british petroleum

Britanijos energetikos milžinė BP sumokės rekordinę 20,8 mlrd. dolerių (18,5 mlrd. eurų) kompensaciją, kad JAV vyriausybė nebereikštų teisinių pretenzijų dėl žalos, padarytos per 2010 metų katastrofinį naftos išsiliejimą Meksikos įlankoje, pirmadienį pranešė JAV generalinė prokurorė Loretta Lynch (Loreta Linč). Per sprogimą, nugriaudėjusį netoli Luizianos krantų gręžybos platformoje „Deepwater Horizon“, žuvo 11 žmonių ir prasidėjo didžiulis naftos išsiliejimas.

 Davidas Lektzianas yra Teksaso technikos universiteto Politikos mokslų departamento profesorius. Jo mokslinių interesų sritis – ekonominių sankcijų tyrimai, o darbai publikuojami tokiuose JAV akademiniuose leidiniuose kaip „American Journal of Political Science“, „International Studies Quarterly“, „Journal of Conflict Resolution“, „Journal of Peace Research“ ir kt.

Vaidotas Šernius/Geopolitika Pastaruosius porą mėnesių Rusijos rublis nuolat ritasi žemyn. Maskvos biržoje euras ir doleris pasiekė seniai regėtas aukštumas. Dar iki konflikto Kryme nuo šių metų pradžios rublis jau buvo praradęs daugiau kaip 7 procentinius punktus savo vertės JAV dolerio ir euro valiutų krepšelio atžvilgiu.

Didžiosios Britanijos naftos kompanija „British Petroleum“ (BP), kurios naftos platforma „Deepwater Horizon“ nuskendo 2010 metais Meksikos įlankoje sukeldama rimtą ekologinę katastrofą, pripažino savo kaltę ir sutiko sumokėti 4,5 mlrd. dolerių baudą, informuoja „Reuters“. Šią sumą sudaro 525 mln. dolerių, kuriuos kompanija per trejus metus sumokės JAV vertybinių popierių ir biržų komisijai, taip pat 2,744 mlrd. dolerių, kuriuos gaus Amerikos mokslų akademija (350 mln.

Didžiosios Britanijos naftos kompanija „British Petroleum“ (BP), kurios naftos platforma „Deepwater Horizon“ nuskendo 2010 metais Meksikos įlankoje sukeldama rimtą ekologinę katastrofą, sumokės rekordinę baudą, ketvirtadienį pranešė iškart du šaltiniai, artimai susipažinę su situacija.

„Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris pirmadienį paneigė gandus, kad jo kompanija ketina įsigyti Didžiosios Britanijos naftos kompanijos „British Petroleum“ (BP) dalį bendroje Rusijos ir Didžiosios Britanijos naftos kompanijoje TNK-BP, informuoja „RIA Novosti“. „Pirmą kartą apie tai girdžiu“, - žurnalistų paklaustas, ar tai „Gazprom“ pateikė BP pasiūlymą išpirkti jos dalį TNK-BP, atsakė A. Mileris.

Manote, kad tokios garsios ir sėkmingos kompanijos kaip „Google“ rengia ypač sudėtingus darbo pokalbius? Bent 20 firmų kandidatus persijoja per dar smulkesnį rėtį, rašo Fins.com. Kalifornijoje įsikūręs tinklalapis Glassdoor.com, rašantis apie darbo kultūrą, atliko tyrimą ir išrinko 20 įmonių, kuriose norintys dirbti kandidatai turi įveikti sudėtingiausius išbandymus. Įmonės buvo vertinamos analizuojant vartotojų komentarus ir lyginant skirtingų įmonių taikomas atrankos priemones.

Virtualus leidinys „24/7 Wall St“nurodė 15 kompanijų, kurių amerikiečiai labiausiai nekenčia. Tarp jų tokios garsenybės kaip „American Airlines“, „Toyota“, „British Petroleum“ ir „McDonald's“. Nekenčiamiausios kompanijos buvo išrinktos pagal šešis kriterijus, tarp kurių svarbiausi – darbuotojų nuomonė, mokesčių mokėtojų nuomonė, taip pat negatyvūs gyventojų atsiliepimai.

4 iš 5 naftos kompanijos BP platformų Šiaurės jūroje turi saugumo problemų. Abejojama, ar kompanija pajėgi susitvarkyti nelaimės atveju. 2009 metais atliktų patikrinimų dokumentai, kuriuos gavo dienraštis „Financial Times“, rodo, kad BP platformų darbuotojai nebuvo tinkamai apmokyti, kaip elgtis nelaimė atveju.

