalies miestų. Tokiems žmonėms yra didelė tikimybė sirgti cukriniu diabetu, tad jiems rekomenduota nedelsiant kreiptis į šeimos gydytojus dėl detalesnių tyrimų.

Cukrinis diabetas – tyli ir gyvenimą paveikianti liga, kurios diagnozę Lietuvoje išgirsta vis daugiau žmonių. Tačiau šiandien galimybių šiai ligai suvaldyti daugėja, jos modernėja. Ligonių kasų specialistai primena, kokias garantijas suteikia privalomasis sveikatos draudimas pacientams, gydomiems nuo cukrinio diabeto. Tyrimai padeda stebėti pakitimus Nustačius cukrinio diabeto diagnozę, pacientui yra svarbu stebėti, kiek yra veiksmingos jam taikomos priemonės ir gydymas.

Šių metų birželio 16–21 d. ir 24–29 d. pajūryje įvyko kasmetinės „Diabeto IQ“ stovyklos, subūrusios šeimas ir jaunuolius iš visos Lietuvos, siekiant padėti jiems gyventi kokybiškai, net ir su cukrinio diabeto diagnoze. Ši unikali stovykla, organizuota „Diabeto IQ“ klubo, vadovaujamo Dovilės Byčienės, yra vieta, kur sergantieji cukriniu diabetu gali dalintis patirtimi, mokytis valdyti ligą, gauti emocinę ir psichologinę pagalbą bei stiprinti tarpusavio ryšius.

Kvėpavimas užterštu oru gali padidinti riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Nors žinoma, kad oro teršalų, ypač mikroskopinių kietųjų dalelių PM2.5, poveikis sukelia daugybę sveikatos problemų, tokių kaip lėtinės plaučių ligos, infarktas, insultas ir vėžys, diabeto teorija pamažu populiarėja.

Jau kuris laikas sergantieji cukriniu diabetu iš vaistinių priversti grįžti tuščiomis arba ieškoti jiems reikalingo vaisto alternatyvos. Gydytojai neslepia – vaisto trūkumą sąlygoja ne tik besitęsiantys tiekimo sutrikimai, bet ir tai, kad šis preparatas aktyviai medžiojamas žmonių, kovojančių su per dideliu svoriu. Tiesa, medikai pažymi, kad tam šis vaistas nėra skirtas.

30-metė kaunietė Brigita jau lygiai pusę savo gyvenimo gyvena lydima diagnozės – I tipo cukrinis diabetas. Šią ligą merginai paauglystėje išdavė vos du simptomai. Mergina neslepia, susitaikyti su žinia, kad ši liga lydės ją visą gyvenimą – buvo sunku. Cukrinis diabetas arba cukraligė – liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą (hiperglikemiją). Skiriami I ir II cukrinio diabeto tipai.

Mokslininkai mano, kad jiems pavyko atskleisti, kaip nesveiko maisto vartojimas didina vėžio riziką. Singapūre atliktame tyrime buvo nagrinėjamas metilglioksalio – junginio, išsiskiriančio organizmui skaidant saldų ir riebų maistą, – poveikis genui, padedančiam kovoti su augliais.

Atliktas tyrimas parodė, kad mažiau nei šešios valandos miego kiekvieną naktį yra susiję su 16 proc. didesne rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Ši tikimybė išliko didesnė net ir tada, kai žmonės sveikai maitinosi, o tai rodo, kad gera mityba negali kompensuoti miego trūkumo. Švedijos mokslininkai, stebėję beveik 250 tūkst.

Nemažai kam topinambai gali būti visai negirdėti, tačiau šią daržovę vartojantys žmonės jais jau mėgaujasi. Atėjęs pavasaris – tinkamas metas nuimti pirmąjį topinambų derlių. Apie topinambus ir jų naudą organizmui tv3.lt portalui pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto direktorė prof. dr. Elvyra Jarienė. Elvyra Jarienė pasakoja, kad topinambai (lot. Helianthus tuberosus L.) – trumpos dienos augalai, nereiklūs dirvai ir vietai, gerai žiemoja ir dera.

