botanikos sodas

Atkeliavus rudeniui, į Vilnių sugrįžta šviesų magijos teminis parkas. Kaip ir kiekvienais metais, VU Botanikos sodas Kairėnuose kvies lankytojus pasinerti į kelionę per šviesų instaliacijų pasaulį. Šįkart tiesiogine prasme, nes šių metų „Lumina Parko“ tema – „Kelionė aplink pasaulį“. „Kelionė į žėrintį Las Vegasą ar spontaniškas pabėgimas į romantiškąjį Paryžių? Kartais sprendimą priimti tikrai nelengva.

Vakar Kauno VDU Botanikos sode prasidėjo gamtos, muzikos ir šviesų festivalis „Botaninės naktys 2024 – Bobų vasara“. Neatpažįstamai pasikeitusiame parke žiūrovus džiugino šokančių fontanų šou, nauja lazerių programa, vandens ekranai, šviesos instaliacijos, vyko edukacinės paskaitos, koncertavo Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“. Tačiau didžiausiu vakaro akcentu neabejotinai tapo prancūzų gatvės teatro „Compagnie des Quidams“ artistų pasirodymas „Herberto sapnas“, rašoma pranešim...

Jau šį ketvirtadienį Kauno VDU Botanikos sode prasideda gamtos, muzikos ir šviesų festivalis „Botaninės naktys 2024 – Bobų vasara“. Pirmas dvi rudens savaites, rugsėjo 5 – 14 d. vakarais vyksiantis renginys kvies mėgautis dar nematytomis šviesos instaliacijomis, šokančiais muzikiniais fontanais, nauja lazerių šou programa, veiks vandens ekranai su projekcijomis ir dar daugybė kitų pramogų bei atrakcijų, rašoma pranešime spaudai.

Daugiau kaip 40 tūkst. augalų, per šimtą skirtingų jų rūšių bei dar nuo vasario prasidedantys žydėjimai. Visa tai slypi ne viename iš oficialių Vilniaus botanikos sodų, o Lazdynų papėdėje įsikūrusio biurų komplekso „Business Garden Vilnius“ vidiniame kieme, kurį nuo Oslo ir Laisvės prospektų triukšmo saugo vilniečiams puikiai matomi balti fasadai. „Business Garden“ yra paradoksalus: vilniečiai jį žino, tačiau nepažįsta.

Išskirtinė žinia gėlių mylėtojams – Lietuva turi kuo didžiuotis. Oficialiai įregistruota pirmoji lietuviška rožių veislė. Tai selekcininko Arūno Balsevičiaus rožė „Ugnis“. Nuo pirmojo sėjinuko iki oficialios veislės pripažinimo prabėgo kone dešimtmetis. Rožė gausiai ir ilgai žydi sodriais vyšniniais žiedais, o svarbiausia – atspari šalčiams ir ligoms. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Kaune prasideda masinis bijūnų žydėjimas. Kadaise laikyti birželio vidury švenčiamų Antano varduvių gėlėmis, dabar bijūnai visu grožiu stebina jau gegužės pabaigoje. Lietuviai šias gėles augina nuo seno ir žavisi, o mokslininkai tiria jų vaistines savybes ir atskleidžia gydomąją galią.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Bijūnų kolekcijos puoselėtoja sako, kad šiemet bijūnai žiedus išskleidė kaip niekad anksti.

Nors orai šiluma nelepina, tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo didysis tulpių žydėjimas jau pasirengęs tikram spalvų sprogimui: trečiąją balandžio savaitę pradėjo masiškai skleistis Darvino hibridai, Fosterio, pilnavidurės tulpės, pradeda skleistis Triumfo ir net tokios įprastai vėlyvos kaip lelijažiedės, papūginės ar Coronet tulpės, rašoma VDU Botaniko sodo pranešime.