BP galės pradėti savo naftos gręžinio Meksikos įlankoje uždarymo darbus pirmadienio naktį, praėjus trims mėnesiams po jo trūkimo, dėl kurio išsiliejo daugiausiai naftos visoje JAV istorijoje. Inžinieriai ruošiasi pumpuoti į gręžinį cementą ir purvą, o procedūra vadinama „statiniu uždarymu“. Galutinai gręžinį užsandarinsiantis cementas su purvu – procedūra „apačios uždarymas“ – bus pumpuojamas po 5-7 dienų. Gęžinys buvo laikinai uždarytas dviems savaitėms.

Britų naftos kompanija „British Petroleum“ (BP) antradienį paskelbė, kad naujuoju įmonės vadovu taps Robertas Dudley'us. Taip pat bendrovė pranešė, kad antrąjį metų ketvirtį patyrė 17 mlrd. JAV dolerių nuostolį. Praradimai susiję su naftos išsiliejimo katastrofa Meksikos įlankoje. „New York Times“ žiniomis, BP atidėjo 32,2 mlrd. JAV dolerių išlaidoms, susijusioms su naftos išsiliejimu, padengti, įskaičiuojant 20 mlrd.

Naftos kompanija „British Petroleum“ (BP) skelbia, kad naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje kainuos bendrovei 32,2 mlrd. dolerių. Kompanija teigia, kad tokie daugiausiai su avarijos likvidavimu ir kompensacijomis susiję kaštai reiškia, jog per tris mėnesius nuo balandžio iki birželio pabaigos BP patyrė 17 mlrd. dolerių nuostolių. BP taip pat pranešė, kad kompaniją nuo spalio mėnesio abipusiu susitarimu palieka kompanijos vadovas Tony Haywardas.

Nors Britanijos spauda tikina, jog Tony'is Haywardas, dirbantis „British Petroleum“  (BP) jau 28 metus, derasi dėl savo atsistatydinimo iš pareigų sąlygų, pati kompaniją tą neigia, praneša „bbc.co.uk“. Žurnalistų žiniomis oficialiai apie apie jo pasitraukimą turėtų būti pranešta per ateinančias 24 valandas. T. Haywardas buvo griežtai kritikuotas dėl to, kaip sprendė naftos išsiliejimo Meksikos įlankoje problemą bei dėl klaidų kompanijos viešuosiuose ryšiuose.

Britų naftos bendrovės BP atstovai pranešė, kad jiems pavyko sustabdyti naftos veržimąsi Meksikos įlankoje. Tikimasi, kad pagaliau pasibaigs ši gamtinė katastrofa. Kaip praneša AFP, JAV prezidentas Barackas Obama įspėja dar nesidžiaugti, kol nėra paskelbta galutinių tyrimo duomenų, tačiau naujiena, kad inžinieriams pagaliau pavyko uždėti tris vožtuvus, jau suteikė pakrantėms bendruomenėms džiaugsmo. Tuo metu Londone „British Petroleum“ akcijos pakilo 6,53 proc.

Vis dar kovojanti su naftos nuotėkiu Meksikos įlankoje Didžiosios Britanijos kompanija BP tvirtina, kad nelaimės vietoje sėkmingai pritvirtino naują naftą sulaikantį gaubtą. Daug kritikos iš JAV valdžios sulaukusi kompanija tikisi, kad naujasis gaubtas sulaikys tekančią naftą.

Vis dar kovojanti su naftos nuotėkiu Meksikos įlankoje Didžiosios Britanijos kompanija BP tvirtina, kad nelaimės vietoje sėkmingai pritvirtino naują naftą sulaikantį gaubtą. Daug kritikos iš JAV valdžios sulaukusi kompanija tikisi, kad naujasis gaubtas sulaikys tekančią naftą.

Visai neseniai „British Petroleum“ (BP) pranešus, kad ruošiasi parduoti dalį savo turto, jos akcijų vertė pakilo. Nepaisant to, naftos gręžinio avarijos Meksikos įlankoje padariniams likviduoti skirta suma jau pasiekė 3,5 mlrd. JAV dolerių, nurodo CNBC. Įmonės atstovų duomenimis, iki šeštadienio buvo pateikti 105 tūkst. kompensacijų prašymai ir suteikta 52 tūkst. piniginių išmokų. Tačiau BP praneša, kad galutinės išlaidų ir kompensacijų sumos dar neįmanoma įvardinti.