Varikozė, arba venų išsiplėtimas, tai medicininė būklė, kurios esmė slepiasi venų sienelės silpnume, dėl kurio sutrinka kraujo tekėjimas. Tai dažnai pasireiškia kojų venose, kurios išplečiamos, deformuojasi ir tampa matomos per odą. Ši problema gali sukelti ne tik vizualinių pokyčių, bet ir neigiamai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę bei sveikatą.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba (PSDT) pritarė medicinos priemonių nuomos įkainių pokyčiams. Nuo kitų metų insulino pompų nuoma I tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems ji yra būtina sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, bus kompensuojama didesnėmis bazinėmis kainomis. Tam prireiks beveik milijono eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. „Medicinos priemonių nuomos bazinės kainos perskaičiuojamos ne rečiau kaip kas penkerius metus.

Cukrinis diabetas – viena iš 5 dažniausių lėtinių ligų Lietuvoje, kurios tinkamai negydant gresia sunkios komplikacijos. Prognozuojama, kad šia visam laikui gyvenimą pakeičiančia klastinga liga ateityje sirgs vis daugiau žmonių. Didelė dalis jų ligą „įsivaro“ dėl blogų gyvensenos įpročių – politikai net svarsto, ar nereikėtų griežtinti politikos dėl saldintų gėrimų ir kitų nesveikų produktų. Vieni siūlo jiems net didinti PVM, kiti – deramai žymėti alkoholinius gėrimus.

Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, 2021 m. 536,6 mln. žmonių sirgo cukriniu diabetu, ir numatoma, kad 2045 m. sergančiųjų skaičius pasieks apie 783,7 mln. visame pasaulyje. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja endokrinologė ir Vilniaus universiteto docentė dr.

Cukrinis diabetas ne veltui vadinamas šiuolaikinio pasaulio rykšte – esant daug šios ligos valdymo galimybių, sergančiųjų skaičiaus suvaldyti nepavyksta. Per pastaruosius 5 metus ja sergančių žmonių Lietuvoje kasmet padaugėja vidutiniškai po 4,5 tūkstančio. Minint pasaulinę diabeto dieną, ligonių kasos primena privalomojo sveikatos draudimo garantijas šiai pacientų grupei. Pernai net 155 tūkst. šalies gyventojų sirgo 1 arba 2 tipo cukriniu diabetu, rodo Higienos instituto duomenys.

Cukrinis diabetas – klastinga liga, apie kurią dalis pacientų nė neįtaria. Deja, sergančiųjų skaičiai auga kasmet. Tuo metu gyventi su šia liga pacientui būtina išmokti, mat kitaip gali grėsti labai liūdnos komplikacijos. Cukrinis diabetas – su aukštu gliukozės (cukraus) kiekiu kraujyje susijusi lėtinė liga, paliečianti vis daugiau planetos gyventojų. Nors yra išskiriami du pagrindiniai diabeto tipai, didžioji visuomenės dalis serga 2 tipo cukrinio diabetu.

45-erių vilnietis Remigijus Karaliūnas jau kone keturis dešimtmečius gyvena su liga – cukriniu diabetu, kuris pamažu nuo pat vaikystės pamažu ėda jo organizmą ir inkstus, kol neliko kitos išeities, tik atlikti inkstų transplantaciją. Po dešimties metų laukimo jis sulaukė donorinio inksto, tačiau jį tekus pašalinti dabar vėl gyvena viltimi, kad sulauks jam tinkamo organo. R. Karaliūnas 1 tipo cukriniu diabetu serga nuo septynerių, tad skaičiuoja, kad jau 38 metus gyvena su šia liga.

Legendinės grupės „Rondo“ lyderis Aleksandras Ivanauskas-Fara savo muzika ir dainomis jau daugybę metų šildo gerbėjų širdis. Tačiau, kaip paaiškės šio šeštadienio TV3 laidoje „Virtuvės istorijos“, muzika – ne vienintelis jo talentas. Pasirodo, kad žinomas vyras talentų turi ir savo namų virtuvėje! Kaip ir praėjusieji laidos svečiai, Fara Ilonai atskleis savo TOP 3 mėgstamiausius ingredientus.

Apnėja – graikų kilmės žodis, kuris išvertus į lietuvių kalbą nusako būseną „nekvėpuojantis“. Žmonės neįtaria, kad, nakties metu knarkiantį žmogų, gali ištikti miego apnėja – procesas, kurio metu sustoja kvėpavimas ir deguonies pritrūksta ne tik smegenims, bet ir visam organizmui. Santaros klinikų konferencijoje apie miego apnėją VUL Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė prof. Rūta Mameniškienė pasakojo kaip atpažinti šią ligą.

