co2

„Masinė migracija bus neišvengiama“, – sako mokslininkas Andrejus Spiridonovas. Taip jis kalba apie vis labiau šylantį klimatą, kuris tampa nebepakeliamas subtropinėse ir tropinėse šalyse. Jau dabar matome, kad geresnio gyvenimo bei vėsesnio oro ieškoti į Europą kasmet atvyksta tūkstančiai migrantų.

Remiantis „BBC“ duomenimis, Jungtinė Karalystė svarsto galimybę iki 2035 m. atidėti naujų benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimo draudimą. Šiuo sprendimu Jungtinės Karalystės vyriausybė siektų ne visiems patinkantį draudimą atidėti bent jau penkeriems metams.

Daugelis žmonių mano, kad gazuotas vanduo – priešas kūno linijoms. Pasirodo, yra visai kitaip nei atrodo, kadangi gazuotame vandenyje esantis CO2 žmogaus sveikatai turi pilną pintinę puikių savybių. Įdomu ir tai, kad CO2 paaiškina, kodėl rytais sveriame 1-2 kg mažiau. Sužinokite, kokias naudas apie gazuotą vandenį ir jame esantį CO2 laidoje „Kviečiame daktarą!“ atskleidė profesorius Alvydas Unikauskas. „Daktare Unikauskai, labai mėgstu gazuotą vandenį.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas aplinkos ministro Simono Gentvilo prašymu antradienį nutarė nesvarstyti siūlymo pažangiems biodegalams ateityje netaikyti papildomos anglies dioksido (CO2) dedamosios. Tokiu būdu siūloma nuo 2025-ųjų ją taikyti.  S. Gentvilas sako, kad pataisai pritartų, bet tokio sprendimo be diskusijos priimti negalima.

Seimas linkęs pritarti žaliųjų kuro akcizų paketui, kuriuo siūloma didinti kai kuriuos kuro akcizus, įvesti papildomą tarifą už taršą bei naikinti jų lengvatas.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė dar 2021 metais Seimui pateiktoms Akcizų įstatymo pataisoms: už balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 20, o susilaikė 25.    Seimas nusiteikęs nebloginti žemdirbių sąlygų įsigyjant pigesnio žaliojo bei šildymui skirto raudonojo dyzelino.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį balsuos dėl kuro ir degalų akcizų didinimo – projektas Seime įstrigęs nuo 2021-ųjų pabaigos.  Pataisomis taip pat ketinama įvesti anglies dioksido (CO2) dedamąją – akcizų tarifo dalis eurais būtų taikoma akcizais apmokestinamiems produktams.  Finansų viceministrė Rūta Bilkšytė prognozuoja, kad padidinus akcizus, valstybė kasmet gautų apie 70-80 mln. eurų papildomų pajamų, o įvertinus anglies dioksido dedamosios poveikį, jos padvigubėtų.

Mokslininkai penktadienį Egipte vykstančiame COP27 klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė, kad 2022 metais iškastinio kuro išmetamo anglies dioksido (CO2) –pagrindinio klimato kaitos veiksnio – kiekis padidės vienu procentu ir pasieks rekordinį lygį.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) trečiadienį pareiškė mananti, kad pasaulinė  anglies dioksido emisija pasieks piką 2025 metais, nes dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančios energijos kainos paskatins investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius.

Dvi Norvegijos ir Vokietijos energetikos įmonės antradienį paskelbė apie projektą, kurį įgyvendinus Vokietijoje surinktas anglies dioksidas dujotiekiu bus gabenamos į jūroje esančią saugyklą Norvegijoje.  Norvegijos naftos ir dujų milžinės „Equinor“ ir Vokietijos „Wintershall Dea“ partnerystė apims 900 kilometrų ilgio dujotiekį, kuris sujungs anglies dioksido surinkimo terminalą Šiaurės Vokietijoje ir saugyklas Norvegijoje.