Didžiosios Britanijos naftos kompanija „British Petroleum“ Meksikos įlankoje pradėjo naują operaciją, kurios metu ant gręžinio bus bandoma pritvirtinti sandaresnį gaubtą ir taip sustabdyti naftos veržimąsi, - praneša „BBC“. Teigiama, jog povandeniniai robotai jau nukėlė nuo gręžinio anksčiau pritvirtintą gaubtą. Taip siekiama padaryti vietos naujam gaubtui. Naujo gaubto tvirtinimo operacija gali trukt nuo keturių iki septynių dienų.

JAV valdžia vis dar neranda sprendimo, kaip suvaldyti ekologinę katastrofą Meksikos įlankoje. Baltieji rūmai naftos bendrovei „British Petroleum“ (BP) pateikė sąrašą klausimų, reikalaudami pasiaiškinimų, kaip sekasi uždengti naftą į vandenį leidžiantį naftos gręžinį Meksikos įlankoje. Pažymėtina, kad JAV valdžios pareigūnai pareikalavo į klausimus atsakyti per artimiausias 24 valandas.

Kaip rašo „Financial Times“, britų naftos gavybos kompanija „British Petroleum“ nustojo tiekti degalus Irano reisiniams lėktuvams. Tokių veiksmų imtasi vykdant naujas JAV sankcijas prieš Iraną. Praeitą savaitę JAV prezidentas Barackas Obama patvirtino naujas sankcijas. Pagal šį teisės aktą numatyta, kad JAV paskirs baudą bet kuriai tarptautinei kompanijai, pardavinėjančiai Iranui naftos produkcijos už kainą, sieksiančią 1 milijoną dolerių.

Britų naftos kompanijos „British Petroleum“ (BP) vadovas Tony'is Haywardas nuvyko į Abu Dhabį į numatytą susitikimą su prekybos partneriais ir galimais investuotojais, trečiadienį pranešė Jungtinių Arabų Emyratų valdžios atstovai. Kaip rašo CNBC.com, T. Haywardas Nacionalinei Abu Dhabio naftos kompanijai planuoja siūlyti tam tikras nuolaidas. Su Meksikos įlankoje įvykusios katastrofos padariniais kovojanti BP ieško investuotojų, kurie padėtų kompanijai išvengti visiško jos perėmimo.

„British Petroleum“ Plc atstovai praneša, kad siekiant sustabdyti naftos nuotėkį ir naftos gręžinio avarijos padariniams spręsti bei kompensacijoms jau išleista 3,12 mlrd. JAV dolerių. CNBC praneša, kad BP duomenimis, ši bendrovė jau išleido 147 mln. JAV dolerių patenkindama 47.000 reikalavimų. Naftos nuotėkis prasidėjo balandžio 20 d., sprogus naftos gręžiniui ir kilus gaisrui naftos platformoje, kurių metu žuvo 11 darbininkų.

Nors po sprogimo „British Petroleum“ naftos platformoje į Meksikos įlanką nesustabdomai liejasi nafta, kompanijos direktorių tarybos pirmininkas Carl-Henric Svanberg savo jachta išsiruošė į kruizą su meiluže Louise Julian. Prabangia 77 pėdų asmenine jachta „British Petroleum“ kompanijos bosas žada aplankyti Tailandą, Singapūrą, Balį ir Australiją. Teigiama, kad tokiu būdu C.H. Svanberg bando išspręsti savo asmenines problemas, prasidėjusias po skyrybų su žmona.

Jungtinės Amerikos Valstijos sutiko su 12 vyriausybių ir tarptautinių organizacijų siūlymu dalyvauti likviduojant „British Petroleum“ (BP) priklausančios naftos platformos katastrofos padarinius.

„Bloomberg“ praneša, kad, įskaitant kompensacijas, britų naftos bendrovei „British Petroleum“ - BP Plc naftos gręžinio avarija Meksikos įlankoje kainuos 22 mlrd. svarų. Po didžiausios naftos išsiliejimo JAV istorijoje BP akcijų vertė sumažėjo 53 proc., todėl įmonė buvo priversta išsipirkti savo akcijas. Generalinis bendrovės direktorius Tonis Hayvardas nurodė, kad bendrovei priklauso 1,86 mlrd., t.y. 10 proc. visų akcijų, kurių vertė 5.7 mlrd. svarų.