Neretai dažno lietuvio gėlyne galima pamatyti augančius jurginus. Pasirodo, kad daugumos pamėgtos gėlės stebina ne tik savo gražia išvaizda, bet ir turi naudingų medžiagų, kurios gali padėti sergantiems diabetu sumažinti gliukozės kiekį kraujyje. „Medical News Today“ skelbia, kad remiantis naujaisiais tyrimais, jurginų žiedlapiuose yra trys molekulės, kurios gali padėti žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, sukontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė medicinos prietaisų nuomos tvarkos pokyčiams. Įsigaliojus naujajai tvarkai, insulino pompos I tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems jos yra būtinos sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, galės būti ne tik keičiamos, bet ir pakartotinai išnuomotos paciento gydymui tęsti. Insulino pompų nuoma buvo įtraukta į kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis nuo 2018 m. birželio.

Nuo liepos liepos 1 d. gerės sergančiųjų cukriniu diabetu padėtis – auga pacientams kompensuojamų priemonių apimtys. Nurodoma, kad bendrai pokyčiai palies beveik 30 tūkst. pacientų. Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), didžiausia pokyčių naujiena – suaugusiems bus kompensuojamos adatos, reikalingos vaistams leistis, ko iki šiol nebuvo. Cukrinis diabetas yra viena sparčiausiai plintančių ligų, jau šiandien Lietuvoje ja serga yra per 100 tūkst. asmenų.

Kaunietė Vaiva Lukošienė itin iš arti susidūrė su alergija. Ji sako, kad iš pradžių atrodė, jog ją ištiko priešinsultinė būsena, vėliau svarstė, jog užklupo panikos atakos, kol galiausiai suprato, kad dėl visko kaltas – tam tikrų maisto produktų netoleravimas.

Nors pagal galiojančius Rusijos įstatymus visi Ukrainos pabėgėliai Rusijoje turi teisę į nemokamą gydymą, iš tikrųjų jų prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų daugiausia priklauso nuo savanorių pagalbos. Savanoriai sukūrė alternatyvią konsultacijų sistemą, perka jiems vaistus ir lydi į privačias klinikas, kartais netgi organizuoja gydymą užsienyje.

Tyrimas rodo, kad geriant gazuotus gėrimus milijonams žmonių didėja ankstyvos mirties rizika. Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad suaugusieji, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu, dažniau miršta nuo širdies ligų, jei per dieną išgeria daugiau nei vieną skardinę gazuotų gaiviųjų gėrimų. Tačiau gyvenimo trukmė ilgėjo, jei vietoj gazuotų gėrimų jie gėrė daugiau arbatos ar kavos, rašo thesun.co.uk.

Vilnietis Dalius jau ketverius metus gyvena lydimas cukrinio diabeto diagnozės. Jaunas vaikinas pirmuosius požymius pajuto atostogų metų. Nors iš pradžių nieko blogo neįtarė, tačiau netrukus suprato, kad metas kreiptis į medikus. Deja, jaudulys nebuvo iš piršto laužtas – jau netrukus gydytojai vaikinui nustatė pirmojo tipo cukrinį diabetą.

Vilnietis Dalius jau ketverius metus gyvena lydimas cukrinio diabeto diagnozės. Jaunas vaikinas pirmuosius požymius pajuto atostogų metų. Nors iš pradžių nieko blogo neįtarė, tačiau netrukus suprato, kad metas kreiptis į medikus. Deja, jaudulys nebuvo iš piršto laužtas – jau netrukus gydytojai vaikinui nustatė pirmojo tipo cukrinį diabetą.

Vilnietis Dalius jau ketverius metus gyvena lydimas cukrinio diabeto diagnozės. Jaunas vaikinas pirmuosius požymius pajuto atostogų metų. Nors iš pradžių nieko blogo neįtarė, tačiau netrukus suprato, kad metas kreiptis į medikus. Deja, jaudulys nebuvo iš piršto laužtas – jau netrukus gydytojai vaikinui nustatė pirmojo tipo cukrinį diabetą.

Vilnietis Dalius jau ketverius metus gyvena lydimas cukrinio diabeto diagnozės. Jaunas vaikinas pirmuosius požymius pajuto atostogų metų. Nors iš pradžių nieko blogo neįtarė, tačiau netrukus suprato, kad metas kreiptis į medikus. Deja, jaudulys nebuvo iš piršto laužtas – jau netrukus gydytojai vaikinui nustatė pirmojo tipo cukrinį diabetą.