Lietuvoje nedaug žmonių, kurie sugeba visą šventinį laikotarpį išsaugoti gyvas vazonuose augančias puošiamas eglutes. Štai į Klaipėdos universiteto Botanikos sodą žmonės grąžina prieš Kalėdas čia išsinuomotas tokias žaliaskares, o specialistai baisisi nustekentų eglučių būkle. Anot botanikų, dažnas lietuvis įsivaizduoja, jog įsigydami eglutes vazonuose medžius gelbėja, tačiau iš tikro medžius pražudo, nes jų tinkamai neprižiūri.

Ūkininkai jau skina pirmąsias šiemet prinokusias šilauoges. Beje, pastaruoju metu itin populiarėja ūkiuose uogauti patiems.  „Galiu visada nueiti į turgų ar parduotuvę nusipirkti, bet ne tas malonumas“, – sako Albina iš Panevėžio rajono. Į šilauogių ūkį, netoli Panevėžio, moteris uogauti atvyko pirmą kartą.  „Šiandien nedirbu, tai taip sugalvojau, kad atvažiuosiu pasiskinti, paskanauti. Turime anūkę, kuri dievina uogas, tai valgys“, – teigia Albina.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo specialistai įgyvendina ambicingą idėją. Jie sumanė vienoje vietoje surinkti visas lietuvių, latvių ir estų selekcininkų išvestas augalų veisles ir įkurti Baltijos sodą. Ten jau dabar veši šimtai augalų, o naujos veislės vis plūsta į Kauną. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo lankytojai žavisi ten puoselėjamais augalais.

Šimtmetį švenčiantis Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas penktadienį rengia dvi dienas truksiančią vasaros šventę „Kvapų naktis 2023“. Anot organizatorių, renginys skirtas augalų spalvoms, formoms, tekstūroms ir skoniams. Nuo popietės iki vėlaus vakaro vyks įvairios parodomosios ir edukacinės programos, susipažinti kvies mokslo įstaigos, kvapų ir skonių kūrėjai, menininkai ir amatininkai, mados ir stiliaus, šokio, aktorystės ir muzikos meno atstovai.

Lietuvos paštas penktadienį išleidžia keturių pašto ženklų bloką, skirtą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) botanikos sodo šimtmečiui. Kaip pranešė Lietuvos paštas, menininkės Irmos Balakauskaitės kurtų „VDU botanikos sodui – 100 metų“ pašto ženklų nominalas – 1,80 euro, tiražas – 6,70 tūkst. vienetų. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Kauno „Akropolyje“ įsikūrusiame pašto skyriuje. VDU Botanikos sodas buvo įkurtas 1923 metais Kaune, Aukštojoje Fredoje.

Botanikos sodo Kaune darbuotojai šiemet sulaukė išskirtinės staigmenos – po 8 metų pirmą kartą pražydo ypač reta juka. Tai daugelio lietuvių auginamų jukų giminaitė atkeliavusi iš Amerikos. Augalas pradžiugino ir rekordiniu žiedynu, kuris į dangų stiebiasi apie tris metrus.  Net ant kopėčių pasilypėję Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo specialistai matuoja pagaliau baltais žiedais apsipylusią ir dar rekordiniu žiedynu nustebinusią juką.

Botanikos sodo Kaune rožynas jau svaigina lankytojus. Ten kone vienu metu sužydo visos rožės, tad galva sukasi nuo gėlių karalienių grožio, spalvų ir aromato. Ypač sodrus Damasko rožių kvapas, iš kurio gaminamas ir brangus eterinis aliejus, ir net delikatesai.  Įspūdingame Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo rožyne lankytojų kasdien vis daugiau. O nuo žydinčių pusantro tūkstančio veislių gėlių karalienių grožio raibsta akys ir svaigsta galva.

Gėlių mylėtojams liūdnos naujienos iš gamtos žinovų. Dėl sausros grožėtis vasarą žydinčiais bijūnais, vilkdalgiais, ar kitais augalais, šiemet teks ne porą savaičių kaip būdavę drėgnesnėmis vasaromis, o vos kelias dienas, mat negaudami reikiamų medžiagų, žiedai prasiskleidžia ir peržydi gerokai greičiau. O ir patys žiedai, kaip sako gamtininkai, kai trūksta drėgmės – gerokai menkesni. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Vilniaus universiteto Botanikos sode – pats bijūnų žydėjimo metas.