Vokietija planuoja balsuoti už Europos Sąjungos priemonių rinkinį, pagal kurį nuo 2035 m. būtų palaipsniui atsisakoma automobilių su vidaus degimo varikliais, tačiau tik su tam tikromis išlygomis, rašo portalas DW. Tačiau ne visos šalys sutinka su griežta ES politika. Vokietija paketui pritars tik tuo atveju, jei jame bus įtraukta galimybė pardavinėti automobilius, naudojančius CO2 neutralius degalus, pareiškė Vokietijos aplinkos ministrė Steffi Lemke.

Trečiadienį EP nariai balsavo už tai, kad būtų sugriežtinta naujų automobilių ir furgonų anglies dvideginio tarša, ir kad jos visai neliktų nuo 2035 m. Anglies dvideginio taršos standartų automobiliams ir furgonams taisyklių pataisoms pritarė 339 EP nariai, 249 nepritarė, o 24 susilaikė. Remdamasis šiuo balsavimu, Europos Parlamentas yra pasirengęs pradėti derybas su ES Taryba dėl galutinės taisyklių redakcijos.

  Pasaulinė anglies dvideginio emisija 2021-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 6 proc. ir pasiekė rekordines apimtis – 36,3 mlrd. tonų, pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Jos ataskaitoje pažymima, kad pagrindinė to priežastis – atsigavęs akmens anglies naudojimas, kuris sudarė daugiau kaip 40 proc. išmestų teršalų – 15,3 mlrd. tonų. Tai – taip pat istorinis rekordas, 0,2 mlrd. tonų didesnis už ankstesnįį, 2014 metais užfiksuotą.

Šiuo metu privalu mokėti transporto priemonių registracijos mokestį kaskart, kai keičiasi jos registruotas savininkas. Tačiau tokį mokestį planuojama pakeisti. Ateityje teks vieną kartą mokėti už įvežamo automobilio registravimą ir kasmet – už jo valdymą. Tačiau planuose numatyta ir viena išlyga. Transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisomis keičiamas jų apmokestinimo principas, rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Penktadienį startuoja finansinė parama įmonėms, planuojančioms kurti inovatyvius produktus ar technologijas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui. Tam viso iš Klimato kaitos programos lėšų yra skirta 2 mln. eurų, praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Kvietimas teikti paraiškas galios keturis mėnesius – iki kitų metų vasario 8 dienos, arba kol pakaks lėšų skirtų šiai priemonei. Maksimalus subsidijos dydis vienam projektui yra 1 mln. eurų.

Gamtinių dujų rekordinis brangimas Europoje kilstelėjo anglies dvideginio emisijos kvotų kainas žemyne į naujas rekordines aukštumas – 65 eurai už toną. Naujas šių kainų rekordas užfiksuotas elektros gamintojams siekiant naudoti pigesnį, bet gerokai labiau taršų kurą – akmens anglis, pažymi „Financial Times“. Iš Europos Sąjungos pasitraukusios Jungtinės Karalystės rinkoje CO2 emisijos kvotų kainos pakilo dar aukščiau – iki 76 svarų sterlingų, arba 88 eurų, už toną.

Penktadienį Nidoje Lietuvos buriuotojų sąjunga ir Neringos savivaldybė pasirašė reikšmingą įsipareigojimą – bendromis pastangomis sieks, kad iki 2030 metų Neringa taptų žaliąja savivaldybe, kurioje būtų pasiektas nulinis anglies dioksido (CO2) išmetimas į aplinką.

Tai vienas ryškiausių vasaros garsų. Triukšmas, kurį sukelia žmonės, barbendami į gaiviųjų gėrimų skardinių viršų prieš jas atidarydami. Bet ar tikrai šis plačiai paplitęs ritualas sustabdo alaus ar limonado putojimą ir išsipylimą? Atidarius gazuoto gėrimo skardinę, gaivus „šnypštimas“ yra dujų burbuliukų „pabėgimo“ iš skysčio rezultatas, pasikeitus anglies dvideginio (CO2) tirpumui jame.