Gyvenimo etapą, prieš sužinant, kad serga pirmo tipo cukriniu diabetu, pacientė Laura prisimena kaip tamsų ir labai niūrų. „Pastebėjau, kad pradėjau labai daug valgyti, o svoris krito, energijos taip pat neturėjau, išgerdavau penkis litrus vandens, bet troškulys vis tiek kankindavo, – pasakoja Laura. – Jaučiausi pavargusi, nelaiminga, visada suirzusi.

140 tūkstančių Lietuvos gyventojų serga cukriniu diabetu ir šis skaičius, pasak medikų, didėja ir didės. Pasak gydytojų, jei situacija nesikeis – 2030-aisias cukralige sirgs maždaug kas dešimtas tautietis. Žmonės šią ligą, anot ekspertų, nuvertina – per vėlai kreipiasi į medikus, o to pasekmės itin skaudžios – sergant cukralige, sutrinka kraujotaka ir tada belieka tik kojų ar jų pirštų amputacija.

Cukrinis diabetas – tai viena dažniausių lėtinių ligų, kurios pirmųjų požymių sergantieji gali net nepažinti. Ankstyvas ligos diagnozavimas yra labai svarbus, o toliau dažniausiai seka sveikesnių įpročių formavimas. Lapkričio 14-ąją minint diabeto dieną, „Eurovaistinės“ farmacininkė Jelena Deksnienė dalinasi paprastais patarimais, kaip palengvinti diabetiko kasdienybę bei pataria, kaip užkirsti kelią šiai ligai.

Kiekvienais metais sergančiųjų cukriniu diabetu skaičiai auga. Susirgus šia liga, neretai gyvenimą gali tekti keisti nuo pamatų. Minint Pasaulinę diabeto dieną, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, kaip sergantiesiems palengvinti savo kasdienybę, pasinaudojus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) suteikiamomis garantijomis. Tyrimai Per pastaruosius trejus metus cukriniu diabetu sergančiųjų gretas papildė daugiau kaip 8 tūkst. žmonių.

Cukrinis diabetas – klastinga endokrininė liga, kuria kasmet suserga trigubai daugiau žmonių lyginant su praėjusiais metais. Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, tenka pagrindinis uždavinys – stengtis išlaikyti normalų cukraus ir lipidų kiekį kraujyje. „Pats cukrinis diabetas mirties nesukelia. Ją sukelia diabeto komplikacijos – būtent tai, ko norime ir siekiame išvengti. – teigia Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologė dr. Diana Šimonienė.

Aklumas, amputacija, sutrikusi inkstų ar širdies veikla – užleistas cukrinis diabetas gali pažeisti visas organizmo sistemas. Tyliąja pandemija vadinamas šios ligos plitimas gąsdina medikus, mat neretai pacientai nė nenutuokia sergantys diabetu, o į ligoninę papuola jau ištikus infarktui. Skaičiuojama, kad pasaulyje diabetu šiuo metu serga apie 537 mln. žmonių, tačiau iki 2045 m. šis skaičius, prognozuojama, išaugs net iki 783 mln.

Cukrinis diabetas būna dviejų formų – 1 tipo ir 2 tipo, o pastarasis paveikia didžiąją dalį JK gyventojų. Jei ligos priežastis yra gyvenimo būdas, gerą savijautą galima grąžinti numetus svorio. Tam tikrų gėrimų taip pat geriausia vengti, kad būtų išvengta cukraus kiekio padidėjimo kraujyje, rašo express.co.uk. Blogai valdomas diabetas gali atverti kelią kelioms kitoms širdies ir kraujagyslių komplikacijoms, tokioms kaip širdies smūgis.

Nuo liepos privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis visiems gyventojams, sergantiems pirmo tipo cukriniu diabetu bus kompensuojama nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistema, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemų kompensavimui iš PSDF pirmaisiais metais bus skirta apie 3 mln. eurų.

73 metų šiaulietę Eleną ne vienerius metus kamavo sveikatos problemos, kurios, kaip pati moteris manė, yra vyresnio amžiaus pasekmė. „Vartojau vaistus nuo hipertenzijos, II tipo cukrinio diabeto. Negalėjau net prigulti ant kairiojo šono – iškart vargindavo dusulys“, – pasakoja moteris. Nei moteris, nei ją gydę ir konsultavę Šiaulių medikai neįtarė, kad tikroji moters prastos savijautos priežastis – iš autonominio nervų mazgo išsivystęs navikas, vadinamas paraganglioma.

