brangs

Kalėdiniai kepiniai ir desertai šiemet bus brangesni, taip prognozuoja kainų stebėtojai. O to priežastis – rekordinė didmeninė sviesto kaina. Parduotuvėse sviestas pastaruoju metu nebrangsta, tačiau kepyklų vadovai jau gavo tiekėjų įspėjimus, kad žaliava brangs. Ekspertai aiškina, kad didmenines sviesto kainas išpūtė Amerikos rinka, kuriai šio produkto trūksta. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Daugybės skirtingų sąskaitų mokėjimas gyventojams kainuoja daug nervų ir laiko, tad dalis jų naudojasi internetinėmis platformomis, kuriose visas sąskaitas gali apmokėti vienu metu. Tiesa, tokios paslaugos kainuoja ir kartu su naujų paslaugų pristatymu kainos kils 50 proc. ar daugiau „Viena sąskaita“ atstovė paaiškino, kaip veikia ši paslauga ir kokias funkcijas ji suteikia.

Dar viena kalėdinė dovanėlė – šįkart daugumai elektros vartotojų. Nesvarbu, elektros kainą fiksavote, ar mokate rinkos kainą, nuo sausio jums brangs elektra 2-3 centais už kiekvieną kilovatvalandę. Kainas didinti paprašė valstybės įmonė „Litgrid“. Žmonės piktinasi, kad elektra brangs jau nuo sausio, nors kita valstybinė energetikos bendrovė ESO dar negrąžino vartotojams 160 milijonų eurų skolos. Panevėžietė Sigita savo parduotuvėlėje prekiauja rūbais.

Seimas nusprendė nepratęsti iki šių metų pabaigos galiosiančios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešajam maitinimui. T. y. nuo kitų metų už tokias paslaugas vietoje 9 proc. turės būti taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM. Vis tik restoranų atstovai tikina, kad tai esą pakenks ne tik verslams, bet ir gyventojams bei pačiai valstybei, kurios biudžetas praras daug pinigų. Anot jų, taip nužudysime maitinimo sektorių – vėl didės šešėlis, kainos augs ir iki 20 proc.

Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje brangs visi alkoholiniai gėrimai ir rūkalai, taip pat ir elektroninių cigarečių skysčiai, kaitinamojo tabako produktai. Už alkoholį gyventojai mokės iki 36 centų daugiau nei moka dabar arba iki 1,02 euro daugiau nei mokėjo 2021 metais. Rūkalai (20 vnt. cigarečių pakelis) ateinančiais metais lietuviams atsieis net iki 47 centų daugiau nei šiuo metu arba iki 1,09 euro daugiau nei buvo 2021 metais.

Grožio paslaugos brangsta, o gražiai atrodyti nori kiekvienas. Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė sako, kad pastaruoju metu kai kurie šios srities specialistai paslaugas brangino apie 5-10 eurų, kai išlaidos augo praktiškai visose srityse. Vis tik yra salonų, kurie kainų vis dar nepakėlė: vieni to daryti neketina, kiti svarsto, kad kainos gali augti pavasarį.

Ne paslaptis, kad plonos moteriškos pėdkelnės, kai kurių vadinamos „nailoninėmis“ pėdkelnėmis, nėra itin pigus pirkinys, nors neretai suplyšta po pirmo nešiojimo. Prasčiausios kokybės pėdkelnių galima rasti ir iki 2 eurų, ieškant praktiškesnių – virš 10 eurų, tačiau kai kur gali tekti pakloti 40 eurų ir daugiau. Vis dėlto moterims šios prekės reikia nuolatos ir prekyba jomis niekada nestoja.

Nuo kitų metų parduotuvių lentynose brangs alkoholis ir cigaretės – dėl akcizų didėjimo kainos palaipsniui kils trejus metus iš eilės. Tam jau pritarė Seimas. Daugiausiai teks pakloti stipriųjų gėrimų mėgėjams ir perkantiems kaitinamąjį tabaką. Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolo Majauskas aiškina, kad valstybei akcizų nedidinant, kainas pakels patys prekybininkai.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino naujas – vidutiniškai 15 proc. didesnes elektros kainas buitiniams vartotojams 2020 metams. Tiek pat elektra brango ir šių metų pradžioje.  Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas didės 14,6 proc., arba 1,9 cento iki 14,9 cento už kilovatvalandę (su PVM), o dviejų laiko zonų – 17,5 proc., arba 2,5 cento iki 16,8 cento (dienos) ir 7 proc.

Išsivasarojusių lietuvių laukia naujos didesnės kainos. Artėjantis šildymo sezonas daliai gyventojų bus gerokai brangesnis. Kai kuriuose miestuose centrinis šildymas gali brangti net ketvirtadaliu. Naujam būriui skolininkų šilumos įmonės jau ruošiasi. Ir tai dar ne viskas – nuo sausio buitiniams vartotojams brangs ir dujos. Salininkuose gyvenantis senjoras Romas savo daugiabučio kieme dar mėgaujasi šiltais saulės spinduliais.

Trečdaliu didesnės nei pernai grūdų supirkimo kainos netruks turėtų atsiristi produktų lentynose – brangti turėtų miltai, duona, taip pat mėsa, paukštiena, kiaušiniai, rašo „Lietuvos rytas“. Pasak grūdų perdirbimo bendrovės „Kauno grūdai“ augalininkystės verslo vadovo Gintaro Bagdono, kainas aukštyn stumia prastesnis, nei prognozuota, derlius Rusijoje ir visoje Europoje. Pasak „GK Group“ valdybos pirmininko Tautvydo Barščio, miltų ir paukštienos produktų brangimo, matyt, nebus išvengta.

SEB banko užsakymu atlikta būsto kainų lūkesčių apklausa rodo, kad kovą gyventojų, manančių, kad būstas brangs, dalis buvo didžiausia nuo 2014 metų pradžios. Jau 59 proc. apklaustųjų praėjusį mėnesį teigė, kad būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės, ir tik 11 proc. manė, kad smuks. Prieš ketvirtį, kad būsto kainos augs, teigė 55 proc., o prieš metus – 52 proc. apklaustųjų. Vilniaus apskrities gyventojai labiausiai Lietuvoje tiki, kad gyvenamasis būstas brangs – 69 proc.

Kas antras Lietuvos gyventojas įsitikinęs, kad įvedus eurą asmeniškai susilauks neigiamų pasekmių. Daugiau nei pusė gyventojų pasisako prieš euro įvedimą ir tokių euroskeptikų Lietuvoje per pastaruosius metus nemažėja. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas Flash Eurobarometro tyrimas apie euro įvedimą neseniai į Europos Sąjungą įstojusiose valstybėse. Šiuo metu 55 proc. lietuvių pasisako prieš euro įvedimą, o 41 proc.

Seimas nusprendė nuo kitų metų pavasario padidinti akcizų tarifus alui, vynui bei kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams, etilo alkoholiui, cigaretėms, cigarams ir cigarilėms. Už Akcizų įstatymo pakeitimus balsavo 90 Seimo narių, prieš – 3, susilaikė 21 parlamentaras.

Apleistos žemės plotai pastaraisiais metais traukiasi, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Šabakštynai dar želia maždaug 280 tūkstančių hektarų. Jų savininkų laukia prasta žinia: kitąmet mokestis už apleistą žemę padidės tris kartus ar dar daugiau, rašo „Lietuvos rytas“. Žemdirbiai ir norėdami nebegali nusipirkti žemės. „Visa valstybinė žemė yra išpirkta, o smulkesni savininkai nenori jos parduoti“, – sakė Utenos rajone ūkininkaujantis Vygantas Labanavičius.