Kauno botanikos sode pražydo tūkstančiai tulpių, tarp kurių – ir pačios naujausios veIslės iš užsienio, ir Lietuvos selekcininkų kūriniai. Dabar pats tulpių žydėjimo pikas, tad akys raibsta nuo spalvų ir žiedų formų, o lankytojai stebisi kruopščiai prižiūrėta gėlių ekspozicija. Į Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodą plūsta lankytojai ir aikčioja iš nuostabos, juos džiugina žiedų jūra.

Pavasarį jau skelbia ne tik kalendoriuje bėgančios kovo dienos, bet ir spalvų prisipildanti gamta. Kaune botanikos sode vaizdas džiugina akis – jau pražydo tūkstančiai krokų, į saulę žiedus kelia žibutės, šalpusniai, eleborai, erančiai. Bet ir gamtininkai, ir sinoptikai kol kas sako, kad tikrosios pavasarinės šilumos dar teks lukterėti.

Botanikos sode Kaune rekordiniu žiedu stebina šimtmečio agava. Tokį pavadinimą augalas gavo dėl savo ilgaamžiškumo. O savo žiedais ji pasipuošia tik vienintelį kartą gyvenime. Deja, kad sukrautų įspūdingą žiedyną ji atiduoda visas jėgas ir pažydėjusi vėliau lėtai numiršta. Milžinė, pasipuošusi įspūdingu žiedu, stiebiasi Kaune Botanikos sode. Dėl savo ilgaamžiškumo šimtmečio agava vadinamas augalas žydi vienintelį kartą gyvenime.

Kol pavasaris dar tik pradeda budinti gamtą, Botanikos sodo oranžerijoje Kaune – jau tikri tropikai. Čia šilta, drėgna ir plazda įvairiaspalviai drugeliai. Vieni stebina savo dydžiu, kiti išskirtiniais ornamentais. 27 laipsniai šilumos ir 70 procentų drėgmės – tikras tropikų klimatas. Ir tai ne kur nors už tūkstančių kilometrų, o čia pat Lietuvoje, Kaune. Tokią oazę Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo darbuotojai sukūrė laikiniesiems oranžerijos gyventojams – drugiams.

Gausios gelbėtojų ir medikų pajėgos ant kojų sukeltos dėl Vilniaus pakraštyje įvykusios avarijos. Netoli Botanikos sodo nuo kelio nuvažiavo ir vertėsi autobusas, gelbėtojams teko vaduoti pavojingai pakibusiame autobuse įkalintus žmones. Avarija įvyko netoli Vilniaus botanikos sodo, prie Kairėnų esančios Plytinės gatvės. Kiek po vidurdienio, apie pusę pirmos į avarijos vietą atskubėjo gelbėtojai ir medikai.

Vešlūs bananai, išsikeroję bambukai ar vaisius nokinantys figmedžiai – mūsų kraštų realybė ar utopija? Botanikos sodo specialistai Kaune jau ne pirmus metus eksperimentuoja. Augina šiltų kraštų egzotinius augalus.

Dabar pats jurginų žydėjimo pikas. Kėdainių rajone viena senjorė augina įspūdingą jų kolekcija – per 600 krūmų. Pasižvalgykite ir po Kauno botanikos sodą, kur žydi jurginai – tikri Lietuvos krašto ambasadoriai užsienyje. Mažais apvaliais žiedais jurginai Laimos iš Kėdainių rajono patys mylimiausi. Senjorės sode jurginai vos telpa – krūmų apie pusseptinto šimto. Kiek skirtingų veislių augina, sako, tiksliai ir nesuskaičiavusi, greičiausiai bus apie tris šimtus.

Šylantis oras lankytojus vilioja į Botanikos sodą Kaune, kur pagaliau vėluodami kelias savaites spalvingas žiedų kekes išskleidė rododendrai. Pusšimtį metų rinktos kolekcijos augalai stebina ir spalvų įvairove, ir dydžiu. O ir gyventojai vis dažniau užsuka į medelynus, ieškodami rododendrų savo aplinkai papuošti. Kai tik pašviečia saulė į Botanikos sodą Kaune plūsteli lankytojai, pasigrožėti gausiai žiedais apsipylusiais rododendrais.

