creditreform

Iš dešimties 2014 metais pelningiausių žiniasklaidos įmonių, kurios tiesiogiai valdo Baltijos šalyse populiariausius laikraščius, žurnalus, radijo ir TV kanalus bei interneto portalus, daugiau kaip pusė veiklą vykdo Lietuvoje. Tokius duomenis pateikia UAB „Creditreform Lietuva“, kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos surinkusi ir išanalizavusi duomenis apie visų trijų Baltijos šalių žiniasklaidos rinkos dalyvius.

Smarkiai prasiskolinusių vokiečių skaičius šiemet stipriai išaugo. Naujausiais duomenimis, beveik vienas iš dešimties vokiečių nepajėgia apmokėti savo sąskaitų, informuoja dpa, „The Local“. Skolų išieškojimo agentūros „Creditreform“ duomenimis, per pastaruosius metus į rimtas skolas įklimpo dar 190 tūkst. vokiečių. Į šią kategoriją patenkantys asmenys vidutiniškai turi apie 33 tūkst. eurų asmeninių skolų.

Per metus (iki rugsėjo 23 d.) darbdavių skolos rodiklis DIX (vienam darbdaviui tenkanti skola), kurį pagal „Sodros“ duomenis skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir UAB „Creditreform Lietuva“, sumažėjo 11,0 proc. – nuo 2605 iki 2316 Lt. Per metus vienam darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ (DIX) sumažėjo pramonės ir energetikos (–12 proc.), paslaugų sektoriuje (–4,5 proc.), socialinės veiklos šakose (–39,6 proc.

Sukurtas Darbdavių mokumo indeksas DIX, skirtas įvertinti darbdavių gebėjimą mokėti mokesčius ir vykdyti finansinius įsipareigojimus. Indeksą sukūrė Lietuvos pramonininkų konfederacija kartu su įmonių kredito riziką vertinančia UAB „Creditreform Lietuva“. Darbdavių mokumo indeksas - bendra darbdavių skola „Sodrai“, tenkanti vienai įmonei, turinčiai darbuotojų. Kuo rodiklis mažesnis, tuo įmonių padėtis geresnė.

Nepaisant deklaruojamo drastiško gyventojų skolų augimo, įmonių skolų būklė metų pradžioje nuteikia optimistiškai. Per metus (lyginant šių ir praėjusių metų gegužės 23 d.) darbdavių skola Valstybiniam socialinio draudimo fondui („Sodrai“) susitraukė 2,9 proc., arba nuo 491,8 mln. Lt iki 477,6 mln. Lt. Tai žemiausias skolos lygis per visus metus,  esant didžiausiam darbuotojų skaičiui (1,257 mln. apdraustųjų) per visą laiką, kiek „Sodra“ viešai skelbia šią informaciją.

Turto areštų suma rugpjūtį pasiekė beveik 275 mln. Lt, kai per ankstesnius aštuonis šių metų mėnesius turto areštų pretenzijų suma svyravo nuo 140 iki 216 mln. Lt. Per rugpjūtį 748 įmonėms buvo įregistruota 899 turto areštai arba 10,3%  daugiau nei prieš mėnesį. Įmonių rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“, atlikusi Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų aktų registro įrašų analizę, pastebi, kad turto areštus patyrusių įmonių sąrašuose gausu naujų įmonių.

Prieškrizinis pajamų lygis jau viršytas daugelyje „verslas – verslui“ (B2B) segmentų - transporto, informacinių paslaugų, konsultacinėse  įmonėse, taip pat įdarbinimo, vertimo veiklose. Daugelyje su gyventojų aptarnavimu ar su nekilnojamuoju turtu susijusių paslaugų šakų pajamos vis dar nuo 20 iki 50 proc. mažesnės nei 2008 metų II ketvirtį.

Per keturis pastaruosius mėnesius skolų „Sodrai“ lygis buvo mažiausias, nors per II ketvirtį Lietuvoje įdarbinta 43,8 tūkst. darbuotojų daugiau nei atleista (+3,6 proc.), o kai kuriose šakose augo ir atlyginimai. Anot įmonių mokumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos, padėties pagerėjimą nulėmė geresnis einamųjų skolų dengimas ir sumažėjęs naujų skolų skaičius, ypač viešojo sektoriaus ir statybos bei transporto įmonėse.

Įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, remdamasi Statistikos departamento paskelbtais duomenimis apie transporto, apgyvendinimo ir paslaugų sektorių rodiklius pirmąjį 2011 m. ketvirtį, įvertino šių šakų vystymosi tendencijas ir konstatavo, kad iš sunkmečio duobės aktyviausiai ropščiasi paslaugų sektoriai, orientuoti į eksportą ir dirbantys „verslas – verslui“ rinkose. Po daugiau kaip pusantrų metų kritimo aiškius atsigavimo ženklus pradėjo rodyti reklamos, apsaugos įmonės.