Britų koncertas BP paskelbė kasdien avarijos Meksikos įlankoje likvidavimui išleidžiantis 100 mln. JAV dolerių. Bendra suma, skirta naftos nuotėkiui sustabdyti ir jo pasekmėms likviduoti jau siekia 2,65 mlrd. JAV dolerių. Į šią sumą įeina ir išmokos pakrančių gyventojams bei verslininkams. JAV valdžia ir naftos išsiliejimo nuskurdintų šalies regionų gyventojai negaili kritikos britų koncernui, dėl vienos iš  didžiausių ekologinių katastrofų padarinių likvidavimo darbų.

Lady GaGa (24) nenori turėti nieko bendra su BP (British Petroleum). Po to, kai naftos gigantus boikotavo „Backstreet Boys“ ir „Korn“, prie jų prisijungė ir ši dainininkė. Tai reiškia, kad jos vasarą įvyksiančios gastrolės nebus remiamos BP. Tuo tarpu, prie boikoto prisijungė ir kiti artistai. Pvz., „Creed“, „Godsmack“, „Disturbed“ ir „Rob Zombie“. Jonathan Davis () iš grupės „Korn" pasakė apie tai: „Didžiuojuosi tuo, kad kartu su mumis už tai pasisako tiek daug artistų.

Likus kelioms savaitėms iki katastrofos Meksikos įlankoje, vienas naftos platformos darbuotojas įspėjo apie gresiantį pavojų. Tačiau į įspėjimą nebuvo tinkamai reaguota. Kaip BBC teigė balandį sprogusios ir vėliau nuskendusios naftos gavybos platformoje “Deepwater Horizon" dirbęs Taironas Bentonas (Tyrone Benton), pastebėjęs, kad iš prietaiso, apsaugančio nuo naftos nuotėkio, sunkiasi nafta, jis įspėjo vadovybę.

Maždaug pusė iš 12 mln. Majamį kasmet aplankančių turistų yra užsieniečiai. Ir nors mazuto gumulai Majamio paplūdimių kol kas nepalietė, vietiniai baiminasi, jog dėl per žinias rodomų naftos išsiliejimo vaizdų šie žmonės šiemet čia nebegrįš. „Užsieniečiai galvoja apie Floridą kaip apie vientisą paplūdimį ir tiki, jog jei Panhandle paplūdimiai užteršti nafta, taip yra visoje Floridoje" - kalbėjo susirūpinęs valstijos gyventojas Richardas Steinbergas.

Prezidentas Barackas Obama paragino atostogautojus neatšaukti savo kelionių į Meksikos įlankos kurortus, teigdamas, jog čia yra gražiausi JAV paplūdimiai ir daugelio iš jų nelaimė nepalietė, rašo "dailymail.co.uk". Be to, jis tikino, jog jūrų gėrybės čia vis dar nepaveiktos naftos, tad jas valgyti saugu. Tačiau jo žodžiai prieštarauja kai kurių poilsiautojų liudijimams, jog kai kur Floridos paplūdimiuose pastatyti ženklai, draudžiantys čia maudytis.

„British Petroleum“ (BP) didžiausiose JAV paieškos sistemose išpirko žodžius ir frazes, susijusius su ekologine katastrofa Meksikos įlankoje. Paieškos reklamos skiltyje vartotojams rodoma nuoroda į BP tinklapį, informuojantį apie naftos išsiliejimą.

Bendrovė „British Petroleum“ (BP) pranešė, jog specialistams pavyko nupjauti apgadinto gręžinio Meksikos įlankoje vieną vamzdžio atkarpą. Pasak bendrovės specialistų, tai padės pradėti naftos siurbimo darbus, teršalai daugiau nebėgs į jūrą.

JAV prezidento Baracko Obamos patarėjas klimato kaitos klausimais Carolas Browneris sekmadienį sakė, kad niekaip nesuvaldomas naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje yra „galbūt didžiausia ekologinė katastrofa iš visų, su kuriomis mūsų šaliai teko susidurti“. Šis pripažinimas nuskambėjo po to, kai naftos gigantė British Petroleum BP pripažino eilinę nesėkmę mėginant stabdyti naftos išsiliejimą ir tikino „besiimsianti kitų priemonių“. BP operacijų vadovas Dougas Suttles sakė, jog įmonė imsis įgyv...

