čipavimas

Atsirakinti duris ar atsiskaityti, pavyzdžiui, už kavos puodelį, vienu rankos prisilietimu neturint nei telefono, nei kreditinės kortelės? Skamba kaip fantastinio filmo scenarijus, bet tai jau šių dienų realybė. O tam reikia turėti savo kūne implantuotą „čipą“.  Ir tokius implantus savo kūne turi keli lietuviai. Vieną jų mama išvadino bepročiu, bet vyras sako, kad turint čipą atsiveria neribotos galimybės, o informacija esanti lustuose ateityje ypač pasitarnaus medicinai.

Pasibaigus terminui ženklinti augintinius Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad paženklinta turėtų būti daugiau nei pusė keturkojų. Ir šis skaičius, anot ministro, nuolat kinta. Tačiau kai kurie piktinasi tokia prievole. Esą absurdiška versti ženklinti nusenusius ir pasiligojusius keturkojus, kurie skaičiuoja paskutines savo dienas. Specialistai aiškina, kad jokių išimčių įstatyme nėra.

Liko jau mažiau nei mėnuo iki termino, kai visi Lietuvos šunys ir katės privalės būti paženklinti mikroschema. Tuo nepasirūpinusiems šeimininkams nuo gegužės pirmosios grės baudos. Gyvūnų apsaugos organizacija ir veterinarijos gydytojai aiškina, kad rezultatai neblogi, per mažiau nei metus žmonės paženklino per 80 tūkstančių keturkojų.

Prieš tris mėnesius įsigaliojęs reikalavimas ženklinti visus šunis, kates bei šeškus Lietuvoje kelią į gyvenimą skinasi vangiai. Ypač mažesniuose miesteliuose bei kaimuose. Žmonės nesupranta tokios procedūros tikslo, gąsdina ir kaina. Veterinarai sako, kad šalies valdžia įstatymą priėmė, tačiau jo įgyvendinimu visai nesirūpina. O gyvūnų prieglaudos jau ruošiasi išmestų keturkojų antplūdžiui.  78-erių Karolina jau trečius metus augina šunį vardu Kora.

Žinia visų šunų, kačių ir naminių šeškų šeimininkams – jau netrukus visi augintiniai privalės būti suženklinti vadinamuoju „čipu“. Po ilgų ginčų Seimas galiausiai priėmė įstatymą, o laiko suregistruoti gyvūnams davė kiek daugiau nei metus. Dalis opozicijos aiškina, kad kaimo šunims ir katėms tai reiškia kone pražūtį, esą žmonės juos ims masiškai augintinius išmetinėti, nes neturės pinigų sumokėti už mikroschemas.

Seimas vėl ėmėsi visiems šunų ir kačių augintojams aktualaus klausimo – privalomo gyvūnų ženklinimo. Valdantieji siūlo iki kitų metų gegužės visus šeimininkus įpareigoti suženklinti visus šunis, kates ir naminius šeškus, kurie iki šiol vadinamojo „čipo“ po oda dar neturi. Seimas buvo pasišovęs šį klausimą galutinai išspręsti, tačiau iškilo netikėta kliūtis. Nuotolinis parlamento posėdis taip smarkiai strigo, kad galiausiai teko jį nutraukti.

Po atrastų nelegalių gyvūnų veisyklų premjeras Saulius Skvernelis pradėjo kalbėti apie privalomą gyvūnų ženklinimą. Šiuo metu jį gali atlikti tik veterinarijos gydytojai, tačiau tokia paslauga kainuoja ir atliekama ne visiems gyvūnams. Daugelyje Lietuvos veterinarijos klinikų paženklinti augintinį kainuoja apie 20–30 eurų.  Kokia ženklinimo kaina? Kelios veterinarijos klinikos kainą dalija į kelias dalis – mokesčius už mikroschemą ir už gyvūno registravimą.

JAV verslininkas, „Microsoft“ įkūrėjas ir filantropas Billas Gatesas pastaruoju metu tapo vienu iš dažniausiai konspirologų minimų asmenų. Filantropas buvo netgi priverstas paneigti sąsajas dėl dalyvavimo pasauliniame suokalbyje, anot kurio, dar nesukurta vakcina nuo koronaviruso bus panaudota tam, kad žmonės būtų „sučipuoti“, taip siekiant perimti žmonijos kontrolę.

Gyvūnų globos organizacijos kiekvieną dieną gauna po 3–5 prašymus pasidalinti informacija apie rastus ar pabėgusius augintinius. Tačiau labai dažnai suradus juos, neįmanoma grąžinti šeimininkams, nes net 95 proc. dingusių ar rastų gyvūnų yra neženklinti. Artėjant Pasaulinei gyvūnų globos dienai (spalio 4 d.), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kodėl augintinius svarbu paženklinti mikroschema.