Finansų ministerija nepritaria Seime svarstomam kelių socialdemokratų siūlymui automobilių taršos mokestį nuo 2022 metų pervesti į savivaldybių, o ne į valstybės biudžetą.  Ministerija teigia, kad toks siūlymas nemažins poveikio aplinkai ir klimato kaitos bei dar labiau padidins regioninę atskirtį.

Naujausi atmosferos anglies dioksido matavimai rodo, kad žmonija sumušė dar vieną pavojingą klimato krizės rekordą. Vidutiniškai kovo mėn. ore buvo 50 proc. daugiau anglies dioksido nei prieš pramoninę revoliuciją. Nepaisant mažesnio išmetamųjų teršalų kiekio 2020 m., šis padidėjimas yra žymus. Anglies dioksido koncentracija ore keičiasi kiekvieną mėnesį, o didžiausia būna apie gegužę.

Automobilių registracijos mokesčio, apskaičiuojamo pagal jų išmetamą CO2 kiekį, nebereikia mokėti už transporto priemones, kuriose yra sumontuota neįgaliesiems skirta įranga. Ši išimtis pradėta taikyti nuo šių metų įsigaliojus įstatymo pataisoms. Mokestis nebus taikomas tiems automobiliams, kurių dokumentuose yra įrašytas „SH“ arba „SV“ specialusis paskirties kodas.

Kandidatas į aplinkos ministrus 36 metų Simonas Gentvilas sako, kad taršos mokesčiai turi tapti ne biudžeto pildymo instrumentu, o kurti ekologišką alternatyvą. Jis žada keisti automobilių taršos mokestį bei didinti mokesčius dideliems aplinkos teršėjams.  Pretendentas į ministro postą, be kita ko, norėtų, kad nuo 2025 metų visuose šalies miestuose viešasis transportas būtų varomas tik elektra, būtų rūšiuojamos maisto atliekos.

Socialiniuose tinkluose plinta daug melagingos ir nerimą keliančios informacijos apie tariamą veido kaukių grėsmę. Žmonės tikinami, kad kaukės trukdys kvėpuoti, per jas pateks mažiau deguonies, o jie patys vos ne visą laiką kvėpuos savo pačių išskiriamu CO2. Tiesos tokiuose teiginiuose nėra daug.

Automobilių taršos mokestis, pradėjęs galioti nuo liepos 1-osios dienos, tuština lietuvių pinigines. Vidutiniškai lietuviai pakloja nuo 90 iki 150 eurų. Tiesa, pati mokestinė pradžia daliai vairuotojų sukėlė tikrą galvos skausmą dėl netinkamai įvertinto CO2 kiekio, specialistai taip pat pabrėžia, kad dabartinis mokestis automobilių savininkų įpročių gali ir nepakeisti, todėl dyzelinės transporto priemonės išliks populiarios.

Europos Komisijai (EK) rudenį ketinant pateikti ambicingesnių šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą sumažinimo planų vertinimą, Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad įsipareigojimas dėl spartesnio taršos mažinimo Lietuvai gali būti per didelis iššūkis. „Tikslas yra gražus (labiau mažinti CO2 išmetimus – BNS), bet realybė tokia, kad tai būtų didžiulis sukrėtimas visoms ūkio šakoms.

Vyriausybei siūlant išplėsti pensijų fondų investavimo galimybes, suteikiant jiems teisę tiesiogiai investuoti ir į nekilnojamąjį turtą, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo aiškiau nustatyti, į kokį NT ir kokiomis aplinkybėmis pensijų fondai galėtų investuoti jiems patikėtas lėšas. STT, atlikusi šiuo metu Seime svarstomų Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pataisų antikorupcinį vertinimą, taip pat pasigedo NT, į kurį būtų investuota, vertinimo procedūrų.