Kaip pastebi įmonių kreditingumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, per paskutinį mėnesį (balandžio 20 - gegužės 20 d.) darbdavių įsiskolinimai „Sodrai“ sumažėjo nuo 504,6 iki 497,5 mln. Lt.  Einamosios skolos  per mėnesį susitraukė 3% - nuo 116,3 iki 112,7 mln. Lt. Pradėjo judėti ir bankrutavusių įmonių skolos. Pagal „Sodros“ viešinamus duomenis,  iš bendros 497,5 mln. Lt skolų „Sodrai“ sumos tik 112,7 mln. Lt (22,6%) sudaro „gyvų“ įmonių arba „einamosios“ skolos.

Balandžio pabaigoje Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė sąrašą skolininkų, kurie nepateikė nekilnojamojo turto (NT) mokesčio deklaracijų ir galimai nesumokėjo šio mokesčio. Jau per pusantros savaitės nuo sąrašo paviešinimo jame neliko dešimtadalio įmonių.

Visuotinai manoma, kad naujos įmonės yra rizikingesnės, tačiau dalyje veiklos rūšių sunkmetis stipriau kirto rinkos senbuvėms. Tarp bankrutavusių didesnių įmonių dominavo būtent anksčiau įsteigtos įmonės. Įmonių kreditingumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“ atliko 63,5 tūkst. įmonių, veikusių 2009-2010 metais, rizikos analizę, siekdama nustatyti kiek atsparumą ekonominiam sunkmečiui skirtingose veiklose veikia įmonės amžius ir dydis. Per šią krizę bankrutavo 4,9 proc.

Per du mėnesius Lietuvos įmonės įdarbino 11 025 naujus darbuotojus, vien  per kovo mėnesį  – 9613.  Darbuotojų skaičius padidėjo visose ūkio šakose, išskyrus viešbučius (-63) ir profesinės veiklos sektorių (-790).  Daugiausiai darbuotojų padaugėjo prekybos (+1338), statybos (+1121), pramonės (+805) įmonėse. Tokius duomenis pateikia įmonių kreditingumą vertinanti UAB Creditreform Lietuva, išanalizavusi Sodros informaciją.

Metiniai Lietuvos įmonių (išskyrus finansines ir žemės ūkio) pardavimai ketvirtajame praėjusių metų ketvirtyje augo net 21,6 proc. Tai gerokai daugiau nei ankstesniais ketvirčiais. Matyt, augančios pajamos pagaliau kiek atšildė sunkmetyje įšalusius atlyginimus. Išlaidos darbuotojų algoms augo pirmą kartą nuo krizės pradžios. Tačiau tik 54,5 proc. įmonių paskutinius tris 2010 m. mėnesius dirbo pelningai, o į plėtrą investavo tik vandens, nuotekų ir atliekų tvarkymo įmonės.

„Sodra“ viešai paskelbė 35 817 įmonių-skolininkių, kurios nesumokėjo 433 mln. litų mokesčių, baudų ir delspinigių.  Nuo paskelbimo praėjus savaitei 4 365 skolingos įmonės „Sodrai“ jau pervedė beveik 5 mln. litų.Tuo tarpu antstoliai per visus 2010 m. sugrąžino tik 2,7 mln. litų, o bankroto administratoriai – 13,8 mln. litų. „Creditreform Lietuva“, vertinanti įmonių mokumą, išanalizavo, kaip per savaitę po „Sodros“  skolininkų duomenų  paskelbimo pasikeitė skolų „Sodra“ būklė.

Pramonės rinka atsigauna, paslaugų - atvirkščiai Vienas veiksnių, nulemiančių verslo sėkmę – jo pelningumas. Užklupus krizei itin reikšmingas tampa ir kitas dalykas – įmonės „imunitetas“ ekonominiams sunkumams. Vis dažniau pasigirstant kalboms apie didėjančias įmonių skolas ir padažnėjusius bankrotus, verslo rizikingumas tampa pagrindiniu svertu nustatant įmonių atsparumą krizei. Įprasta manyti, kad didelėms įmonėms sunkmetį išgyventi lengviau nei mažesnėms, tačiau tai ne visada tiesa.

Jūsų pasas saugiai padėtas namuose, niekada nebuvote jo pametęs, neleidote jo nukopijuoti. Manote, kad duomenys saugūs? Ne. Sukčiai vis tiek gali juos pasiekti. O tada prasidės nemalonumai, rašo „Lietuvos rytas“.Taip nutiko ir vilniečiui Linui Gocentui. 26 metų vaikinas neseniai sužinojo, kad neva jis prieš keturis mėnesius pasiskolino 8 tūkst.

Pasak dienraščio "Frankfurter Allgemeine Zeitung", kuriuo remiasi ELTA, informacijos tarnyba "Creditreform" paskelbė, jog per pirmus šešis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bankrotų skaičius Vokietijoje pakilo 4,6 proc. - iki rekordinių 19,2 tūkst.