bulava

Rusija pastaruoju metu aktyviai tobulina savo branduolinę ginkluotę. Be nuolat atnaujinamų „Iskander“ antžeminių raketų, povandeninių laivų ginkluotėje atsirado tarpkontinentinė balistinė raketa „Bulava“. Tai dar nėra ta „nenumušama“ raketa, apie kurią girdamasis visam pasauliui pasakojo Rusijos prezidentas V. Putinas. Tačiau rusai tikisi, kad šis ginkluotės pavyzdys suteiks valstybei dar didesnę karinę galią.

Iš rusų atominio povandeninio laivo Baltojoje jūroje prie Rusijos šiaurės vakarų pakrantės antradienį buvo paleistos ir sėkmingai išbandytos keturios tarpžemyninės balistinės raketos „Bulava“, sakoma kariškių pareiškime, kurį išplatino valstybinės naujienų agentūros. Laivas „Jurij Dolgorukij“ raketas paleido būdamas po vandeniu, į karinį bandymų poligoną Kamčiatkos pusiasalyje Tolimuosiuose Rytuose, pranešė Rusijos Šiaurės laivynas, kurį citavo agentūra TASS.

Rusija pirmadienį sėkmingai išbandė iš povandeninių laivų paleidžiamą tarpžemyninę balistinę raketą „Bulava“, pranešė kariškiai. Gynybos ministerija nurodė, kad atominis povandeninis laivas „Jurij Dolgorukij“ paleido „Bulava“ būdamas pasinėręs Barenco jūroje. Pranešime sakoma, kad raketos kovinių galvučių modeliai pataikė į numatytus taikinius priešingoje šalies pusėje – Kuros poligone rytiniame Kamčiatkos pusiasalyje.

Rusų povandeninis „Dmitrij Donskoj“ iš savo nuolatinės bazės Šiaurės jūroje atplaukia į Baltijos jūros regioną, praneša „Izvestija“. Anot leidinio pašnekovų, povandeninis laivas dalyvaus Sankt Peterburge vyksiančioje karinėje jūrų parodoje MVMS-2017. „Dmitrij Donskoj“, rusų TK-208 „Typhoon“ tipo povandeninis laivas, yra didžiausias pasaulyje. Povandeninį laivą lydės sunkusis raketinis kreiseris „Petr Velikij“. Laivų dislokavimas Sankt Peterburge yra numatytas šių metų vasarą.

Baltojoje jūroje plaukiojantis Rusijos atominis povandeninis laivas "Jurij Dolgorukij" antradienį sėkmingai paleido iškart dvi tarpžemynines balistines raketas "Bulava", kurių viena sprogo, o kitos mokomoji kovinė galvutė sėkmingai pataikė į sąlyginį taikinį Kamčiatkoje šalies rytiniame pakraštyje, pranešė Gynybos ministerija.

2015 metų lapkričio 14-ąją Rusijoje buvo įvykdytas planuotas raketos R-30 „Bulava“ išbandymas. Iš povandeninio strateginio kreiserio „Vladimir Monomah“ buvo paleistos dvi raketos, tačiau bandymas baigėsi „daline nesėkme“, pažymi lenta.ru.

Rusijos karinės jūrų pajėgos penktadienį išbandė tarpžemyninę balistinę raketą „Bulava“, o šis sėkmingas bandymas, kuris buvo jau antrasis per pastaruosius du mėnesius, rodo, kad naujojo ginklo patikimumas didėja po keblios bandymų etapo pradžios. Gynybos ministerija, kad atominis povandeninis laivas „Aleksandr Nevskij“ paleido raketą būdamas pasinėręs Barenco jūroje.

Rusijoje trečiadienį sėkmingai išbandyta nauja tarpžemyninė, branduolinį užtaisą galinti nešti raketa „Bulava“; o spalį ir lapkritį numatoma surengti dar du tokius bandymus, pranešė Rusijos karinio jūrų laivyno vyriausiasis vadas admirolas Viktoras Čirkovas. Pasak jo, jūrinė raketa „Bulava“, paleista iš atominio povandeninio laivo „Vladimir Monomach“, nuskriejo į Kuros poligoną Kamčiatkoje.

Rusijoje kilo ažiotažas dėl tariamo slaptų duomenų perdavimo užsienio valstybėms. Kaip skelbia newsru.com, vienas slaptos įmonės, gaminusios branduolinės raketos „Bulava“ komponentus, atstovas galimai perdavė slaptą informaciją apie šios raketos valdymo mechanizmus užsieniui. Kadangi tyrimas susijęs su valstybės paslaptimis, daugiau informacijos neteikiama. Nei asmens tapatybė, nei valstybės, kurioms jis galimai perdavė slaptą informaciją, nepatikslinti. Pareigūnai sulaikė šį asmenį.