Valdantieji taršių automobilių mokestį siūlo įvesti ne nuo kitų metų balandžio, kaip numatyta Seimo po svarstymo penktadienį pritartame projekte, o nuo liepos. Pavėlinti mokesčio įsigaliojimo datą siūlantis valstietis Tomas Tomilinas teigia pasirašęs pataisą. „Kad žmonės ir verslas galėtų pasiruošti, kad visuomenei būtų kuo mažiau streso“, – BNS sakė jis.

Po neoficialaus aptarimo ministrų kabinete trečiadienį teisės aktų registre oficialiai registruotas Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas, apie kurį portalas tv3.lt skelbė dar pirmadienį. Dokumente įtvirtintos ir griežtos sankcijos už mokesčio nemokėjimą. Aplinkos ministerijos parengtame projekte nurodoma, kad nauju mokesčiu apmokestinami būtų M1 ir N1 klasėms priskirti automobiliai.

Jau šį trečiadienį Vyriausybėje turėtų būti pristatyti Transporto priemonių taršos mokesčio ir jį lydinčių teisės aktų projektai. Planuojama, kad daliai automobilių savininkų mokestį, viršijantį 1,3 tūkst. eurų, teks mokėti jau nuo kitų metų pradžios. Portalui tv3.lt iš patikimų šaltinių Vyriausybėje pavyko gauti dalį dokumentų, susijusių su nauju mokesčiu. Tiesa, kol projektai bus svarstomi, galutiniai mokesčio mokėtojai ir jo dydžiai gali keistis.

Šiltnamio efektą sukeliančių anglies dioksido dujų kiekis pasiekė naują rekordą. Havajuose įsikūrusioje seniausioje stebėjimo stotyje gauti per visą žmonijos istoriją neregėti rodikliai.

Žemėje užfiksuotas nerimą keliantis rekordas, dėl kurio įžengėme į pavojingą klimato kaitos etapą. Havajų Mauna Loa observatorijoje, kurioje fiksuojamas anglies dioksido (CO2) kiekis ore, Balandžio 18 dieną užfiksuota, kad vienam milijonui oro dalių tenka 410 dalių CO2 dujų (ppm). Toks lygis buvo užfiksuotas pirmą kartą žmonijos istorijoje.

Tai – dėl ko vokiečių automobilių gamintojai „Volkswagen“ tenka atšaukti pusę milijono automobilių Jungtinėse Valstijose ir už ką jai gresia 16-os milijardų eurų bauda, Vokietijos žiniasklaida vadina „brangiausiai kainuosiančia kvailyste automobilių pramonės istorijoje.“ Skandalas kilo po to, kai Jungtinių Valstijų aplinkos apsaugos agentūra pareiškė, jog dyzeliniais varikliais varomi volksvagenai į atmosferą išmeta gerokai didesnį CO2 kiekį nei rodo gamintojų testų rezultatai.

 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, prieš kelis metus priėmęs dokumentą „Gaminių naudojimo trukmė ir vartotojų informavimas“, šiemet vėl aktyviai ragina vartotojus aktyviai mąstyti apie tai, ką perka ir kokį poveikį tai daro aplinkai. Minėta informacinė priemonė yra skirta padėti kovoti su kenksmingomis suplanuoto nusidėvėjimo pasekmėmis ne tik žmogui, bet ir aplinkai, kurioje jis veikia.

Iki 2020 metų Europos sąjungos valstybės įsipareigojo sumažinti CO2 išmetimą iki 20 procentų, ir tai skatina imtis atitinkamų veiksmų. Paskaičiuota, kad net keturiasdešimt procentų visoje Europoje suvartojamos energijos yra sunaudojama pastatuose, todėl labai svarbu  didinti pastatų energinį efektyvumą ir sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, kuris turi didelę įtaką klimato kaitai.

