chruščiovas

Krymas nesantaikos obuoliu buvo daugelį amžių, dėl jo kovėsi Osmanų imperija, rusai, britai ir net prancūzai, o pusiasalyje nuo seno gyvenę Krymo totoriai patyrė ne vieną tremtį ir persekiojimus. Štai ir dabar Kryme jo gyventojams totoriams jau nebelieka vietos, o ukrainiečiai ir rusai susirėmė dėl pusiasalio.

Antrasis pasaulinis karas Rusijoje oficialiai žinomas kaip „Didysis Tėvynės karas“. Jam paminėti rengiami griausmingi kariniai paradai, minėjimai, reiškiama pagarba didvyriams, o suabejoti oficialiomis versijomis yra politiškai nekorektiška arba net pavojinga. Bet yra istorijos epizodų, kurie minėjimų kalbose ir dainose beveik visai neatsispindi.

Dešimčių milijonų litų verti limuzinai buvo dalis kolekcijos laikomos karinio transporto muziejuje į pietus nuo Maskvos nutolusiame Ryazano mieste. Po to, kai 2010 m. gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas 2010 m. uždarė muziejų automobiliai turėjo būti perkelti į sostinėje esančius valstybinius garažus kažkur elitiniame Rubliovkos priemiestyje. Kaip skelbia britų žiniasklaida, dabar paaiškėjo, kad bene 60 eksponatų pakeliui dingo, kaip spėjama buvo parduoti privatiems kolekcionieriams.

Vakarų Vokietija 7 deš. svarstė galimybę iš Sovietų Sąjungos nupirkti Rytų Vokietiją, rodo išslaptinti dokumentai. Amerikiečių bylos atskleidė, kad kancleris Ludwigas Erhardas, laikomas vienu iš žmonių, sukūrusių Vakarų Vokietijos pokarinį ekonomikos stebuklą, buvo pasirengęs Maskvai sumokėti didelę sumą pinigų, kaip atlygį už Vokietijų suvienijimą, rašo britų „Telegraph“. Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“ matytame dokumente užfiksuotas 1963 metų spalį vykęs pokalbis tarp Vokietijos vyriausybės...

1. Chruščiovas ir jo batas Grigorijus Rasputinas buvo rusų valstietis ir mistikas, kurio gebėjimai pagerinti Rusijos caro Nikolajaus II sūnaus Aleksejaus sveikatos būklę suteikė galimybę daryti didelę įtaka caro šeimai. Rasputinas yra viena iš prieštaringiausių asmenybių Rusijos istorijoje. Iki šiol yra tikinčių Rasputino antgamtinėmis galimybėmis. Tai paskatino įvairios istorijos, tarp kurių žinomiausia yra caraičio Aleksejaus, kuris sirgo hemofilija, išgelbėjimas nuo mirties.

Jokios „Juodosios katės“, apie kurią nufilmuota populiari sovietinė kino juosta „Susitikimo vietos pakeisti negalima“, nebuvo. Tačiau buvo komjaunuolių ir gamyklų pasididžiavimu laikytų jaunų vyrų gauja. „Juodaja kate“ Maskvos baudžiamųjų nusikaltimų tyrimų tarnyba (MUR) užsiėmė 1946 metais, kai gavo raštelį nuo šiuo pseudonimu pasivadinusios gaujos. Viskas baigėsi labai greitai ir nekaltai – „gauja“ pasirodė esanti penkiolikmečių mokinių grupelė, kuriuos atsekė po pirmojo plėšimo.

Premjeras Andrius Kubilius, kalbėdamas su užsieniečiais, paprastai būna šmaikštus. Žarsto sąmojus. Ypač išvykęs į užsienį. O su saviškiais būna rūstus. Todėl nieko keisto, kad premjeras šmaikštavo susitikęs su Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos studentais. Turbūt neabejoja, jog tai būsimi užsieniečiai. O kaip tuos jaunuolius sulaikyti? Į kokį slėnį, daubą, akivarą nukreipti tuos dar ieškančius protus? Todėl tenka pasitelkti dar sovietų išbandytą demagogiją.