Šimtai augalų augintojų ir mylėtojų sugužėjo į Vilniaus universiteto Botanikos sodą, kur prasidėjo pavasario mugė. Suplūdę sodininkai iš visos Lietuvos demonstruoja užaugintus augalus, tad jų įvairovė čia įspūdį paliks bet kokiam skoniui – gražiausios daugiametės ir vienmetės gėlės, daigai, retos augalų rūšys, vaismedžiai.

Kaune – paslaptingas Biblijoje minimų augalų pasaulis. Lankytojai gali ne tik savo akimis pamatyti, kaip atrodo šie augalai, bet ir sužinoti intriguojančias istorijas, kurio derva prilygo auksui, ir kokių riešutų negalėjo valgyti paprasti žmonės. Jau pačios pirmosios Šventojo Rašto eilutės prabyla apie augalus, iš viso jų minimi net keli šimtai.

Tikrąjį rudenį jau skelbia gausiai žydintys jurginai. Kadaise augę tik močiučių darželiuose, dabar jurginai atgimsta, jais itin domisi lietuvių selekcininkai, išvedę daugybę naujų veislių. Jurginai vis dažniau puošia miestų gėlynus, o štai prancūzai dėl šių gėlių tiesiog pametę galvas. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo lankytojai susižavėję  – akį traukia sužydę rudens pranašais vadinami jurginai.

Spalvingiausi rudens pranašai išdidžiai iškėlė prabangius graižus į saulę: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune jau žydi viena didžiausių jurginų kolekcijų Lietuvoje. Ji padalinta per kelis laukus, kuriuose auga tiek Lietuvos selekcininkų sukurtos veislės, tiek ir iš viso pasaulio atkeliavę visų klasifikacinių grupių jurginai.

Šeštadienį Kauno Botanikos sode užsibuvę trys asmenys rado užrakintą išėjimą. Lankytojai kreipėsi į ugniagesius gelbėtojus, prašydami „išvaduoti“. Atvykę pareigūnai prie tvoros pastatė kopėčias ir taip padėjo per ilgai užsibuvusiems sodo svečiams palikti teritoriją. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis sakė apie incidentą nieko nežinojęs tol, kol nepradėjo skambinti žurnalistai. „Su gelbėtojais susisiekė, panašu, šeštadienį.

Tujos yra mėgstami lietuvių augalai, kuriuos rasime dažname kieme. Viena iš priežasčių, kodėl jos tokios populiarios – joms auginti nereikia ypatingų sąlygų, o ir priežiūra nereikalauja daug laiko. Visgi lietuviai pastebėjo, kad šiais metais tujos ėmė ruduoti. Kas lemia tujų rudavimą ir ar dėl to reikėtų sunerimti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo VDU Botanikos sodo vyresnysis specialistas Saulius Galvanauskas. Yra dviejų rūšių tujos – vakarinė ir didžioji.

Gyvūnų globėjai pakraupo sulaukę itin keistų prašymų – priglausti vien juodas kates. Įtarę piktus kėslus, ritualines apeigas – vyriškiams gyvūnų nedovanojo. Kad juodosios magijos apeigoms kažkas ieško tinkamų priemonių, įtaria ir botanikai. Pas juos žvalgomasi retų mistinių augalų. O dvasininkai įspėja, kad tokie ritualai – itin pavojingi  Gyvūnų globėjai šokiruoti. Jie sulaukė keisto skambučio.

Kai lauke vis dažniau smelkia niūri dargana, Kaune Botanikos sode – tikros atogrąžos: šilta, drėgna ir daug spalvų. Čia plazdena pusšimtis įvairiaspalvių atogrąžų drugių, stebinančių margais raštais ir savo savybėmis. Įprastai Afrikoje sutinkamas drugys dabar vienas aktyviausių VDU Kauno botanikos sodo oranžerijos gyventojų. Jis labai energingai plaka sparneliais ir vis kimba prie kitų. O štai kiti plazdena vos juntamai virpindami orą.