Daugelis jau nebeįsivaizduojame savo kasdienybės be automobilio. Naujausiais Europos komisijos duomenimis, automobiliai yra atsakingi už beveik 12 proc. visą Europos Sąjungos anglies dioksido (CO2) ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją. Todėl vis labiau populiarėja alternatyvios susisiekimo priemonės, kurios daro mažesnę neigiamą įtaką aplinkai ir klimatui.

Dėl Žemės atmosferoje didėjančio anglies dvideginio dujų kiekio geriau veši augalai, tačiau, pasak mokslininkų, dėl to keičiasi duoninių grūdų maistingųjų medžiagų sudėtis bei iškeptos duonos skonis. Vokietijoje vykdomas eksperimentas patvirtino: kuo daugiau ore CO2, tuo mažiau svarbių baltymų būna kviečių grūduose. Thüneno bioįvairovės instituto Žemutinėje Saksonijoje (Vokietija) bandomajame lauke tarp besistiebiančių kviečių kyšo maždaug žmogaus ūgio juodi vamzdeliai.

D. Britanijos biologai nustatė, kad giliavandenės žuvys pasaulio jūrose ir vandenynuose kasmet perdirba milijonus tonų CO2 dujų. Jų tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Proceedings of the Royal Society B“. Britų mokslininkai rėmėsi giliavandenių žuvų šalia Škotijos krantų biologiniais tyrimais. Tyrėjų teigimu, veisiant šias žuvis ir palaikant joms palankias aplinkos sąlygas galima ne tik sutaupyti daug pinigų, bet ir sumažinti anglies dvideginio dujų emisijas.

Jau nuo vaikystės daugelis iš mūsų esame mokomi, jog jei norime įsigyti vieną ar kitą daiktą – turime išmokti taupyti. Vaikystėje taupome žaislams, paauglystėje - pramogoms, o suaugę – svarbiems pirkiniams arba atostogoms.

Labiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių orą teršia Vokietija: 2013 m. anglies dvideginio emisijos 2013 m. čia išaugo 2 proc. iki 760 mln. tonų, pranešė naujienų agentūra AFP. Nors 2013 m. daugumoje ES šalių CO2 išmetimo į atmosferą apimtys sumažėjo vidutiniškai 2,5 proc., 6 valstybėse jos išaugo. Tai Danija (6,8 proc.), Estija (4,4 proc.), Portugalija (3,6 proc.), Prancūzija (0,6 proc.) ir Lenkija (0,3 proc.

ES šalys galiausiai sutarė dėl naujų automobilių efektyvumo ir CO2 taršos reikalavimų, taikytinų nuo 2020 m. Patvirtintas 95 g CO2/ km tikslas reiškia, kad ateinančiame dešimtmetyje parduodami nauji automobiliai vidutiniškai 100 kilometrų suvartos apie 4,1 litro benzino arba 3,6 litro dyzelio.

Lietuva, kaip pirmininkaujanti Europos Sąjungai šalis, lapkričio pabaigoje turi pateikti pakoreaguotą ES Tarybos pasiūlymą dėl naujų automobilių CO2 taršos reguliavimo po 2020 metų. Kuo mažesnė automobilio CO2 tarša, tuo mažiau kuro jis sunaudoja

Norvegijos įmonė „Sargas“, anglies dvideginio (CO2) sandėliavimo technologijos pionierė, kartu su „Minijos nafta“ ketina į Lietuvą importuoti nemažus kiekius CO2, rašo naujienų portalas bbn.ee. Teigiama, kad „Minijos nafta“ naudotų norvegiškas CO2 dujas išgaudama naftą. Naudojant suslėgtas dujas, kur kas lengviau išgauti naftą nei su įprastai naudojamu vandeniu. „Kompanija „Minijos nafta“ šiame didžiuliame projekte atlieką nedidelę rolę.