Rusijos ekspertai pirmadienį pareiškė susirūpinimą dėl tarpžemyninės balistinės raketos „Bulava“, nes ji gali sukelti daugiau saugumo problemų nei padėti jas išspręsti, remdamasi dienraščiu „Kommersant“ praneša „RIA Novosti“. Gynybos ministro pirmasis pavaduotojas Aleksandras Suchorukovas sekmadienį sakė, jog prezidento dekretas dėl raketos dislokavimo jau yra sudarytas ir paruoštas pasirašyti.

Inžinieriui iš Rusijos Plesecko kosmoso centro buvo skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė už slaptos raketų bandymų informacijos nutekinimą JAV Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV), skelbia BBC.

Rusija karines išlaidas planuoja padidint 60 proc., skelbia dienraštis „Vedomosti“. Jei dabar Rusijos karinės išlaidos siekia 42 mlrd. dolerių per metus, tai 2013 metais šiam reikalui turėtų būti skiriama 66,3 mlrd. dolerių. Didžiausias karinių išlaidų augimas numatomas būtent 2013 metais, kai šalies kariuomenei bus papildomai skirta 16,6 mlrd. dolerių. Daugiausiai papildomų lėšų, anot ekspertų, turėtų sulaukti šalies karinis laivynas, aviacija ir kosmoso pramonė.

Nauja Rusijos tarpkontinentinė iš povandeninio laivo paleidžiama raketa „Bulava“, kuri buvo pristatoma kaip persilaužimas rusiškų ginklų rinkoje, patyrė eilinę nesėkmę. Skelbiama, kad nesėkmingai baigėsi tryliktas, ankstų trečiadienio rytą atliktas raketos bandymas. Tai – dar vienas smūgis Kremliui, kuris aiškino, kad „Bulava“ raketa papildys Rusijos branduolinio atgrasymo sistemą. Anoniminis šaltinis Rusijos kariuomenėje teigia, kad raketos bandymas žlugo trečiojoje fazėje.

Virš Tromsės miesto (Norvegija) stebėtas fenomenas – aukštai danguje ryškiai šviečianti spiralė – veikiausiai yra eilinio nesėkmingo naujos rusiškos balistinės raketos „Bulava“ bandymo pasekmė, skelbia Norvegijos ir Rusijos žiniasklaida. Norvegijos TV kanalas NRK, remdamasis nacionalinio kosminio centro atstovais, pranešė, kad prieš pat šviečiančios spiralės pasirodymą buvo gautas monitoringo sistemos pranešimas apie Baltojoje jūroje iš Rusijos pusės paleistą raketą.

Tarp vadinamųjų Rusijos patriotų populiarus posakis, kad Rusija turi tik du sąjungininkus – kariuomenę ir laivyną. Šis posakis, nors ir nėra naujas, atspindi šiuolaikinės rusiškos propagandos principus – virtualų gyvenimą tarp potencialių priešų, tik ir svajojančių „pavergti Rusiją“, „primesti jai savo valią“ ar tiesiog „ją užgrobti“. Tokio pobūdžio pranešimus daugiau ar mažiau atvirai transliuoja Kremliui pavaldžios žiniasklaidos priemonės, sukurdamos „tinkamą kontekstą“. Tokioje situacijoje ka...

Rusijos kariuomenei eilinį kartą nepavyko sėkmingai atlikti balsitinės raketos „Bulava“ bandymų. Kaip pranešė Gynybos ministerija, paleista „Bulava“ raketa susinaikino ir taikinio nepasiekė. Tai tėra tik dar vienas smūgis savo ginkluotąsias pajėgas siekiančiai modernizuoti Rusijai. Iš viso tai buvo jau 7 nesėkmingas „Bulava“ raketos bandymas. Raketa buvo bandyta 11 kartų.

Rusijos atominiam povandeniniam laivui nepavykus paleisti tarpžemyninės branduolinės raketos „Bulava“, nesėkmės priežastis šį kartą tirs ir šalies specialiosios tarnybos, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Strateginės paskirties atomlaivis „Jurij Dolgorukij“ liepos 15 d. Baltojoje pradėjo eilinį naujos kartos raketos branduolinės „Bulava“ bandymą.

Rusija kitą tarpkontinentinės balistinės raketos „Bulava“ bandymą atliks liepos pabaigoje. Karinio jūrų laivyno vadas admirolas Vladimiras Vysockis teigia, kad šiais metais iš viso bus atlikti 4 raketos bandymai. „Bulava“ raketa iki šio buvo bandyta 10 kartų ir net 5 bandymai baigėsi visiška nesėkme. Paskutinysis nesėkmingas bandymas buvo atliktas praėjusių metų gruodį. Vis dėlto Maskva viliasi, kad ši raketa bus tinkama naudojimui jau iki šių metų pabaigos.

Rusijos kariniame jūrų laivyne aktyvią tarnybą šiuo metu atlieka 12 branduolinių povandeninių laivų, tačiau koviniams veiksmams geriausiu atveju yra parengti vos 8 iš jų. Ramiajame vandenyne yra dislokuoti 5 „Delta-III“ klasės povandeniniai laivai, tačiau jie palaipsniui nurašomi, teigia gynybos ekspertas Michailas Barabanovas. Du „Typhoon“ klasės povandeniniai laivai - „Archangelsk“ ir „Severstal“ - yra palikti rezerve ir šiuo metu yra dislokuoti Severodvinsko karinio jūrų laivyno bazėje.