Kaune botanikos sode galva svaigsta nuo rožių aromato ir jų grožio. Čia žydi tūkstančiai šių iš įvairiausių pasaulio kampelių atgabentų gėlių. Tačiau iki šiol nėra nė vienos veIslės, išvestos Lietuvoje. Mat jei tokia ir slepiasi kokiam nors darželyje, oficialiai ji niekur neregistruota.  Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode į kvapų ir žiedų grožio fiestą vilioja gėlynų karalienė – rožė.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas Kaune lankytojus vilioja nuostabiu reginiu – kviečia pasigrožėti įspūdingais vieno seniausių Lietuvoje gelsvažiedžio tulpmedžio (Liriodendron tulipifera) žiedais. „VDU Botanikos sode augantis tulpmedis buvo išaugintas iš sėklų, surinktų Veliuonos parke 1950 m. Analizuojant jo fenologinius duomenis, vėliausia žydėjimo data yra birželio pabaiga–liepos pradžia, rašoma pranešime spaudai.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode – džiugios naujienos: pirmą kartą „pražydo“ daugiau nei 80 metų amžiaus dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba). Šis augalas priskiriamas vienai iš seniausių sumedėjusių augalų rūšių Žemėje. „Praėjusiais metais VDU Botanikos sodo tikroji metasekvoja savo 60 metų jubiliejų pasitiko pirmą kartą pasipuošdama žiedadulkes skleidžiančiais vyriškais strobilais ir sukrovė kankorėžiukus, kurie viduje turėjo brandžių sėklų.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad prieš jūsų akis didžiulis botanikos sodas. Tačiau iš tiesų – tai tarptautinis Pietryčių Azijoje esančio Singapūro oro uostas. Viduryje didžiulį sodą primenančios erdvės ir įspūdingas 40-ties metrų aukščio vandens krioklys, vadinamas Lietaus sūkuriu. Septynių aukštų namui prilygstantis dirbtinis krioklys toks aukščiausias pasaulyje. Juo teka pusė milijono litrų vandens – tai maždaug penktadalis olimpinio baseino. „Manau, tai neįtikėtina.

Kauno botanikos sode pražydo per tūkstantis skirtingų rūšių rožių. Dalis jų – istorinės, senovės didikų rūmų sodus puošusios prabangios gėlės. Atėję į tūkstantinę rožių oazę botanikos sode, lankytojai netenka amo, ir teigia besijaučiantys, kaip įstabiausiose užsienio parkuose. Rožė rožei nelygu. Tuo galima įsitikinti vos įžengus į Kauno botanikos sodo rožyną. Tūkstantis skirtingų rožių veislių savo spalvomis ir kvapais traukia iš toli.

Kauno botanikos sode pražydo tūkstančiai pirmųjų tulpių žiedų. Įvairiausių spalvų, formų ir dydžių tulpės džiugina botanikos sodo lankytojų akis, o šie neslepia, kad buvimas tarp pirmųjų margų žiedų padeda atsipalaiduoti po sunkių dienos/savaitės darbų ir džiaugtis pagaliau atėjusiu tikru pavasariu Nedidukės, tačiau pražydusios visomis gamos spalvomis, tulpės stiebiasi į viršų.

Egzotiškųjų leopardinių amorfofalų žiedai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nekaltai. Kitaip šie augalai dar vadinami – lavongėlėmis, skleidžiančiomis pūvančios mėsos kvapą. Gėlių žiedai Kauno botanikos sode išsiskleidė dar visai neseniai, tačiau kvapas jau spėjo pasklisti po visą oranžeriją. Botanikai sako, jog vieniems lankytojams nuo kvapo darosi bloga, o kitiems - visai patinka.