Milžiniškos nuolaidos vilioja turistus į Meksikos įlankoje esančius kurortus ir kol kas viešbučių savininkams sekasi – per paskutines gegužės savaitės viešbučiai Luisianoje, Misisipėje bei Alabamoje sulaukė net trečdaliu daugiau svečių nei per tą patį laikotarpį pernai. Tai – pozityvus ženklas išsigandusiems turizmo industrijos atstovams, skaičuojantiems galimus nuostolius dėl naftos išsiliejimo. Tačiau kol kas baiminamasi per daug džiaugtis.

JAV vidaus reikalų valstybės sekretorius Kennethas Salazaras užsipuolė naftos bendrovę „British Petroleum“ dėl nesėkmių likviduojant naftos dėmę Meksikos įlankoje. Ministerijos vadovas buvo itin nepatenkintas, kad BP nespėja sustabdyti naftos nuotėkio iki nurodytų terminų. Pasak pareigūno, jeigu paaiškės, jog BP nedaro visko, kad sustabdytų nuotėkį, JAV valdžia paims situacijos kontrolę į savo rankas.

Centrinės Azijos regiono dalis prie Kaspijos jūros, kaip ir kitoje jūros pusėje esantis Azerbaidžanas, turtinga energetinių išteklių. O kur gausu žaliavų klodų, ten link krypsta ir mūsų kaimynės Rusijos interesai. Rusijos Federacija, valdant ir Vladimirui Putinui, ir dabartiniam prezidentui Dmitrijui Medvedevui, vamzdynus laiko viena reikšmingiausių strategijos įgyvendinimo priemonių.

Per savaitę „Brent“ naftos kaina ūgtelėjo 3 JAV doleriais. Šiuo metu Londono biržoje „Brent“ nafta kainuoja 46,84 JAV dolerio. Praėjusią savaitę rinką pasiekė keletas žinučių, kurios turėjo įtakos naftos kainos kitimui. Pranešta, kad bendras OPEC dienos eksporto vidurkis ateinantį mėnesį išliks žemiausias per pastaruosius penkerius metus. Pasak ekspertų, OPEC šalys jau nuo sausio mėnesio per dieną eksportuoja 23,4 mln.

Vienos didžiausių pasaulyje naftos kompanijų „British Petroleum“ (BP) pelnas praėjusių metų paskutinį ketvirtį smuko 24 proc. iki 2,587 mlrd. dolerių. Rusijoje esantis padalinys fiksavo bene didžiausius nuostolius. „TNK-BP“ dėl didesnių mokesčių ir sumenkusių naftos kainų patyrė 700 mln. dolerių nuostolį. Šiemet BP ko gero teks pasketi visų naftos kompanijų pavyzdžiu ir siekti sumažinti kaštus. Tokie bendri veiksmai neigiamai atsilieps visam sektoriui.

Rusijai iškeltas 23 milijardų ieškinys dėl naftos kompanijos „Jukos“ griūties. Anot ieškovų, tai patikrins Rusijos-ES santykius ir Rusijos pasirengimą vėl įsijungti į „politinę šeimą“, praneša euobserver.com. Pagrindinis „Jukos“ akcininkas GML teigia, jog Rusija, 2004 metais išplėšusi kompanijos turtą, pažeidė pagrindinį tarptautinį energetikos susitarimą – Energetikos sutarties chartiją. Nors chartijos Rusija neratifikavo, ji vis vien galioja – taip teigia GML  atstovai.

Kažin ar tinka kalbėti vien apie Kazachstaną ir Turkmėnistaną, mat Centrinėje Azijoje irgi pradeda įsisukti geopolitiniai bei integraciniai mechanizmai, dabartinių regiono šalių lyderių valia ir dėl užsienio įtakos pamažu formuojantys Centrinės Azijos vienybę ir tapatumą. Protu ne visada paaiškinamus lyderių sprendimus ar tiesiog ambicijų pasireiškimus palengva ima keisti pragmatiniai sumetimai.

TNK-BP vidaus konfliktas ir didžiųjų Rusijos valstybinių energetinių kompanijų „Gazprom“ ir „Rosneft“ vaidmuo jame - savotiškas Rusijos ekonomikos centralizacijos tendencijų „veidrodis“. Liepos 7 d., po kelių mėnesių besitęsiančio vidinio konflikto trečioje pagal dydį Rusijos energetinėje kompanijoje TNK-BP, Rusijos oligarchams (Viktorui Vekselbergui, Leonardui Blavatnikui, Michailui Fridmanui ir Germanui Chanui), valdantiems 50 proc.