Rusija ir Kinija antradienį paskelbė planus intensyvinti dvišalio karinio bendradarbiavimo programą, kuri yra dalis strateginės Maskvos ir Pekino partnerystės. Šiemet šalys planuoja surengti 25 bendras karines pratybas. Apie tai per tarpusavio susitikimą pareiškė abiejų valstybių gynybos ministrai Anatolijus Serdiukovas ir Liangas Guanglie.

Rusija antradienį paskelbė apie mažiausiai penkis naujos kartos tarpžemyninių raketų bandymus, praneša agentūra AP. Gynybos viceministras generolas pulkininkas Vladimiras Popovkinas pareiškė, jog raketos „Bulava“ turi būti nuodugniai išbandytos, kad būtų garantuotas jų patikimumas visose srityse. „Bulava“ tipo raketos paleidžiamos iš povandeninių laivų, jų veikimo nuotolis - 10 tūkst. kilometrų. Kiekviena raketa gali nešti iki šešių atskirai valdomų branduolinių kovinių užtaisų.

Žlugo naujos iš povandeninių laivų paleidžiamos rusiškos raketos „Bulava“ bandymai, vadovaudamasis šaltiniais Rusijos kariniame pramoniniame komplekse teigia Laisvosios Europos radijas. Rusija jau kitąmet planuoja apginkluoti dalį savo branduolinių povandeninių laivų būtent šiomis raketomis, kurios 10 kovinių galvučių esą galėtų nuskraidinti net 8 tūkst. kilometrų. Tačiau iki šiol bent pusė šios raketos bandymų baigėsi nesėkmingai.

Rusija tikisi jau kitais metais turėti naują iš povandeninių laivų paleidžiamą branduolinę raketą. Kaip rašo „Laisvosios Europos radijas“, tokie užmojai rodo Rusijos siekius modernizuoti savo branduolines pajėgas. Pulkininkas generolas Vladimiras Popovkinas, vadovaujantis Rusijos armijos apginklavimui, pareiškė Gynybos ministerijos laikraščiui „Krasnaja zvezda“, kad rugpjūčio karas su Gruzija verčia pergalvoti visą Rusijos kariuomenės vystymosi strategiją.

Agresyvesnė Rusijos kariuomenė vis dar neprilygsta NATO pajėgoms, tačiau yra pakankamai stipri, kad išgąsdintų kai kuriuos kaimynus, rašo „The Economist“. Kai praėjusį mėnesį Rusijos pajėgos įsiveržė į Gruziją, viena iš pirmųjų aukų tapo generolas Anatolijus Chrulijovas – 58-osios armijos vadas. Jis buvo sužeistas šrapnelio bei evakuotas. Rusai prarado savo vadą dėl to, kad, jų pačių teigimu, nežinojo, kur yra dislokuoti Gruzijos kariai.

Rusija ketvirtadienį sėkmingai atliko naujos kartos tarpkontinentinės raketos, kuri esą gali pramušti JAV priešraketinį gynybos skydą, bandymus, skelbia „EU Observer“. Raketa „Bulava“ vienu metu gali nešti iki 10 į atskirus taikinius nutaikytų branduolinių galvučių ir pasiekti taikinius už 6,7 tūkst. kilometrų.

Priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos sistemos Kokios svarbios yra šios gynybinės sistemos šiandienos kare, aiškinti nereikia – nugali tas, kas turi pranašumą ore. Pažymėtina, kad Jungtinėms Valstijoms paskutiniu metu neteko susidurti su rimtu priešininku, kuris turėtų modernius priešlėktuvinės (PLG) ir priešraketinės gynybos (PRG) kompleksus.

Šaltojo karo gūsis dvelktelėjo dar pernai, kai Rusija pakėlė į orą savo naikintuvus. Rusų tankams įvažiavus į Gruziją, apie šaltojo karo sugrįžimą prabilo visas pasaulis. Pernai pirmą kartą nuo sovietinių laikų rusų naikintuvai vėl pasirodė Vakarų zonoje, per plauką priartėjo prie Didžiosios Britanijos, praskrido pro Amerikos lėktuvnešį „Nimitz“ ir net pro vieną negyvenamą Japonijos salą.

Nors Rusija vis dažniau žvangina ginklais, jos karinės technologijos gerokai aprūdijusios. Žukovske, kadaise slaptame aerodrome netoli Maskvos, lakūnas bandytojas Sergejus Bogdanas išdidžiai pasakoja žurnalistams apie lėktuvą, kuris paskelbtas Rusijos karinių aviatechnologijų naujove – naikintuvą „Su-35“, rašo dienraštis „The International Herald Tribune“. Tačiau iš tikrųjų tai tik modifikuota prieš 20 metų sukurto naikintuvo versija, nei greičiu, nei galimybėmis pasislėpti nuo radarų nepril...