Marijampolės valdžia nori likviduoti didžiulį augalų herbariumą sukaupusį Marijampolės botanikos centrą (MBC). Mero Vidmanto Brazio teigimu, sodo išlaikymas tapo per sunkia našta, o įstaiga pastaruoju metu neatliko savo tikrosios paskirties - nesirūpino visuomenės švietimu, neorganizavo jokių šviečiamųjų renginių, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Tačiau meras paskubėjo patikinti, kad MBC darbuotojų sukauptos kolekcijos nebus sunaikintos, susitarta gausų Suvalkijos floros herbariumą perduoti va...

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos universiteto botanikos sode pražydo augalai, paprastai žiedus skleidžiantys pavasarį ar net vasarą. Tokios anomalijos, anot mokslininkų, augalijai nežada nieko gero. Žiedus botanikos sode pastarosiomis dienomis skleidžia saulutės, eleborai, flioksai, paprastai vasarą pražystančios medetkos, čiobreliai, viržiai. Tarp spygliuočių driekiasi ištisi tiltai grybų. Augalai metų laikuose pasiklydo dėl itin šiltos, besniegės žiemos.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras Pasaulinės turizmo dienos proga parengė programą, kuri padės klaipėdiečiams ir miesto svečiams daugiau sužinoti apie miestą bei jo istoriją, atkreipti turizmo sektoriaus atstovų bei gyventojų dėmesį į darnaus turizmo svarbą ir reikšmę. Tarptautinei turizmo dienai skirtų nemokamų renginių Programa: Rugsėjo 27 d. (ketvirtadienis) Vieta: KU Botanikos sodas (Kretingos g. 92, Klaipėda) 16.00-17.30 val.

Kretingos muziejaus darbuotojai džiaugiasi, kad per žiemos sodo rekonstrukciją nežuvo nė vienas vertingas augalas.Vykstant darbams sodas nebuvo uždarytas, tačiau tik dabar jis vėl sutvisko visu grožiu, praneša LTV „Panorama“. Žiemos sodo rekonstrukcija pradėta pernai vasarą. Pakeista šildymo sistema, elektros instaliacija, dalis stiklo paketų. Žiemos sodas sutraukia daugiausiai lankytojų, o ir tokio dydžio augalų niekur neišneši.

Rugpjūčio 15 d. Šiaulių universiteto Botanikos sode (Paitaičių g. 4) vyks kasmetinė Žolinės šventė. Žolinė žinoma kaip Mergelės Marijos į dangų paėmimo bažnytinė šventė. Šventinę dieną nuo ankstaus ryto Šiaulių Šv. apaštalo Petro ir Pauliaus katedroje, Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčioje ir Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje vyks Šventos mišios. Nuo 11 val. Šiaulių universiteto botanikos sode prasidės renginys „Žalias žalias medis tavęs laukia.

Šį savaitgalį Talino botanikos sodas minės reikšmingą sukaktį – 60-ąjį estiškų rožių jubiliejų. Ta proga sode bus rengiama „Rožių diena“. Visiems, besidomintiems šią gėlių karaliene ir jos rūšimis, kaimyninės šalies botanikos sodas pasiūlys liepos 17-18 d. 12.00, 13.30 ir 15.00 val. vyksiančias ekskursijas. Tiesa, ne už dyką. Suaugusiųjų bilietas turėtų atsieiti apie 150 litų. Talino botanikos sodas Mokslų akademijos buvo įkurtas dar 1961-aisiais.

Niujorko botanikos sode vykę instaliacijos, žavėjo sodo lankytojus. Iš stiklo padaryti augalai, paukščiai ir plaukiojantys dirbiniai atrodė nepaprastai įspūdingai.

Šeštadienį, gegužės 8 dieną Vilniaus Universiteto Botanikos sode vykusios „Gausios šeimos dienos“ metu Zitos ir Kęsto Mačiulių  šeimai iš Vilniaus suteiktas garbingas titulas „Gausi šeima 2010“. „Komisijos sprendimą lėmė ypatinga darna ir išskirtinis optimizmas Zitos ir Kęsto Mačiulių šeimoje,“ – teigia Gausių šeimų asociacijos vadovė Aldona Kostogrizienė. Z. ir K. Mačiulių šeimoje – šeši visuomeninėje veikloje aktyvūs vaikai.