Gamtinių dujų kaina gali susilyginti su naftos kainomis, pareiškė Kataro ir Alžyro energetikos ministrai, trečiadienį pranešė agentūra „Bloomberg“. Alžyro energetikos ministras Chakibas Khelilis (nuotraukoje), OPEC prezidentas, pažymėjo, kad dujų kainos neišvengiamai seks naftos kainas, o vėliau jos susilygins. Alžyras mažina naftos gavybą ir vis labiau intensyvina gamtinių dujų gavybą.

Visi TNK-BP vadybininkai užsieniečiai, įskaitant prezidentą Robertą Dudley (Robertą Dadlį), bus priversti palikti Rusiją, bent jau kelioms savaitėms, nes iškilo keblumų dėl darbo leidimų ir vizų pratęsimo, pranešė „Reuters“ šaltinis, artimas kompanijai. Rusijos akcininkai reikalauja, kad R.Dudley būtų atleistas ir būtų pereita prie paritetinio vadovavimo TNK dukterinėms įmonėms. Dabar kai kuriose direktorių tarybose dauguma vietų priklauso užsieniečiams.

Naftos kaina jau beveik 144 JAV dolerių už statinaitę (barelį), o naftos eksportuotojų kartelis – OPEC tiki šiemet ją išaugsiant iki 170.  George Sorošas „mato“ spekuliacinį burbulą, o  George Bushas ir „British Petroleum“ – ne. Žudikiškas aplinkybių kokteilis – silpstantis JAV doleris, didėjanti paklausa ir susirūpinimas esamais bei būsimais Afrikos bei Vidurio Rytų naftos tiekimo pertrūkiais šiemet pabrangino naftą daugiau nei 40 proc.

Didžiausių britų kompanijų vadovai pagrasino šalies premjerui Gordonui Brownui ir finansų ministrui Alistairui Darlingui, kad išsikraustys iš šalies, jei bus priimtas įstatymas apmokestinti britų įmonių pajamas, gautas užsienyje. Dienraštis „The Times“ sekmadienį rašo, kad perspėjimas buvo išsakytas prieš 10 dienų, kai įvyko korporacijų vadovų ir aukščiausio rango vyriausybės pareigūnų susitikimas.

Kaspija – jūra ar vis dėlto ežeras? Nuo atsakymo į šį klausimą labai priklauso energetikos pramonės ateitis, tvirtina „The International Herald Tribune“ . Jeigu tai ežeras, tai su juo besiribojančios šalys turi teisę apskritai neįsileisti į jį užsienio šalių laivų ir energetikos bendrovių. O jei tai vis dėlto jūra, tai jos naudojimo režimą apibrėžia tarptautinės sutartys, kurios tam tikras teises garantuoja ir užsieniečiams, teigia dienraštis.

Pirmadienį Londone britų valdžios ir verslo struktūroms buvo pristatytas Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.Pasak Ūkio ministerijos komercijos atašė Jungtinėje Karalystėje Olgos Stravinskienės, tai pirmas kartas, kai Klaipėdos valstybinis jūrų uostas pristatytas, dalyvaujant tokiai didelei įmonių atstovų ir kitų kviestinių svečių grupei.

Kompanija „British Petroleum“ pasiūlė Rusijos gamtinių dujų tiekimo ir gavybos monopolininkei „Gazpromui“ turėti dalį akcijų suskystintų dujų gamykloje „Atlantic LNG“ Trinidade ir Tobage. Šis pasiūlymas sukėlė specialistų kalbas, kad „Gazpromas“ ruošiasi užgrobti JAV energetinę rinką, penktadienį rašo „The Guardian“. Rusijos bendrovė jau valdo 25 procentus Europos dujų rinkos ir tai pradeda gąsdinti Vakarų politikus.

„Jei esi stiprus ekonomiškai, esi stiprus ir politiškai“, – sakė Baku viešintis prezidentas Valdas Adamkus. Lietuva, kaip ir kitos Transatlantinės bendruomenės narės, mano, kad Azerbaidžanas padės Europai užsitikrinti energetinį saugumą. Alternatyvūs naftos ir dujų telkiniai bei Rusiją aplenkiantis vamzdynas yra pakankama priežastis bendradarbiauti su prezidentu Ilhamu Aliyevu, kartais ignoruojant klanų valdomos šalies nuklydimus nuo demokratijos kelio.