Jei prieš keletą metų juokavome, kad pasaulinis atšilimas žmonėms galbūt visai patiktų, nes gyventume šilčiau, dabar darosi nebejuokinga. Žemdirbius vargina nuolatinės sausros, drastiškai kyla karščio aukų bei gamtos kataklizmų skaičius. Situacija nuolat blogėja Šių metų gegužę anglies dioksido (CO2) kiekis Žemės atmosferoje pirmą kartą per visą žmonijos istoriją viršijo 400 mln. dalių (ppm). Per metus visame pasaulyje į atmosferą patenka per 30 mlrd. tonų anglies dioksido.

Siekdamos sumažinti neigiamus į atmosferą išmetamo anglies dioksido (CO2) padarinius, išsivysčiusios šalys plečia požeminių CO2 saugyklų tinklą. Specialistų teigimu, tai veiksmingas būdas kovoti su vis didesnę grėsmę keliančiu klimato atšilimu. Per metus visame pasaulyje į atmosferą patenka per 30 milijardų tonų anglies dioksido. Pavyzdžiui, vidutinė 500 MW anglį deginanti elektrinė per metus išmeta apie 3 mln.

Grupės švedų mokslininkų teigimu, šiuo metu Žemėje prasideda naujas ledynmetis, o mes to nepastebime tik dėl „šiltnamio dujų“ sukeltų klimato permainų. Geteborgo universiteto (Švedija) Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai paskelbė savo tyrimo, kuriame buvo nagrinėjami durpynų plitimo Švedijoje pokyčiai, rezultatus.

JAV mokslininkai sukūrė naują programinę įrangą, kuri gali tiksliai išmatuoti dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, kiekį atskiruose pastatuose ir gatvėse, praneša BBC. Iki šio JAV turėjo vieną metodą pamatuoti CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą nacionaliniu lygiu, tačiau miestų ir vietos lygiu to nuosekliai daryti negalėjo. Pasak mokslininkų iš Arizonos valstijos universiteto, nauja matavimo sistema, vadinama „Hestia“, situaciją pakeis.

Amerikiečių mokslininkai šalies Karinio jūrų laivyno užsakymu plėtoja cheminę technologiją, kuri leis išgauti karo laivams ir juose esantiems lėktuvams būtinus degalus tiesiai iš jūros vandens. Atviroje jūroje esančių karo laivų papildymas degalais yra brangus ir gana sudėtingas procesas, todėl JAV karo laivyno tyrimų laboratorijos (NRL, Naval Research Laboratory) mokslininkai kuria technologiją, kaip iš jūros vandens išgauti anglies dvideginį ir gaminti vandenilio dujas.

Anglies dvideginis (CO2) daugeliui žinomiausias kaip medžiaga, prisidedanti prie šiltnamio efekto, tačiau kompanija „Bayer“ skelbia nori paversti šias dujas naudinga žaliava. Pagal naujovišką procesą CO2 – energetikos pramonės šalutinį produktą – galima panaudoti plastiko produktams gaminti iš dalies pakeičiant naftą, kurios atsargos mažėja.

Beveik 7 iš 10 Lietuvos gyventojų (65 proc.) teigia, kad pirktų ekologišką automobilį, kuris į aplinką išmeta mažiau anglies dioksido (CO2), jeigu būtų sudarytos palankios įsigijimo sąlygos arba automobilio kaina būtų tokia pati kaip ir aplinką labiau teršiančio. Lietuviai žino daugiausiai Apie pagrindinį ekologiško automobilio rodiklį – išmetamą CO2 kiekį – Lietuvos gyventojai žino daugiau negu Latvijos ir Estijos gyventojai, tačiau tik 3 proc.

Visi turime savo vaidmenį kovoje su globaliniu atšilimu. Jūsų, kaip vairuotojo, elgesys turi įtakos degalų sąnaudoms ir  automobilio emisijai. Važiuojant sumaniai degalų sąnaudas galima sumažinti iki 15  proc., o eismo įvykių riziką – iki 40 proc. 1. Didelė pavara, nedidelis greitis Ekonomiškiausias ir ekologiškiausias būdas važiuoti – nedideliu greičiu ir didele pavara.