Nuo liepos 1 d. moderni nuolatinė gliukozės stebėjimo sistema bus kompensuojama visiems, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu. Tikimasi, kad ši priemonė padės žmonėms efektyviau kontroliuoti ligą, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai.  Gliukozės matavimo jutikliai padeda žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, stebėti gliukozės kiekio kraujyje koncentraciją ir efektyviai kontroliuoti ligą. Kompensuojant šias priemones, nebus taikomas joks amžiaus apribojimas.

Goda ir Eva – energingos ir linksmos Kristinos Dovydaitienės dukros. Tiesa, kasdien mergaitės keliasi ir gulasi su I tipo cukrinio diabeto diagnoze, tačiau tai jų nestabdo patirti gyvenimo džiaugsmo, o kai šypsosi vaikai – šypsosi ir mama, nors neslepia, kad diagnozės buvo netikėtos ir susitaikyti buvo nelengva.

Pastovus troškulys, nežmoniškas apetitas, bet vis tiek staiga krentantis svoris – tokie simptomai klaipėdietei Jorigei Augustinaitei, būnant vos 9-erių, išdavė ligą, su kuria teks gyventi visą likusį gyvenimą – 1 tipo cukrinį diabetą.

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, dantenų ligos yra plačiai paplitusios tarp suaugusiųjų visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuvos gyventojai. Būtent periodonto ligos yra viena iš priežasčių, dėl kurios žmonės netenka dantų, turi blogą burnos sveikatą ir pastovų, užslėptą infekcijos židinį savo organizme. TV8 laidoje „Sveikas Rytojus“ gydytoja periodontologė Laura Zablockienė pasakojo apie periodonto ligų ypatybes ir gydymo būdus.

Cukrinis diabetas – liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą. Cukriniu diabetu pasaulyje serga apie pusė milijardo žmonių. Šiuo metu Lietuvoje ši liga yra diagnozuota daugiau nei 140 tūkst. gyventojų, kurių 10 proc. serga 1 tipo ir net 90 proc. – 2 tipo diabetu.

Cukriniu diabetu serga apie penkis milijonus žmonių Jungtinėje Karalystėje, tačiau gali būti, kad daug daugiau žmonių serga, tačiau apie ligą net nenutuokia. Teigiama, kad labai svarbu stebėti, ar dažnas šlapinimasis nėra užslėptas didelio cukraus kiekio kraujyje požymis, rašo express.co.uk. Apie 90% visų diabeto atvejų sukelia 2 tipo diabetas, kai organizmui tampa sunku pagaminti pakankamai hormono insulino arba organizmas nereaguoja į insuliną.

Apie cukrinį diabetą buvo žinoma dar senovės Egipte. Žinoma, kad gydymas ir ligos suvokimas per šį laiką smarkiai pakito. Laidos „Sveikata.lt“ komanda parengė jums interviu su gydytoja endokrinologe Birute Kazanavičiene, kuri pasakoja apie naujienas gydant cukrinį diabetą. Mokslo dėka, diabetą gydome jau šimtmetį. Gydytoja, kaip diabeto suvokimas pasikeitė per pastaruosius šimtą metų? Labai stipriai.

Dabar 30-metė vilnietė Aistė Jakimavičiūtė-Bikauskė gyvena pilnavertį gyvenimą ir I tipo diabetas jos nestabdo. Mergina juokauja, kad šiemet „švenčia“ 20-tus metus su liga, nors laiko susitaikyti ir išmokti su ja gyventi prireikė. Cukrinis diabetas – sutrikimas, kuomet kasa nebegamina insulino, todėl jį reikia leistis pačiam žmogui, kad ląstelės įsisavintų gliukozę iš kraujo, naujienų portalui tv3.lt pasakojo A. Jakimavičiūtė-Bikauskė.

Prieš šimtą metų mokslininkai įrodė, kad pacientui sušvirkštus insuliną sumažėja cukraus kiekį kraujyje. Po šio atradimo, insulinas naudojamas diabeto gydymui visame pasaulyje. Šeštadienį, laidoje „Sveikata.lt“ kalbėsime apie tai, kaip pasikeitė cukrinio diabeto gydymas per pastarąjį šimtmetį.

Sudarytas 2020 m. cukrinio diabeto paplitimo Lietuvoje žemėlapis – valstybinėms institucijoms pradėjus sisteminti cukrinio diabeto rodiklius, atsirado galimybė ne tik vertinti ligos mastą, bet ir analizuoti pokyčių priežastis ir pasekmes. Analizuodami sergamumo rodiklius, gydytojai daugiausiai dėmesio skyrė 2 tipo diabetui ir jo paplitimui.